Verslas

JAV technologijų bendrovė „Meta“ antradienį paskelbė, kad atsisakys savo faktų tikrinimo programos.  Prognozuojama, kad pokyčiai labiausiai paveiks du didžiausius „Meta“ socialinius tinklus – „Facebook“ ir „Instagram“. „Meta“ faktų tikrinimo programa žymi klaidinančią informaciją ir sumažina jos matomumą socialiniuose tinkluose. Jei vartotojas bando dalytis klaidingu turiniu, jam pateikiama informacija, paaiškinanti, kodėl tai klaidinga.

Vyriausybė pritarė siūlymui, leidžiančiam išimtinėmis aplinkybėmis stambių investicijų sutartis pratęsti dviem metams – įsipareigojimus dėl investicijų, naujų darbo vietų ir darbo užmokesčio būtų galima įgyvendinti daugiausiai per 7 metus. Pokyčiai priimti, pernai pranešus apie stringantį grupės „Teltonika“ Taivano puslaidininkių gamyklų Lietuvoje projektą.

 Trečiadienį Vyriausybė nusprendė bendrovei „Telšių vandenys“ paskolinti 704 tūkst. eurų iš valstybės perskolinamos Europos investicijų banko paskolos. Kaip rašoma Finansų ministerijos parengtame projekte, šios lėšos skirtos investicijų projektui „Nuotekų tvarkymo infrastruktūros įrengimas Telšių rajono savivaldybės Upynos kaime“ finansuoti. Šios lėšos bus paskolintos laikotarpiui iki 24 metų.

Pernai Lietuvoje iš viso įregistruota 114,5 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų nekilnojamojo turto (NT) objektų. Tai, pasak Registrų centro, 1,3 proc. daugiau nei 2023 metais, kai buvo įregistruota beveik 113 tūkst. Centro duomenimis, vien tik per praėjusių metų gruodžio mėnesį įregistruota 9,6 tūkst. NT savininkų pasikeitimų – 4,7 proc. mažiau nei 2023 metų gruodį (10 tūkst. NT objektų) ir 13,8 proc. mažiau nei šių metų pernai lapkritį (11,1 tūkst.

Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje pradėjo plisti nauja telefoninio sukčiavimo schema, kai sukčiai apsimeta „Telia“ ir kitų Lietuvos ryšio operatorių darbuotojais. Manipuliuodami žmonių pasitikėjimu žinomomis įmonėmis, nusikaltėliai siekia išvilioti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis arba kitaip pasinaudoti nukentėjusiųjų sąskaitomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nuo 2025 m. pradžios įteisinta nauja išmokų vaikams rūšis – vaiko priežiūros kompensacinė išmoka, kurios dydis šiemet siekia 364 eurus, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Nurodoma, kad ši išmoka skiriama už kiekvieną ikimokyklinio amžiaus vaiką, kuris nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos (darželio) ir už atlyginimą yra prižiūrimas fizinio asmens (auklės), vykdančio vaikų dienos priežiūrą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą ar darbo sutartį.

Iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių skraidinanti Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ pranešė savo lėktuvu „Airbus A220-300“ atlikusi „SpaceX“ sparčiojo interneto „Starlink“ sertifikavimo bandomąjį skrydį. Anot pranešimo, skrydžio metu, kuris vyko iš bendrovės bazės Rygoje, buvo išbandytas „Starlink“ oro terminalas ir interneto ryšio kokybė, nes „Air Baltic“ siekia gauti reikiamą Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA) sertifikatą.

Praėjusių metų gruodį Lietuvoje vėjo elektrinės pagamino rekordinį kiekį elektros – 442 GWh – ir užtikrino 39 proc. viso šalies elektros vartojimo, pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Bendrovės duomenimis, gruodžio mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje, palyginti su praėjusiu mėnesiu, augo 1 proc. – nuo 88,6 iki 89,7 euro už megavatvalandę.

 Tarptautinį vairuotojo pažymėjimą nuo šiol galima užsisakyti skubos tvarka, trečiadienį paskelbė „Regitra“. Anot įmonės, pažymėjimą bus galima gauti per vieną arba penkias darbo dienas. Norintiesiems gauti dokumentą per penkias dienas tai kainuos 16 eurų, per vieną – 24 eurus. „Regitros“ teigimu, 2020 metais pradėjus išduoti tarptautinius vairuotojų pažymėjimus, ši paslauga greitai spėjo išpopuliarėti.

Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“ per artimiausius kelerius metus savo orlaivių parką ketina padidinti 15 naujų lėktuvų, dalis kurių bus bazuojama ir Vilniuje, sako jos generalinis direktorius Martinas Gaussas (Martinas Gausas), rašo portalas lrt.lt. Pasak jo, iki šių metų pabaigos Latvijos valstybinė oro vežėja planuoja įsigyti keturis naujus orlaivius, o 2026 metais – dar 11. „Vilniuje mes tampame vis stipresniu vežėju. Planas – Vilniuje turėti dar daugiau lėktuvų. Ir mes turėsime.

Didžiausia lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvė pirmąjį metų ketvirtį ruošiasi reikšmingiems pokyčiams. Adresu Ozo g. 25, Vilniaus „Akropolyje“ įsikūrusioje „Maximoje“ jau šią savaitę buvo pradėti atnaujinimo darbai, o nuo rytojaus iki sekmadienio pirkėjų laukia didelis išpardavimas, kada net 7 tūkst. ne maisto prekių bus galima įsigyti iki 70 proc. pigiau, praneša bendrovė.

„Teltonikos“ įkūrėjas ir savininkas Arvydas Paukštys pažėrė aštrios kritikos darbą baigusiam Ingridos Šimonytės ministrų kabinetui. Dėl gruodį priimto sankcijų sugriežtinimo, „Teltonika“ negali siųsti savo prekių į Aziją, ar Pietų Ameriką. Sandėliuose dabar tuščiai stovi ir kitų įmonių prekės. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. 2021-aisiais, kai valdžioje buvo dešinieji, garsiai skambėjo frazės apie tai, kokia puiki yra Ingridos Šimonytės vyriausybė.

Praėję metai ne visiems verslams buvo sėkmingi. Todėl dalis jų Naujaisiais metais darbuotojams pranešė ne apie algų didinimą, bet mažinimą. Darbo teisės specialistai pataria, ką daryti, išgirdus šią žinią. Socialiniame tinkle gyventojai dalijosi, kad juos, po švenčių grįžusius į darbus, pasitiko blogos naujienos. „Darbdavys pranešė, kad sumažins algą. Įteikė ir dokumentus, kuriuos nori, kad pasirašyčiau. Kol kas niekur nieko nepasirašiau.

Gyventojai dažnai apsiperka internetu, nes taip paprasčiau ir patogiau. Visgi ne visos parduotuvės yra patikimos. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) skaičiuoja šimtus skundų dėl zuza.lt parduotuvės. Jos atstovams buvo skirta 5 tūkst. eurų bauda. Tačiau net ir tai parduotuvės vadovų nesustabdė, tad parduotuvė buvo užblokuota. Pirkėjai skundžiasi, kad negavę prekių, negali atgauti ir sumokėtų pinigų.

Bendrovės „Amalva group“ valdoma vėdinimo įrangos gamintoja „Komfovent“ vis dar turi gamyklą Rusijos mieste Riazanėje, tačiau tikina, kad jau sutarta dėl jos pardavimo, antradienį skelbia naujienų portalas „15min“.  „Amalva group“ vadovas Albinas Čėpla portalui tvirtino, kad Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, komponentų tiekimas iš grupės įmonių į šią nuo 2007 metų Rusijoje veikiančią gamyklą buvo nutrauktas, taip pat imta ieškoti pirkėjų, kuris atsirado tik neseniai.

Nuo sausio 1 d. įsigalioja nauji pakeitimai, susiję su vairavimo teorijos ir praktikos egzaminais, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Regitra“ išskiria 6 reikšmingiausius pokyčius, į kuriuos dėmesį turėtų atkreipti ir tinkamai pasiruošti būsimi vairuotojai. Sumažės eilių Pasak „Regitros“, įvesti atnaujinimai padės mažinti eiles bei užtikrinti skaidrumą ir korupcijos prevenciją. 1. Skaidrumo ir korupcijos prevencijos užtikrinimas.

Maisto gamintojai ir pardavėjai privalo atitikti griežtus kokybės reikalavimus. Ar jie nepažeisti, tikrina ir įmonių atstovai, ir valstybės tarnybos. Tačiau retkarčiais vis tiek pasitaiko, kad netinkami vartoti maisto produktai patenka į prekybą ir į pirkėjų krepšelį. Tai pastebėjus, nesaugios prekės iš prekybos išimamos, o pirkėjams grąžinami pinigai.

Ir prieš 10 metų, ir dabar, ant euro banknotų užrašyti skaičiai nesikeičia – kaip buvo 5 ar 100, taip ir yra. Tačiau kiekvienas pirkėjas kasdien parduotuvėse gali pastebėti, kaip viskas brangsta. O tai reiškia, kad už kiekvieną šimtinę nusipirkti išeina vis mažiau ir mažiau. Pavyzdžiui, įsivedus eurą 2015 m. sausį, kilogramas juodos duonos kainavo 1,6 euro, o dabar – 2,70 euro. Taigi prieš dešimtmetį už tuos pačius 5 eurus buvo galima nusipirkti 3 kg duonos, o dabar neišeina ir 2 kg.

Šalyje vykdant antrojo 700 megavatų (MW) vėjo parko Baltijos jūroje konkursą, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad jo sąlygos šiuo metu peržiūrimos, vertinant aukciono finansinę naudą ir kaštus, galimybes sąlygas koreguoti arba konkursą atšaukti iš viso. Anot ministro, Vyriausybės programoje prioritetas teikiamas atsinaujinančiai energetikai – tiek vėjo, tiek saulės – tačiau už konkurencingą kainą.

Lietuvos bankui (LB) siūlant į pensijų kaupimą įtraukti darbdavius, atsisakyti valstybės įnašo bei steigti valstybės valdomą antros pakopos pensijų fondą, verslo atstovai tam nepritaria bei tikina, jog sistemoje dalyvauja už darbuotojus mokėdami mokesčius. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) siūlymą įtraukti darbdavius palaiko, tačiau kritikuoja centrinio banko idėją atsisakyti valstybės paskatos, kuri, jos teigimu, silpnintų visą pensijų sistemą.

Iškritus gausiam sniegui pietinėje Klaipėdos miesto dalyje pagrindiniai pėsčiųjų ir dviračių takai nebuvo tinkamai valomi. Už susidariusią situaciją ir įsipareigojimų nevykdymą atsakingai bendrovei skirta 2 800 eurų bauda, pranešė savivaldybė. „Savaitgalį ir pirmadienį mūsų specialistai operatyviai reagavo į skundus, vyko į patikrinimus ir tai ką patys pamatė, tikrai nenudžiugino. Atsakinga įmonė privalo prisiimti atsakomybę ir užtikrinti tinkamą paslaugų kokybę.

Aukštųjų technologijų bendrovės „Teltonika“ savininkui Arvydui Paukščiui prieš mėnesį pranešus apie biurokratines kliūtis, trukdančias laiku įgyvendinti milijardinės vertės technologijų parko Vilniuje projektą, Vyriausybė trečiadienį svarstys siūlymą dideliems investuotojams dar dvejiems metams pratęsti investicijų, naujų darbo vietų sukūrimo ir darbo užmokesčio įsipareigojimų terminus.

Žemės ūkis turėtų būtų pripažintas strategiškai svarbiu sektoriumi nacionaliniam saugumui užtikrinti, teigia šią sritį kuruojantis ministras Ignas Hofmanas. Pasak jo, toks sprendimas leistų užtikrinti geresnį finansavimą tam tikroms žemės ūkio programoms, tokiomis kaip maisto rezervo kaupimo sistemai. Apie tai, kokie pokyčiai laukia Lietuvos žemės ūkio, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ interviu su ministru Ignu Hofmanu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO, angl. OECD), kuri vienija 38 ekonomiškai išsivysčiusias valstybes, tarp jų ir Lietuvą, seka įvairiausius ekonominius, socialinius bei demokratijos rodiklius. Lietuva 2024 metais pirmavo pagal realios perkamosios galios augimą vertinant gyventojų pajamas ir infliaciją per pastaruosius 5 metus. Tai puikus rodiklis, kuris leidžia džiaugtis pasiekimais, tačiau organizacija pateikia skaičius, kur turėtume gerokai pasitempti.

Bedarbių skaičius euro zonoje lapkritį nežymiai sumažėjo – darbo neturėjo 10,819 mln. žmonių, antradienį pranešė ES statistikos tarnyba (Eurostatas), kuria remiasi agentūra „Reuters“. Tai yra 39 000 mažiau nei spalį ir 333 000  mažiau nei tą patį ankstesnių metų mėnesį. Nedarbo rodiklis euro zonoje nekito ketvirtą mėnesį iš eilės ir siekė 6,3 proc. Agentūros „Reuters“ apklausti ekspertai tai ir prognozavo. Didžiausias nedarbas vėl buvo Ispanijoje – 11,2 proc.

Lietuvos laisvos rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva teigia, kad prastėjanti šalies demografinė padėtis reikalauja naujai pažvelgti į visus tris pensijų pakopas. Jos teigimu, Vyriausybės rengiami pensijų kaupimo sistemos pokyčiai turi pirmiausia motyvuoti gyventojus taupyti senatvei ir didinti jų sukauptą turtą. „Visų mūsų tikslu turi tapti pensijų sistemos priklausomybės nuo blogėjančios demografinės padėties mažinimas.

 Preliminariais antradienį pasirodžiusiais Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, gruodį infliacija euro zonoje pasiekė aukščiausią lygį per penkis mėnesius – tai visų pirma lėmė išaugusios paslaugų kainos. Lyginant su praėjusiais metais, suderintasis vartotojų kainų indeksas (SVKI), lapkritį pakilęs 2,2 proc., gruodį išaugo 2,4 proc. Tokie jo augimo tempai atitiko ekonomistų prognozes.

Konkurencingas atlygis, galimybė derinti darbą su studijomis ir palaikanti darbo aplinka – tai tik keletas priežasčių, kodėl žmonės renkasi dirbti „Lidl Lietuva“ organizacijoje. Savo sėkmės istorija dalijasi Arnas, įmonėje savo kelią pradėjęs kaip parduotuvės darbuotojas ir vos per kelerius metus pasiekęs IT skyriaus konsultanto poziciją. Apie darbą „Lidl Lietuva“ Arnas pirmą kartą išgirdo iš draugų, kurių paskatintas ir kandidatavo į parduotuvės darbuotojo poziciją.

Bitkoinas dar kartą įtvirtino savo lyderystę rinkoje, peržengdamas įspūdingą 100 000 JAV dolerių ribą. Šis istorinis pasiekimas ne tik pabrėžia Bitkoino kaip skaitmeninio turto svarbą, bet ir simbolizuoja visos kriptovaliutų rinkos brandą bei augantį investuotojų pasitikėjimą. Tačiau kriptovaliutų pasaulis nesustoja ties Bitkoinu.

Vyriausybei žadant sušvelninti draudimą lėktuvais eksportuoti dvejopos paskirties prekes į trečiąsias šalis, o Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentui Vidmantui Janulevičiui siūlant stiprinti tokių prekių patikrą per Lietuvos atstovybes tose valstybėse, prezidento patarėja Asta Skaisgirytė nepalaiko tokio siūlymo.  „Manyčiau, kad taip, tą tikrinimą reikia daryti.

Šilumos kainas per mėnesį padidino 33 šilumos tiekimo įmonės. Palyginti su gruodžiu, sausį šiluma labiausiai brango Panevėžio rajono gyventojams. Jos kaina šoktelėjo 12 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Tuo metu 14 šilumos energijos tiekimo įmonių sumažino tiekiamos šilumos energijos kainas. Labiausiai kainos sumažėjo Šakiuose – 18 proc., arba 2,04 ct/kWh. Lyginant šalies regionus, didžiausios ir mažiausios šilumos energijos tiekimo kainos sausį skiriasi 1,9 karto.

Buvusi Vyriausybė priimdama sprendimą drausti dvigubos paskirties prekių eksportą neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos gynybai finansuoti reikia stiprios šalies ekonomikos, vertina Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Taip pat, anot jo, nesuprantama, kodėl visa sankcijų našta tenka Lietuvai ir įgyvendintais apribojimais ji išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos šalių. „Ne pirmą kartą kalbant apie sankcijas, mes turime kalbėti apie tai, kad jos būtų paveikios.

Kelionė iš Kauno į Bristolį (Anglija) pirmadienį beveik dviem šimtams keleivių smarkiai apkarto. Kauno oro uoste skrydžio teko pralaukti pusę paros. „Kauno oro uoste yra įkalinti 200 keleivių, kurie turėjo išskristi 13.20 val. į Bristolį ir jie iki šiol nėra išskridę. Gal galite pasidomėti, kaip bus su tais keleiviais?“ – pirmadienį apie 22 val. teiravosi ilgai skrydžio į pietvakarių Angliją laukęs skaitytojas.

Rugsėjį įsigaliojus Sumažintos taršos zonai (STZ) ir už rinkliavos surinkimą atsakingai biudžetinei įstaigai „Parkavimas Kaune“ naudojant keturias skirtingas programėles mokėjimams atlikti, parkavimas Kaune virsta galvos skausmu.

Siekiant gerinti antrosios pensijų pakopos sistemą reiktų imtis darbdavių įtraukimo į ją bei įsteigti valstybės valdomą pensijų fondą, teigia Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta. Jis pabrėžia, kad darbdavių dalyvavimas tokiame kaupime yra ženklus. „Lietuvoje antrojoje pakopoje trūksta tiesioginio darbdavių įsitraukimo į antrąją pakopą.

Baudos už greičio viršijimą yra taikomos visame pasaulyje, tačiau skirtingose šalyse iš greitį viršijusių vairuotojų reikalaujama skirtinga suma. „DiscoverCars“ atliko tyrimą, kuriame palygino baudas, skiriamas visoje Europoje, rašoma „Insurance Edge“. „DiscoverCars“ sudarė šį reitingą nustatydamas įprastą greičio ribą miestuose – 50 km/val. ir išsiaiškino, kokią baudą skirtingos Europos šalys skirtų vairuotojams už šios ribos viršijimą 14 km/val.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pagal 34 pilna ar daline apimtimi patvirtintus prašymus atsinaujinančios energetikos projektams preliminariai rezervavo 2,1 GW galią ir pasiūlė sudaryti ketinimų protokolus. Anot jos, įvertinus per pastarąjį prašymų teikimo ciklą – nuo rugsėjo 7 d. iki gruodžio 6 d. – tinkamai pateiktus ir išnagrinėtus prašymus, perdavimo tinkle atsinaujinančios energetikos projektams rezervuota 2107 MW leistina generuoti galia.

Neseniai kelius Lietuvoje prižiūrinti „Via Lietuva“ pranešė, jog Lietuvoje per 2024 m. buvo sutvarkyti net 300 km valstybinės reikšmės kelių. Visgi socialiniuose tinkluose žmonės atkreipia dėmesį, kad ne visi šie pareiškimai atitinka realybę. Štai kelyje Utena-Molėtai dėl neva „sutvarkytame“ kelyje paliktų atitvarų vairuotojai vis dar turi priverstinai sumažinti greitį, kad galėtų saugiai pravažiuoti keliu.

Užimtumo tarnyba informuoja, kad paraiškos dėl naujo verslo finansavimo bus priimamos nuo sausio 8 d. iki vasario 6 d. Maksimalus subsidijos dydis vienai darbo vietai – 31 Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio sumos arba 32 178 eurų. „Kviečiame Užimtumo tarnybos klientus pradėti nuo aiškios idėjos, išsiaiškinti rinkos ir tikslinės auditorijos poreikius.

Nuo 2025 m. pradžios didėja pensijos ir socialinės išmokos. Kadangi dalis jų skaičiuojamos už einamąjį, o kita dalis – už praėjusį mėnesį, tai padidėjimą gyventojai realiai pajus skirtingu laiku – vieni jau sausio mėnesį, o kiti vasario mėnesį, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Vidutinė senatvės pensija 2025 m. didėja daugiau nei 12 proc. Palyginti su 2024 m., nuo 2025 m. įvairios socialinės išmokos labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams didėja 26–27 proc.

Nemažai daliai gyventojų pensija yra bene vienintelis pajamų šaltinis. Vienišiems pensininkams pragyventi dar sunkiau. Todėl kai kuriais atvejais jiems skiriamos papildomos pensijos. Vis tik žmonės piktinasi, kad jų negauna, nes sutuoktinius palaidojo per anksti. Štai naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Elena (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad prieš 15 metų palaidojo savo vyrą. „Prieš 2 metus tapau pensininke.

Liberalizavus elektros rinką buvo teigiama, kad didesnė konkurencija padės gyventojams užtikrinti mažesnę elektros kainą. Vis tik gyventojai pastebi, kad dažnai už elektrą permoka. Tuo metu elektros tiekėjai siūlo klientams dažniau keisti planus ir vardija, kada ir kaip tai reikėtų padaryti. Portalo tv3.lt skaitytojas vilnietis Rimantas skundėsi, kad tik prabėgus metams suprato, kad už elektrą permokėjo. „Peržiūrėjau kokius planus siūlo mano tiekėjas ir pamačiau, kad moku daugiau negu kiti.

Premjeras su prezidentu tariasi, kaip suteikti lietuviams daugiau galimybių pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos. Socialdemokratai kalba, kad likus 10 metų iki pensinio amžiaus, nesukaupę 10 tūkst. eurų galėtų atsiimti pinigus, o nusprendę likti antroje pakopoje, turėtų daugiau galimybių pasirinkti išmokų dydį.

Vilniaus apygardos teismas iškėlė restruktūrizavimo bylą su finansiniais sunkumais susiduriančiai ekologiško maisto ir tvaraus ūkininkavimo įmonių grupei „Auga“, pirmadienį per „Nasdaq“ biržą pranešė bendrovė.

Didžiausia pasaulio kriptovaliutų keitykla „Binance“ gali pasitraukti iš Lietuvos ir įsikurti Latvijoje, cituodamas šalies žiniasklaidą praneša portalas „Delfi“. Remiantis leidinio „Dienas Bizness“ sausio 2 d. informacija, „Binance“ siekia gauti Latvijoje licenciją pagal naująjį Europos Sąjungos (ES) kriptoturto rinkų reglamentą (MiCA), tai leistų bendrovei teikti reguliuojamas paslaugas ES rinkoje. Iki šiol bendrovė savo veiklą ES rinkose kontroliavo iš Lietuvos.

Šiomis snieguotomis sausio dienomis, kai už lango vėjas nuolat plaiksto snaiges, o praeiviai ir automobiliai bando prasibrauti per užpustytus kelius, mažiausiai tikimasi pamatyti, kaip kas nors pjauna žolę ar karpo medelius, bet pasitaiko visko. Pirmadienį, sausio 6 d., gyventojai socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kaip ryškiais kostiumais apsirengę darbuotojai vidury pūgos dirba su trimeriu, skirtu žolės ir krūmų trumpinimui.

Pirkėjų nusivylimui, vienas iš didžiausių šalies prekybos tinklų nuo Naujųjų metų panaikino populiarią akciją. Tačiau „Maxima“ atstovai žada netrukus pristatyti naują akciją. Kas savaitę prekės už 1 centą nebus Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi kaunietė Gerda, gana dažnai apsiperkanti prie namų esančioje „Maxima“ parduotuvėje. „Esu lojali pirkėja ir pastebėjau, kad nebėra prekių už viena centą. Įdomu, dėl ko tokie pokyčiai, kas laukia pirkėjų ir ko nebesitikėti.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius mano, kad dėl praeitos Vyriausybės nutarimo, kuriuo nuo sausio mėnesio buvo smarkiau apribotas eksportas į trečiąsias šalis ir uždrausta gabenti dvigubos paskirties prekes lėktuvais, nebuvo tinkamai komunikuojama su verslu. Be to, anot jo, dalis naujųjų apribojimų prieštarauja buvusio Ministrų kabineto prioritetams stiprinti ryšius su Taivanu ir Singapūru. „Iš esmės pats pateikimas to nutarimo buvo senu pavadinimu.

Nuo šių metų šalies žvejams bus kompensuojami jų patirti nuostoliai, atsiradę sustabdžius verslinę žvejybą dėl valstybės valdomų įmonių veiklos, praneša Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Ministerijos teigimu, nuo šių metų į sąrašą subjektų, dėl kurių veiklos netekus galimybės žvejoti žvejai turi teisę už tai gauti nuostolių atlyginimą, įtrauktos ir valstybės bei savivaldybės valdomos įmonės.