• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors būsto rinkai 2024-ieji buvo įtempti ir lėti, prabangiame segmente veiksmo netrūko. Registrų centras pernai užfiksavo ne vieną milijonus eurų siekiantį sandorį. Patys brangiausi butai ir namai parduoti sostinėje: Vilniuje už 330 kvadratų namą prabangiame Laurų kvartale pirkėjai sumokėjo net 3,5 milijono eurų. 

Nors būsto rinkai 2024-ieji buvo įtempti ir lėti, prabangiame segmente veiksmo netrūko. Registrų centras pernai užfiksavo ne vieną milijonus eurų siekiantį sandorį. Patys brangiausi butai ir namai parduoti sostinėje: Vilniuje už 330 kvadratų namą prabangiame Laurų kvartale pirkėjai sumokėjo net 3,5 milijono eurų. 

REKLAMA

Prestižiniame sostinės Laurų kvartale stovi dešimtys prašmatnių būstų. Pastatai išsidėstyti ant Neries upės kranto, šalia ošia miškas. Būtent 2024 m. ten Registrų centras užfiksavo didžiausią metų sandorį. Už 3,5 milijono eurų parduotas 330 kvadratinių metrų ploto namas. 

„O konkrečiai šio namo atveju, tai jis dar buvo pilnai suremontuotas. Jis buvo statytas kaip ir Laurų kvartalas eilę metų, tačiau pilnai suremontuotas: pakeisti baldai, buitinė technika ir taip toliau, dėl to ta kaina yra visiškai kita nei seno namo“, – teigia „Baltic Sotheby's International Realty Lithuania“ vadovas Marius Bružas. 

REKLAMA
REKLAMA

Laurų kvartalas, pasak Nekilnojamojo turto ekspertų, ypač paklausus ir dėl patrauklaus atstumo nuo miesto centro. Antroje vietoje pagal būsto sandorių dydį atsidūrė sostinėje Čiurlionio gatvėje esantis 460 kvadratų namas už 2,7 mln. eurų.

REKLAMA

„Istorinis namas su paveldosauginiais reikalavimais. Iššūkių yra žymiai daugiau negu renovuojant paprastą naujos statybos namą, bet čia yra kaip antikvarinę mašiną turėti. Jeigu žmogui tas patinka, mėgsta, tai yra didelė vertybė. Jeigu ne, tai didelis vargas“, – sako M. Bružas.

Gyventojai perka brangius būstus

Trečioje vietoje 2024-aisiais įsitaisė 216 kv. m. butas sostinėje, Aukštaičių gatvėje už 2,45 mln. eurų. Pasak rinkos ekspertų, tokią didelę sandorio vertę lėmė vieta, naujumas ir dydis. Prabangiame segmente esą labai sunku surasti parduodamų didelių, naujų, geroje vietoje esančių butų.

REKLAMA
REKLAMA

Paupys. Viena iš tų vietų, kur yra labai arti senamiesčio. Ir traukia žmones ta infrastruktūra“, – komentuoja M. Bružas. 

Nekilnojamojo turto ekspertai pasakoja, kad ilgą laiką gyventojus gąsdinusios didelės būsto paskolų palūkanos, mažiau veikia žmones, kurie ieško prabangesnio būsto. Dėl to paklausa šiame segmente metai iš metų išlieka pakankamai stabili. 

Tarp didžiausių metų sandorių šiemet pateko ir 3 objektai Palangoje, vienas namas bei 2 butai, visų vertė viršija 2 milijonus eurų. Tiesa, ekspertai pabrėžia, kad šie sandoriai pradėti prieš keletą metų, o pirkėjų aktyvumas Lietuvos pajūryje – menkas. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Buvo uždarytos sutartys, kurios galimai buvo pradėtos prieš metus du, o gal net tris. Bendras aktyvumas pajūryje yra sumažėjęs kartais. Taip yra, nes mes turėjom labai, labai didelį piką per pandemiją. Kadangi buvo draudžiama judėti tarp miestų, visi pirko turtą, kas kur galėjo. Kas pajūryje, kas sodybose ir taip toliau. Kam reikėjo, tas apsipirko ir tas aktyvumas buvo visai kitame lygyje“, – komentuoja „Baltic Sotheby's International Realty Lithuania“ vadovas.

REKLAMA

Žmonės įperka mažesnį būstą

Šie metai visame būsto sektoriuje buvo lėti, gyventojų aktyvumas perkant butus ar namus – menkas. 

„Dėl aukštų palūkanų normų dėl neapibrėžtumo, dėl geopolitinių rizikų daug rečiau domėjosi būstu. Ypač ne pirmo būsto pirkėjai, o tie, kurie pirkdavo investicinį būstą, bet 2024 metais, sparčiai mažėjant palūkanų normoms, išgaravo tas lūkestis, kad kainos gali mažėti, bus didelių nuolaidų ir matėme metų pabaigoje, kad labai suaktyvėjo susidomėjimas būstu“, – teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. 

REKLAMA

Registrų centro duomenys rodo, kad beveik pusę visų butų sandorių pernai sudarė šeimos. Tarp nesusituokusių asmenų dažniau butus pirko moterys – joms teko maždaug trečdalis visų sandorių. Kas ketvirtą butą šiemet įsigijo nesusituokę vyrai. Tipinis buto pirkėjas yra 30–49 metų amžiaus. Ekspertai pastebi, kad jaunoms šeimoms tenkanti sandorių dalis sumažėjo. 

„Kas įvyko per 5 metus, būtent, kai sumažėjo tas pirkimas, tai labiausiai ir pasimatė tarp jaunų šeimų. Iki 30 metų amžiaus jaunų šeimų pirkimas ganėtinai ženkliai sumažėjo, santykinai beveik 2 kartus“, – teigia Registrų centro atstovas Paulius Rudzkis. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Atlyginimų augimas pastarąjį penkmetį nepasivijo kainų augimo. Jeigu prieš 3 metus vidutinė šeima galėjo įpirkti 80 kvadratinių metrų vidutinį būstą Vilniuje, tai dabar – tik 51 kvadratinio metro. Labai jau sumažėjusios galimybės“, – sako N. Mačiulis. 

Ekonomistai prognozuoja, kad nekilnojamo turto rinka šiemet įsibėgės, dėl toliau augančių atlyginimų ir mažėjančių palūkanų normų. Pasak ekonomistų, šiuo metu rinkoje laisvų būstų pardavimui, ypač sostinėje, netrūksta. Dėl to net kylant paklausai, namų, butų kainos sparčiai augti neturėtų.

Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.

tv3.lt

Tokie NTuž kelis milijonus
Tokie NTuž kelis milijonus
Už 3-4 milijonus turėtų užsimokėti ir už oro gynybą mokestį-nes ką gali žinoti pafrontėje,
Tokie pirkėjai tikrai turėtų mokėt didesnį gynybos mokestį,nes atėjus dienai x- milijoninių NT bėgdami neišsiveš
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų