Lietuvos verslas

Visame pasaulyje keičiantis vartotojų įpročiams, nauji skoniai ateina ir į mūsų šalį. Greitojo maisto restoranuose Lietuvoje nuo šiol galima paragauti tortilijų, skrudintų „vištienos“ pirštelių ar mėsainių, kurie pagaminti su „mėsa“, pagaminta iš grybų. „Bloomberg Intelligence“ skaičiuoja, kad iki 2050 m. žmonių skaičius pasaulyje išaugs iki 9,7 mlrd. Prognozuojama, kad dėl to augalinių maisto produktų rinkos vertė, 2020 m. siekusi 29,4 mlrd. dolerių, 2030 m. gali išaugti iki 162 mlrd.

Dėl kritiškos situacijos elektros ir šilumos sektoriuose inicijuotą interpeliaciją energetikos ministrui Dainiui Kreiviui pasirašė 62 parlamentarai. Ji antradienio popietę įteikta Seimo pirmininkės sekretoriatui. Dokumentą pasirašė tik opozicijos atstovai, pranešė Socialdemokratų partija.

Ministerijų Vyriausybei siūlomas minimalios mėnesio algos (MMA) kėlimas 15 proc. iki 840 eurų (iki mokesčių) gali dar labiau didinti infliaciją ir nedarbą, sako banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, saugiau būtų MMA peržiūrėti du kartus per metus ir sparčiau didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį.

Šiandien Lietuvos verslo konfederacija (LVK) paskelbė deklaraciją „Dėl Rusijos ar Baltarusijos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo ir televizijos programų retransliavimo ar platinimo internete“. Šiai deklaracijai pritarė ir dauguma Lietuvoje veikiančių televizijos programų retransliuotojų ir platintojų internete, įskaitant Lietuvos kabelinės televizijos asociaciją (LKTA), „Go3“ televiziją, „Cgates“, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šeštadienį, rugsėjo 24 dieną, vyksiant planiniam Kaliningrado elektros sistemos izoliuoto darbo bandymui esminio poveikio Lietuvos tinklo stabilumui jis neturės, pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Rusijos operatoriaus duomenimis, bandymas truks 14 valandų, o per šį laiką „Litgrid“ savo veiklą koordinuos su kaimyninių šalių operatoriais, teigia įmonė.

Optimizuojant veiklą ir visoje Lietuvoje atsisakant kai kurių skyrių bei pastatų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ketina atleisti iki 110 darbuotojų, tarp jų daugiausiai – administratorių ir vairuotojų. „Optimizavimo planas – kai kuriuose rajonuose mes atsisakome pastatų ir nelieka tam tikrų pareigybių, sakykim, vairuotojų, administratorių ir panašiai“, – BNS antradienį sakė tarnybos atstovas spaudai Rosvaldas Gorbačiovas.

Trečiadienį Vyriausybės pasitarime Socialinės apsaugos ir darbo, taip pat Finansų ministerija turėtų pristatyti planus, kiek kitais metais bus didinama minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Nuo šių dydžių priklauso, kiek algos į rankas gaus minimumą uždirbantys Lietuvos gyventojai. Į rankas didės 16 proc. Pagal įstatymus, pasitarimo medžiaga turi būti paviešinta. Tačiau nei Vyriausybė, nei ministerijos iki antradienio popietės oficialiai to dar nepadarė.

Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vyriausybei siūlo minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų padidinti 110 eurų iki 840 eurų (iki mokesčių), o neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – 85 eurais iki 625 eurų, BNS patvirtino šaltiniai Vyriausybėje. Tokiu atveju MMA didėtų 15 proc., o NPD – beveik 16 procentų.

Prezidentūrai paskelbus apie preliminarius Vyriausybės skaičiavimus, kad dujų ir elektros kainos gyventojams 2023 metais galėtų didėti du kartus po 40 proc., o skirtumą iki rinkos kainų jiems kompensuotų valstybė, premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Vyriausybė turi įvairių skaičiavimų, kiek lėšų reikėtų kompensacijoms esant skirtingoms rinkos kainoms.

Litras dyzelino Lietuvos degalinėse rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, brango 6 centais (3,6 proc.), o per metus – palyginti su pernai rugsėju – 61 centu (50,7 proc.) iki vidutiniškai 1,8 euro, pranešė kainas stebintis portalas pricer.lt.  Litras A95 benzino atitinkamai pigo 7 centais (3,8 proc.) ir brango 36 centais (27,5 proc.) ir vidutiniškai kainavo 1,67 euro.

Finansų ministerijai prognozuojant, kad realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 1,6 proc., o 2023 metais dar lėčiau, Valstybės kontrolė (VK) skelbia neatmetanti, kad Lietuvos ekonomika kitąmet galėtų susitraukti, jei toliau išliks įtempta padėtis energijos išteklių rinkose, augs infliacija, prastės verslo ir gyventojų lūkesčiai.

Sąskaitos už elektrą šokiruoja ne tik gyventojus, bet ir įmones, įvairias viešąsias įstaigas. Kai kurios iš jų, gavusios 20 tūkst. eurų sąskaitą, ieško geradarių, norinčiųjų ją apmokėti. Elektros tiekėjai komentuoja, kad dauguma klientų, nors ir suvartoja tą patį kiekį, kas mėnesį už elektrą moka vis daugiau.  Klaipėdoje įsikūręs kūrybinis inkubatorius „Kultūros fabrikas“ socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo 20 tūkst. elektros sąskaita.

Geresnių darbo sąlygų norinti „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) profesinė sąjunga streikuoti žada „iki pergalės“, siekia, kad atlyginimas visiems darbuotojams augtų bent 10 procentų. Apie tai spaudos konferencijoje antradienį pranešė profsąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius, pabrėžęs, kad streiko trukmė priklauso nuo Vilniaus miesto savivaldybės ir bendrovės pozicijos.  „Mes esame pasiruošę nors šiandien tartis, – žurnalistams sakė profsąjungos vadovas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį susitiks su Irano vadovu, Paryžiui įspėjant teokratinę valstybę, kad ji nesulauks geresnio pasiūlymo dėl branduolinio susitarimo atnaujinimo. Eliziejaus rūmai pranešė, kad E. Macronas antradienį Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose Niujorke susitiks su iraniečių prezidentu Ebrahimu Raisi, o kitą dieną – su JAV prezidentu Joe Bidenu.

Vyriausybė preliminariai skaičiuoja, kad dujų ir elektros kainos gyventojams 2023 metais galėtų didėti du kartus po 40 proc. – nuo sausio ir nuo liepos, o skirtumą iki rinkos kainų jiems kompensuotų valstybė. Tam 2023 metų biudžete planuojama skirti apie 1,3 mlrd. eurų.  Tai rašoma prezidento Gitano Nausėdos rašte, išsiųstame kai kuriems Seimo nariams. Rašte, kurį matė BNS, surašyti siūlymai, kaip spręsti energetikos kainų krizę.

Prekybos tinklas „Maxima“ praneša atnaujinantis lojalumo programos „Ačiū“ korteles ir keičia jas į bekontaktes. Kiekvienas, pasikeitęs seną kortelę į naują, sulauks ir papildomų nuolaidų, žadama bendrovės išplatintame pranešime. Tačiau senos kortelės nustos galioti, o jose sukaupti ir neišleisti pinigai išnyks. „Vien praėjusiais metais visiems savo pirkėjams išdalijome nuolaidų už 470 mln. eurų.

Itin sparčiai augusios būsto kainos dar labiau sumažino lietuvių galimybes įsigyti būstą, rodo naujausias „Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas. Tačiau pastaraisiais mėnesiais ėmė ryškėti ir pirmieji rinkos vėsimo ženklai – sumažėjo būsto sandorių skaičius, sparčiai krito susidomėjimas dar nepastatytais būstais, rašoma pranešime spaudai.  „Swedbank“ ekonomistų vertinimu, prastėjantys lūkesčiai, kylančios palūkanos bei kiti veiksniai gali sustiprinti neigiamas būsto rinkos tendencijas.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje augo 3 proc. ir siekė 361,8 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ji taip pat augo 3 proc. iki 358,7 euro, o Estijoje – mažėjo 53 proc. iki 141,7 euro. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę smuko 54 proc.

Bankas „Swedbank“ kartu su Suomijos banku „OP Corporate Bank“ suteikė 159,5 mln. eurų sindikuotą paskolą prekybos centrą „Akropolis“ Vilniuje valdančiai įmonei „Ozo turtas“. Didžioji dalis paskolos bus naudojama refinansuoti ankstesnę įmonei skirtą paskolą, pranešė „Akropolis Group“. „Didžiąją dalį naujos paskolos panaudosime ankstesnės paskolos refinansavimui, grupės likvidumui sustiprinti ir tolimesnei grupės plėtrai“, – pranešime teigė „Akropolis Group“ direktorius ir valdybos pirmininkas M...

Europos Sąjungai (ES) ieškant sprendimų, kaip skubiai sumažinti rekordines elektros kainas vartotojams, dujų kainų lubų nustatymas yra viena iš galimybių, tačiau ne pagrindinė, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. Pasak jos, tai sukeltų sunkumų Bendrijai apsirūpinant dujomis iš alternatyvių Rusijai rinkų.

Įsibėgėjus mokslo metams tiek tėveliams, tiek patiems vaikams itin aktuali tampa popamokinė veikla. Vis dėlto kylančios kainos būrelių neaplenkė – užsiėmimai pabrango 20–30 proc., kai kurie ir daugiau. Anot pašnekovų, po karantino bandoma atgaivinti veiklas ir pritraukti daugiau vaikų, todėl atsirado nemažai naujovių, pastebimos naujos tendencijos. Yra vaikų, kurie renkasi „Anime“ ar „Superherojų“ būrelius, gilina matematikos ar anglų kalbos įgūdžius.

Buvusį Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) pastatų kompleksą Vilniuje liepą aukcione už 13,59 mln. eurų įsigijusios statybų bendrovė „YIT Lietuva“ ir jos partnerė – nekilnojamojo turto projektų vystytoja „Reefo“ čia ketina plėtoti būsto projektą. „YIT Lietuvos“ vadovas Kęstutis Vanagas sako, kad 1,1 ha sklypas J. Basanavičiaus gatvėje yra patrauklioje vietoje, Vilniaus centre, kur būsto paklausa išlieka itin didelė.

Viena didžiausių šalyje statybų bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST) už daugiau nei 27 mln. eurų rekonstruos „Aukštaitijos“ sporto rūmus ir juose įrengs baseiną.  Įmonė pasirašė rangos sutartį su Panevėžio miesto savivaldybe, pranešė PST.  6,76 tūkst. kv. metrų bendro ploto pastatas po rekonstrukcijos bus išplėstas iki maždaug 12,25 tūkst. kv. metrų. Darbus numatoma atlikti per 35 mėnesius, rašoma pranešime.

Klaipėdos uostas šiais metais, nepaisant reikšmingo krovos apimčių kritimo, išlieka lyderis Baltijos valstybėse, ketvirtas Baltijos jūros rytinėje pakrantėje. Klaipėdos uosto direkcija pranešė, jog krova per aštuonis šių metų mėnesius buvo 18,9 proc. kuklesnė nei tuo pat metu pernai – 23,804 mln. tonų. Naftos Būtingės terminale palyginamuoju laikotarpiu perpilta 8 proc. daugiau – 5,098 mln. tonų. Krovinių srautai per Rygos uostą augo 14,2 proc. iki 15,155 mln. tonų, Ventspilio – 23,9 proc.

Statybos įstatymo pataisa, pagal kurią nauja būtų pripažįstama tokia statyba, kai statinio bet kuris išorinis matmuo padidėja daugiau negu 50 proc., kelia korupcijos rizikų, pareiškė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).  „Pateikta kritinė pastaba susijusi su visuomenei aktualios problemos sprendimu, kuomet prisidengiant statinio rekonstrukcija iš esmės pastatomi nauji statiniai.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) ieško, kas už 486 tūkst. eurų parengtų būsimo vėjo parko Baltijos jūroje jungties su sausuma infrastruktūros studiją ir kvalifikacijos reikalavimus jos projektuotojams ir rangovams. Infrastruktūros studija nustatys tinkamiausią parko prijungimo prie sausumos tinklų alternatyvą, pranešė LEA.  Konkurso dalyvių pasiūlymų laukiama iki spalio 10 dienos, o studija, tikimasi, bus parengta kitų metų gegužės mėnesį.

Šiandien Žemės ūkio ministerijoje vykusiame susitikime JAV ambasadorius Robertas Gilchristas ir Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas aptarė JAV Maisto saugos ir inspekcijos tarnybos pranešimo, kad Lietuva nuo šiol turi teisę eksportuoti kiaušinių produktus į JAV, svarbą, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Lietuva tapo antra ES šalis po Nyderlandų, gavusia tokį leidimą. Pranešama, kad leidimas gautas po aštuonerius metus trukusio proceso bei laipsniškos pažangos per pastaruosius metus.

Lietuvoje veikiantis Jungtinės Karalystės bankas „Revolut“ rugsėjo 11 dieną patyrė kibernetinę ataką, jos metu programišiai gavo prieigą prie 0,16 proc. banko klientų duomenų, rašo portalas vz.lt. Pasak „Revolut“, Lietuvoje apie incidentą informuoti 379 klientai, jų lėšos saugios.  „Revolut“ teigimu, manoma, kad įsilaužėliai prieigą prie duomenų gavo fišingo (angl. phishing) būdu, kai iš vieno darbuotojų prisijungimo duomenys buvo išvilioti naudojant socialinės inžinerijos metodus.

Po metus trukusių teisinių ginčų „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) profesinė sąjunga skelbia atnaujinanti planus rengti streiką. Kaip BNS sakė VVT profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius, neterminuotą streiką planuojama pradėti spalio 3-iąją, nes per metus su VVT administracija nepavyko išspręsti nesutarimų dėl darbuotojų atlyginimų skaičiavimo metodikos, sąlygų gerinimo. „Mes jau žinome, kad Lietuvos teismai pripažino streiką teisėtu, jo metu turime užtikrinti 50 proc.

Aplinkos ministras ragina skubiai pertvarkyti vandentvarkos sektorių ir dar šioje Seimo sesijoje būtina priimti tam kelią atversiančią naują Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakciją. Kitu atveju, Simono Gentvilo teigimu, jau sausio pradžioje dalis vandentvarkos įmonių bankrutuos.

Klaipėdos uostas per 8 šių metų mėnesius perkrovė 23,8 mln. tonų krovinių – 19 proc. mažiau nei pernai tuo pat laiku.    Generalinių krovinių – konteineriuose gabenamos prekės, mediena, geležies ir plieno gaminiai bei metalo konstrukcijos, šaldyti bei ro-ro kroviniai – šiemet krauta 11,83 mln. tonų – 12,7 proc. daugiau, pranešė Klaipėdos uosto direkcija.  Vien konteinerių (TEU) krova šiemet išaugo 57,5 proc. iki 651 tūkst.

Pertvarkęs ir konsolidavęs grupės įmones „Revolut“ bankas tapo trečiuoju pagal turtą banku Lietuvoje – jo rinkos dalis padidėjo iki 16,4 proc. Banko turtas birželio pabaigoje buvo vertinamas 8,2 mlrd. eurų. Didžiausias pagal valdomą turtą antrąjį ketvirtį liko „Swedbank“ – jis užėmė 31,2 proc. rinkos (15,6 mlrd. eurų), antrasis – SEB bankas – 22,7 proc. (11,4 mlrd. eurų). Kartu šie bankai užėmė 53,9 proc. rinkos. Ketvirtoje vietoje liko Šiaulių bankas su 7,8 proc. rinkos (3,9 mlrd.

Šaltieji metų mėnesiai – ne už kalnų, todėl jau dabar metas pradėti galvoti apie kitą mėnesį prasidėsiantį šildymo sezoną. Šiemet šalies gyventojai nerimauja dėl būsimo šildymo išlaidų padidėjimo, susijusio su sparčia infliacija ir kitomis priežastimis. Kai energijos išteklių kainos nesustodamos kyla, svarbu ieškoti sprendimų, kaip kuo efektyviau naudotis šildymu itin neploninant piniginės, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Su aukštomis energetikos produktų kainomis susiduria ne tik gyventojai, bet ir verslas. Tačiau nereikėtų visų įmonių remti valstybės biudžeto pinigais. Tai padarius, problemų Lietuvai gali būti dar daugiau. Taip yra įsitikinęs Mantas Mikuckas, „Vinted“ bendraįkūrėjas, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ valdybos pirmininkas. „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ jis pripažino, kad kai kurioms labiausiai nukentėjusioms įmonėms reikėtų padėti.

Seimui liepos pradžioje apribojus maksimalią komercinių saulės jėgainių projektų galią bei rinkos reguliuotojui pradėjus tyrimą sustojo tolesnis šių projektų vystymas, sako rinkos dalyviai.  Saulės energetikos rinkos atstovai pasigenda aiškumo, kokie projektai galės būti įgyvendinami ir pagal kokius kriterijus jie bus atrinkti.

Į Lietuvą iš Ukrainos pargabenti ten likę „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ riedmenys – 6 vagonų sąstatas su 25 grūdovežiais, 9 vežimėliais pakrautomis platformomis ir dviem priedangos vagonais, pranešė LTG.  LTG Cargo“ riedmenys buvo parvežti iš karo Ukrainoje mažiau paveiktų teritorijų. Planuojama, kad jie papildys bendrovės  nuosavų ir Lietuvos grūdų augintojams nuomojamų vagonų parką.

Beveik pusė šalies gyventojų (45 proc.) teigia, kad tin didelis kainų šuolis juos paskatino riboti savo kasdienes išlaidas, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta apklausa. Dėl infliacijos niekaip nepakoregavę savo finansinės elgsenos sako tik maždaug 1 iš 10 gyventojų, pirmadienį pranešė bankas.  „Sparčiai auganti infliacija ir įtampą asmeniniame ar šeimos biudžete žadantis šaltasis sezonas beveik pusę šalies gyventojų privertė pergalvoti savo finansinius planus bei veiksmus.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai pirmąjį pusmetį uždirbo 183,9 mln. eurų pelno – 30,8 mln. eurų, arba penktadaliu daugiau negu pernai tuo pat laiku (153,1 mln. eurų).  Pelningai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – trys, pirmadienį panešė Lietuvos bankas (LB)  Grynųjų palūkanų pajamos šiemet padidėjo 61,4 mln. eurų (24,3 proc.), o grynosios paslaugų ir komisinių pajamos – 12,7 mln. eurų (10,6 proc.

Pirminėje butų rinkoje pardavimai rugpjūtį, palyginti su liepos mėnesiu, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje sumenko, o bendri rinkos pardavimai augo tik Kaune. Tuo metu parduodamų butų kainos didmiesčiuose nemažėjo, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, rugpjūtį Lietuvoje parduotų butų daugiabučiuose skaičius sumažėjo 3,4 proc. iki 2861, o per metus smuko 4,7 procento. Vilniuje rugpjūtį parduoti 858 butai – 5,7 proc. mažiau nei liepą ir 4,8 proc.

Ūkininkai skaičiuoja, kad šiemet derlius nors ir mažesnis nei pernai, tačiau bus brangesnis. Parduotuvėse tiek daržovės, tiek duona kainuos daugiau. Tačiau uždirbti ūkininkai nesitiki, nes uždirbtus pinigus tenka investuoti į kitų metų derlių, apmokėti išaugusias elektros sąskaitas. Todėl jie tikisi valdžios pagalbos, kad galėtų išsilaikyti.

Elektros kainos Lietuvoje kelia vis daugiau galvos skausmo tiek gyventojams, tiek verslui. Kai kuriomis rugsėjo dienomis mūsų šalyje fiksuota didmeninė elektros energijos kaina buvo didžiausia visoje ES. Vyriausybė iki šiol nepaskelbė, kiek elektros kainos gyventojams kompensuos kitais metais. Taip pat iki galo nėra aišku, kokios pagalbos artimiausiu gali tikėtis verslas.

Kylant daugeliui kainų Lietuvoje, brangsta ir dienos pietūs – kavinių atstovai pripažįsta, kad kainos pakilo apie 20 proc. Jei anksčiau galėdavo pasiūlyti pietus už 3 eurus, dabar pigiausias pasirinkimas – 4,50 euro. Nors mažesniuose miesteliuose galima rasti ir pigesnių variantų, pavyzdžiui, už 3,40 euro, ten pietūs vis tiek vidutiniškai kainuoja 5–6 eurus. Pastarąjį pusmetį dienos pietūs kavinėse įvairiuose Lietuvos miestuose pabrango nuo keliasdešimt centų iki euro ir 20 ct.

Jei ne pagal visus, tai, matyt, pagal daugelį ekonominių rodiklių vokiečiai gyvena geriau nei lietuviai. Atrodytų, kad uždirbantys lietuvišką minimalią algą mūsų šalies gyventojai turėtų mokėti mažiau mokesčių ir į rankas gauti daugiau pinigų nei turtingesni vokiečiai. Tačiau taip nėra.

Negana to, kad paslaugų kainos kyla kas mėnesį, jų teikėjai, panašu, dar bando savo klientus ir apgauti. Štai vilnietė dar pavasarį užsisakė baldus, tačiau jų vis negauna, nors avansą jau sumokėjo. Baldininkas žadėjo procesą paskubinti, gavęs visą sumą. Tačiau moteris tuo nepatikėjo, pinigų nemokėjo, tačiau išsiaiškino, kad nuo šio baldininko nukentėjo daugybė žmonių.

Nuo šių mokslo metų pabrango daugelis būrelių: savivaldybės pripažįsta pakėlusios 5 ar 10 metų nekeistas kainas. Nors jos tikina, kad kainos pakilo nežymiai, vis dėlto už kai kuriuos užsiėmimus teks pakloti ir 6, ir 11, ir 25 eurais daugiau. Daugiausia pokyčių įvyko Kaune, kur užsiėmimai suaugusiems pabrango net iki 25 eurų, dailės mokyklos už 7–16 eurų dabar kainuoja 17 eurų, o sporto mokyklų minimalūs įkainiai pakelti nuo 6 iki 20 eurų.

Jungtinėje Karalystėje (JK), į kurią yra emigravę šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų, iš naujo imta svarstyti apie valstybinės pensijos dydį ir ankstesnį pensinio amžiaus ilginimą, praneša vietos žiniasklaida.

Privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondas prašo Konkurencijos tarnybos leidimo įsigyti „Alma Littera“ knygybų tinklą „Pegasas“ ir logistikos bendrovę „ALG logistika“. Taryba pranešė prašymą sandoriui gavusi pirmadienį. Nurodoma, kad „BaltCap“ priklausanti įmonė „BT Investeeringud“ įsigytų 100 proc. bendrovės „Nirija“ akcijų, taip netiesiogiai įgydama 100 proc.

Elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 13,8 proc., dujos pigo 6,8 proc., o degalų kainos išliko panašios ir buvo mažiausios Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vidutinė elektros kaina rugsėjo 9-12 dienomis buvo 395,5 euro už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 392,4 euro, arba 18,4 proc. didesnė nei praėjusią savaitę, o Estijoje atpigo beveik trečdaliu – 32,3 proc. iki 193,5 euro. Elektros gamyba Lietuvoje didėjo 16,3 proc.

Valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Epso-G“ ketina šiemet įsigyti maždaug trečdalį bendrovės „TSO Holding“ akcijų, kuri kartu su kitu akcininku netiesiogiai valdo elektros energijos biržą „Nord Pool“. Anot bendrovės pranešimo, Energetikos ministerija pritarė valdybos siūlymui įsigyti 39,6 proc. „TSO Holding“ akcijų tuomet, kai antrinė bendrovė „Litgrid“ 37,6 proc.