„Lietuvoje antrojoje pakopoje trūksta tiesioginio darbdavių įsitraukimo į antrąją pakopą. Matome, kad daugelyje Europos šalių jų dalyvavimas yra pakankamai ženklus, žiūrint procentais nuo atlyginimo“, – antradienį pristatydamas LB atliktą antrosios pensijų pakopos sistemos analizę žurnalistams teigė S. Krėpšta.
„Antrasis pasiūlymas, kurį esame pateikę ir anksčiau. Tai jeigu sistema plečiasi, tai turėtume įsteigi valstybės valdomą pensijų fondą. Manome, kad tai išaugintų visuomenės pasitikėjimą sistema, be to skatintų sektoriaus konkurenciją“, – pridūrė jis, paminėdamas, kad tokios sistemos jau veikia Skandinavijos šalyse.
LB valdybos narys paminėjo, kad papildomos valstybės biudžeto lėšų už dalyvį įmokos į pensijų fondus – netipinė ir biudžetui kainuojanti praktika. Jis priminė, kad šiuo metu tokios įmokos siekia 22 proc. arba 1,4 mlrd. eurų iš visų į fondus sumokėtų lėšų.
„Tiesioginis biudžeto finansavimas yra pakankamai netipinė praktika. Ir ta finansinė našta siekia 300 mln. eurų kasmet ir ši suma augs kasmet“, – sakė jis.
LB duomenimis, šiuo metu įmokas į „Sodrą“ pirmoje pakopoje, dėl ko ateityje gaus valstybinę pensiją, moka 1,47 mln. eurų užimtųjų. Tuo metu antrosios pakopos fonduose kaupia 780 tūkst. asmenų, o trečiojoje pakopoje savanoriškai kaupia 131 tūkst. asmenų.
Šiuo metu šalyje yra apie 600 tūkst. pensininkų.
