„Visų mūsų tikslu turi tapti pensijų sistemos priklausomybės nuo blogėjančios demografinės padėties mažinimas. Pensijų gavėjų skaičius jau dabar vis labiau spaudžia valstybės ir visų mokesčių mokėtojų pečius, ateityje tvarių pajamų jam padengti nebepakaks. Išeities nesiūlo ir iki šiol vykdomas pensinio amžiaus bei būtinojo stažo didinimas“, – pranešime cituojama E. Leontjeva.
Pasak ekonomistės, vienintelis pagrįstas sprendimas tai antrosios ir trečiosios pensijų sistemos pakopų stiprinimas. Šiose pakopose sukauptos pensinės išmokos priklauso nuo gyventojų sumokėtų įmokų ir investicinės grąžos, o ne nuo dirbančiųjų šalyje skaičiaus.
„Kuo ankščiau pradedame kaupti pensijai ir tai darome kuo didesnėmis sumomis, tuo didesnė grąža bus garantuota senatvėje. Dėl to pernelyg lengvas pasitraukimas iš kaupimo sistemos prieštarauja jos paskirčiai – pasitraukdamas žmogus atsakomybę už pensijų kaupimą nusimestų nuo savęs ir perkeltų valstybei, visiems mokesčių mokėtojams”, – pabrėžė E. Leontjeva.
„Todėl tikslinga laikytis KT nutarimu pasiūlyto principo kaupimą nutraukti tik tuo atveju, jei jis „tampa itin apsunkintas ar betikslis”, – pridūrė ji.
Šiandien pensiją vienam pensininkui uždirba maždaug 2,5 dirbančiųjų, o ateityje šis rodiklis blogės. Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta yra prognozavęs, kad artėjančiais dešimtmečiais reikės skirti papildomus 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) pensijų sistemai vien tam, kad būtų išlaikomos turimos pakeitimo normos.
Anot LLRI prezidentės, valstybė turi rasti būtų motyvuoti gyventojus nuosekliai didinti įmokas į pensijų̨ fondus iki Vakarų šalyse įprastų 10 proc. Šiuo Lietuvoje įmoka į pensijų fondus siekia 3 proc.
„Tokia įmoka nesudaro prielaidų aukštai investicinei grąžai, dėl mažo investuotos sumos dydžio“, – teigė ji.
Panaikinus paskatas trečiajai pensijų pakopai, LLRI siūlo sutelkti dėmesį į įstatyme įtvirtintą bet itin retai naudojamą galimybę papildomai atidėti daugiau nei 3 proc. nuo savo atlyginimo.
ELTA jau skelbė, kad Konstitucinis teismas (KT) nusprendė, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų pažeidžia Konstituciją. Tuo metu, anot institucijos, skirtingų rūšių išmokos pagal sukaupto turto dydį nepažeidžia pagrindinio įstatymo.
KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.
KT nurodė, kad pensijų fonde sukaupto turto dydžių ir nuo jų priklausančios pensijų išmokų dydžio nustatymo pagrįstumas ir tikslingumas nėra konstitucinės kontrolės dalykas, nes nėra pagrindo teigti, jog tokiu teisiniu reguliavimu akivaizdžiai paneigtos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės.
Antrosiose pakopos pensijų fonduose dabar jau sukaupta 9,1 mlrd. eurų, iš kurių – 2,9 mlrd. arba beveik 30 proc. yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.
