Tačiau kiekvienas pirkėjas kasdien parduotuvėse gali pastebėti, kaip viskas brangsta. O tai reiškia, kad už kiekvieną šimtinę nusipirkti išeina vis mažiau ir mažiau.
Pavyzdžiui, įsivedus eurą 2015 m. sausį, kilogramas juodos duonos kainavo 1,6 euro, o dabar – 2,70 euro. Taigi prieš dešimtmetį už tuos pačius 5 eurus buvo galima nusipirkti 3 kg duonos, o dabar neišeina ir 2 kg.
Prekių ir paslaugų brangimą ekonomistai vadina infliacija. Jos dydis, išreiškiamas procentais, ir parodo, kiek per tam tikrą laiką išaugo kaina.
Pavyzdžiui, vos prieš kelerius metus Lietuvoje buvo fiksuojama ir 20 proc. infliacija. Tai reiškia, kad per tam tikrą laikotarpį viskas pabrango penktadaliu.
Paprastai retai kam patinka infliacija. Ypač, jeigu ji yra didelė, o žmogus gauna fiksuotas pajamas, kurios nedidėja.
Arba turi santaupų kojinėje ar paprastoje banko sąskaitoje, kurios nuvertėja infliacijos tempu.
Vis dėlto už kainų stabilumą atsakantis Lietuvos bankas (LB) kartu su Europos Centriniu Banku (ECB) daro viską, kad infliacija nebūtų mažesnė nei 2 proc.
Kitaip tariant, šios institucijos imasi tikslingų veiksmų, kad gyventojams prekes ir paslaugos nuolat brangtų, o tuo pačiu pinigai – nuvertėtų.
Naujienų portalas tv3.lt paprašė Lietuvos banko paprastai paaiškinti, kodėl siekiama kainų didėjimo 2 proc., o ne mažiau ar daugiau.
2 proc. vidurkis per vidutinį laikotarpį
Atsakydamas į prašymą LB informavo, kad ECB pagrindinis tikslas yra apibrėžiamas pagal tai, kaip ECB gali geriausiai prisidėti prie euro zonos kainų stabilumo ir tvaraus ekonomikos augimo.
Esą toks tikslas atitinka ir daugelio kitų pagrindinių šiuolaikinių centrinių bankų praktiką.
ES numato, kad ECB pagrindinis tikslas yra kainų stabilumas. ECB Valdančioji taryba turi kompetenciją apibrėžti, kaip šis tikslas yra matuojamas.
Šiuo metu galioja 2021 m. liepos 8 d. Valdančiosios tarybos patvirtintoje peržiūrėtoje ECB pinigų politikos strategijoje apibrėžiamas tikslas.
„Jis matuojamas suderintu euro zonos vartotojų kainų indeksu ir yra lygus 2 proc. vidurkiui per vidutinį laikotarpį.
Pinigų politikos požiūriu vidutinis laikotarpis nėra tikslus kalendorinis laikas, bet žymi laikotarpį, per kurį pinigų politikos sprendimo poveikis pasireiškia pilnai (tai paprastai trunka 2–3 m.). Minėtame dokumente trumpai apibrėžiamas ir šio tikslo pagrindimas“, – nurodė LB.
Motyvai, kodėl reikia prekių ir paslaugų brangimo
Pasak jo specialistų, pagrindiniai 2 proc. infliacijos vidutiniu laikotarpiu tikslo motyvai (kalba netaisyta, red. past.):
- Statistinio infliacijos matavimo polinkis šiek tiek padidinti infliacijos rodiklį, nepakankamai atsižvelgiant į prekių ir paslaugų kokybės pagerėjimą (paklaida nėra pastovi, tačiau įvairūs matavimai rodo, kad ji gali svyruoti apie 1 proc.p.).
- 2 proc. infliacija nėra žalinga ekonomikai, priešingai, – ji padeda absorbuoti nedidelius sukrėtimus (šokus), kurių metu reikalinga nedidelė ir paprastai trumpalaikė realaus darbo užmokesčio korekcija žemyn, kai tuo tarpu nominalusis darbo užmokestis yra labai nelankstus žemyn.
- 3 proc. infliacijos tikslas padidintų didesnės ir ekonomikai jau žalingos infliacijos riziką netikėto sukrėtimo atveju.
- 1 proc. infliacijos tikslas padidintų defliacijos riziką. Bet kokio dydžio defliacija yra žalinga ekonomikai, nes padidina realiąsias palūkanų normas ir nominaliųjų skolų naštą.
- 2 proc. infliacijos lūkesčiai, pridėti prie realiųjų palūkanų normų, saikingai padidina nominaliąsias palūkanų normas, įskaitant tas, kurias savo operacijose taiko centrinis bankas. Tai suteikia centriniam bankui papildomą erdvę mažinti palūkanų normas ir stimuliuoti ekonomiką, jeigu to reikia ekonomikos atsigavimui.
„Taigi, matome, kad 2 proc. infliacijos tikslas atspindi pasirinkimą atsižvelgus į įvairius veiksnius ir pinigų politikos galimybes.
LB, būdamas Eurosistemos dalimi, prisideda prie 2 proc. infliacijos tikslo visoje euro zonoje įgyvendinimo, ir tai ilgainiui prisideda ir prie infliacijos stabilizavimo Lietuvoje. Infliacija Lietuvoje yra likusi daugiau svyruoti dėl didesnės priklausomybės nuo energijos ir maisto kainų bei dažniau yra vis dar aukštesnė, dėl žemesnio bendro kainų lygio“, – apibendrino LB.
