Lietuvos verslas

Akcijų biržose prekiaujantys investuotojai susiduria su įvairiais techniniais įvykiais, kurių paskirtis ir poveikis investicijų vertei galui būti ne visada iki galo suprantami. Vienas tokių įvykių yra išleistų akcijų skaičiaus pakeitimas – padalijimas ar padauginimas (angl. split arba reverse split), rašoma pranešime spaudai. Pastaruoju metu tai įgyvendino ne tik JAV, bet ir Baltijos šalių įmonės. Toks pokytis dažniausiai vykdomas, kai akcijos kaina smarkiai pakyla arba gerokai sumažėja.

Ukraina trečiadienį pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą su Didžiojo septyneto (G-7) šalių ir Paryžiaus kreditorių klubui priklausančių valstybių grupe dėl mokėjimų už valstybės tiesioginę ir garantijų skolą sustabdymo, pranešė Ukrainos finansų ministerija per tarptautinio socialinio tinklo „Telegram“ kanalą.

Krašto apsaugai skiriamas biudžetas bus kiek didesnis nei 2,5 proc. nuo šalies Bendrojo vidaus produkto (BVP), sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Aš tikiuosi, kad skaičius bus didesnis pinigais, bet greičiausiai jis bus šiek tiek didesnis negu 2,5 procento“, – ketvirtadienį Žinių radijui teigė ministras. Pasak jo, nors norėtųsi, kad biudžetas būtų didesnis, esamas bus pakankamas toliau siekti numatytų tikslų.

Seimui ketvirtadienį teikiamos Elektros energetikos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma atidėti trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą trejiems metams – iki 2026 metų sausio. Energetikos ministras Dainius Kreivys trečiadienį pranešė, kad trečiame etape yra apie 814 tūkst. buitinių vartotojų, o nepriklausomo tiekėjo dar nėra pasirinkę 53 proc., todėl pakeitimai bus svarbūs apie 430 tūkst. vartotojų.

Ketvirtadienį Seimui teikiamas įstatymo pakeitimas, numatantis kiek kitokią šildymo kompensacijų tvarką – jos bus skiriamos iš karto šešiems mėnesiams, o ne trims, kaip yra dabar. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimus, kuriems trečiadienį pritarė Vyriausybė, Seimui teiks socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Išsirinkus būstą iš brėžinio šis per kelis mėnesius nuo 130 tūkst. eurų pabrango iki 199 tūkst. eurų. Tokioje situacijoje atsidūrė vilnietė, su kuria nekilnojamo turto (NT) vystytojas vienašališkai nutraukė sutartį. Vystytojas tikino, kad nutrūkusios sutartys yra normalus reiškinys ypač, jeigu tenka susidurti su „probleminiais klientais“. Tuo metu NT ekspertai įspėja, kad gyventojai visada rizikuoja pirkdami būstą iš brėžinių, tad prieš renkantis tokį būstą siūlo gerai apsvarstyti.

Ivano Paleičiko šeimos kontroliuojama bendrovės „Viada LT“, valdančios degalinių tinklą, grynasis pelnas pirmąjį šių metų pusmetį siekė 11,5 mln. eurų – 2,9 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu.  Bendrovės konsoliduoti pardavimai pirmąjį šių metų pusmetį siekė 586,3 mln. eurų – 50,8 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Viada LT“. Anot pranešimo, pardavimų augimui didelės įtakos turėjo naftos produktų ir energetinių išteklių kainų augimas.

Žiaurus Rusijos karas Ukrainoje aiškiai parodė logistikos svarbą karinių veiksmų kontekste, todėl „Rail Baltica“ projektas dabartinėje geopolitinėje situacijoje tampa vis svarbesnis, trečiadienį susitikime su Šiaurės ir Baltijos jūrų TEN-T koridoriaus koordinatore Katrina Trautmane sakė Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis.

Šąlant orams Lietuvoje, o tuo pačiu artėjant vaikų rudens atostogoms keliautojai pradeda dairytis, kur galėtų nuvykti per jas pailsėti. Lietuvos turizmo rinkos lyderis „Novaturas“ sulaukia vis daugiau užklausų dėl šiam laikotarpiui tinkamiausių krypčių ir išskiria keletą poilsio rudenį privalumų: atslūgę karščiai Europos pietuose leidžia mėgautis malonia šiluma paplūdimiuose, sumažėjus turistų srautams be didesnių grūsčių galima pasiekti visus lankytinus objektus, o kartu su vasaros sezono pabai...

Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos vadovai nuogąstauja kad Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūloma valstybės tarnybos pertvarka paskatins nepotizmą. „Kuo mes nesame patenkinti: visas valstybės tarnybos valdymas atiduodamas į vadovų rankas.

Penkiuose šalies miestuose prasideda Finansų ministerijos organizuojamų renginių ciklas, pristatantis naujojo 2021–2027 m. laikotarpio Europos Sąjungos (ES) investicijas. Pirmasis renginys, kviečiantis tapti net 7,5 mlrd. eurų ES investicijų Lietuvoje dalininkais ir kurti pažangią Lietuvą, įvyks jau šį trečiadienį, Utenoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kaliningrado srities valdžios atstovams pareiškus, kad baigiasi Lietuvos nustatytos tranzitu per ją gabenamų naftos ir cemento krovinių kvotos, „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) BNS pranešė, kad šiemet dar gali būti pervežta apie 600 tūkst. tonų šių prekių. „Pagal ES reglamentą į sąrašą įtraukti skirtingų kodų naftos ir cemento produktai, kurių kiekiai vertinami konkrečiai, kai gaunamos paraiškos. Šiuo metu dalies jų vidurkiai yra pasiekti.

Vienus didžiausių atlyginimų Lietuvoje mokanti informacinių technologijų (IT) bendrovė „Uber Lithuania Software and Development“ uždarys savo programavimo biurą Vilniuje, portalui 15min.lt. patvirtino bendrovė. Pasak jos, tai nepalies pavežėjimo paslaugų. Kaip teigia bendrovė, tokiam sprendimui įtakos neturėjo nei ekonominė situacija, nei karas Ukrainoje, ji pasiryžusi pasiūlyti visiems paveiktiems darbuotojams „kitas galimybes kompanijos“ viduje.

Penkis prekybos ir pramogų centrus Lietuvoje ir Latvijoje valdanti grupė „Akropolis Group“  šiemet sausį-birželį gavo 54 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 49 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku ir 14 proc. daugiau nei pirmąjį 2019 metų pusmetį.  Grupės pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) siekė 36,4 mln. eurų – atitinkamai 37 proc. ir 9 proc. daugiau, pranešė grupė. Grupės teigimu, nuomininkų apyvarta augo daugiau nei du kartus – nuo 224,9 mln.

Europos Komisijai (EK) siūlant perskirstyti pigiai elektrą gaminančių Bendrijos įmonių viršpelnius, Lietuva dalį jų galėtų gauti pagal dvišales sutartis su elektrą eksportuojančiomis valstybėmis, sako Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Pasak jo, tokios sutartys turėtų būti pasirašytos iki gruodžio 1 dienos, o procesą prižiūrėtų EK.

Sprendžiant budinčių globotojų trūkumo iššūkius, sostinėje žymiai didinamas atlygis už tėvų globos netekusių vaikų priežiūrą. Šiandien miesto Tarybai pritarus ir pakeitus mokėjimo tvarką, Vilniaus budintys globotojai gaus didžiausią atlygį Lietuvoje, rašoma Vilniaus miesto savivaldybės pranešime žiniasklaidai.  Naujai įsigaliosianti apmokėjimo tvarka visiems budintiems globotojams numato pastovų 1,5 MMA  atlygį per mėnesį.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtoms įstatymų pataisoms, kurioms įsigaliojus neįgalūs ar dalies darbingumo netekę gyventojai galėtų gauti didesnes išmokas ir paramą automobiliui įsigyti ar prisitaikyti savo reikmėms. „Seimui pritarus mūsų siūlomiems pokyčiams, naujovės palies daugiau kaip 220 tūkst. žmonių su negalia kasdienį ir visuomeninį gyvenimą, padės užtikrinti jų savarankiškumą visose gyvenimo srityse, palengvins integraciją į darbo rinką.

Šiandien Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymui net ir nepaprastajai padėčiai galiojant tik tam tikrose teritorijose palikti galimybę iš viešųjų pirkimų konkursų šalinti su priešiškomis valstybėmis susijusias įmones arba nutraukti su jomis jau sudarytas sutartis, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Toks reguliavimas ir toliau išlieka aktualus.

Augančios elektros kainos paveikė visus verslo sektorius, taip pat ir žemės ūkį. Tiek pavieniai ūkininkai, tiek  žemės ūkio bendrovės, kad vos pajėgia apmokėti sąskaitas. Nesulaukę valdžios pagalbos, jie žada nutraukti veiklą ir atleisti darbuotojus.  Trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas kalbėjo, kad pasigenda aiškesnio Žemės ūkio ministerijos veiksmų plano.  „Girdime tik kalbas.

Pramonės augimas Lietuvoje liepą, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo vienas didesnių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje per metus augo 8,3 procento. Labiau ji augo Švedijoje (9,8 proc.), Lenkijoje (10,3 proc.), Danijoje (12 proc.) ir Bulgarijoje (17,6 proc.). Visoje ES pramonė per metus mažėjo 0,8 proc. Latvijoje pramonė smuko 2,9 proc., o Estijoje – 6,4 procento.  Per mėnesį – liepą palyginti su birželiu – pramonė Lietuvoje augo 6,5 proc.

Lietuvos bankams sugriežtinus reikalavimus skolintis norinčiam smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV), pagal atmetamų paraiškų skaičių Lietuva yra absoliuti rekordininkė Europos Sąjungoje, teigia Seimui ataskaitą pristatęs Lietuvos bankas. Pasak centrinio banko, nepaisant pastaruoju metu augančio šio verslo kreditavimo, daugiau nei pusė šio sektoriaus įmonių mano, kad bankų skolinimas joms yra apribotas.

Lietuvos energetikos agentūra skelbia nepriklausomų elektros energijos tiekėjų siūlomų planų sąskaitų palyginimą. Nepriklausomų elektros tiekėjų pasiūlymai atnaujinami ir pateikiami apskaičiuojant prognozuojamą mėnesio sąskaitą bei garantinio tiekimo kainą. Lyginant su rugpjūčio mėnesio vidutine kaina, rugsėjo (1–13 d.) duomenimis vidutinė 1 kWh kaina Nord Pool biržoje sumažėjo 22 proc. Per pastarąją savaitę nepriklausomi elektros tiekėjai siūlomų planų (18-24 mėn.

Ministrų kabinetas pritarė įstatymų pataisoms, kuriomis numatoma, kad už šildymą ir karštą vandenį gyventojai kompensacijas gaus ilgiau, jiems bus kompensuojamas pridėtinės vertės mokestis (PVM), o nepriklausomą tiekėją bus galima rinktis ne iki šių metų pabaigos, o per artimiausius trejus metus. Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtoms Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisoms.

Trečiadienį į Lietuvą iš Estijos atvyko pirmasis bandomasis krovininis traukinys „Amber train“, kursuosiantis per tris Baltijos šalis, praneša „Lietuvos geležinkeliai“. Traukiniu puspriekabėmis ir konteineriais atgabenta Vakarų rinkai skirta mediena, durpės ir statybinis putplastis.

Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „European Energy“ iki 2025 metų pabaigos Lietuvoje žada investuoti daugiau nei 1,6 mlrd. eurų.  Įmonė pranešė ketinanti įrengti daugiau nei 1,8 tūkst. megavatų (MW) galios vėjo bei saulės parkų, taip pat statyti gamyklą, kuri atsinaujinančių išteklių energiją paverstų į žaliąjį vandenilį, e-metanolį ar amoniaką. „Tokia mūsų ambicija reiškia kur kas daugiau nei tik elektros gamybą.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas ragina Finansų ministeriją greičiau apsispręsti dėl pridėtinės vertės (PVM) lengvatos restoranams ir viešbučiams, kuri baigia galioti šių metų pabaigoje.  Finansų viceministras teigia, jog bendrą poziciją dėl PVM lengvatos Vyriausybė turėtų pristatyti kartu su kitų metų biudžeto projektu.

Lietuvoje nuo 2013 metų kovo, kai šalyje įsigaliojo Fizinių asmenų bankroto įstatymas, bankrutavo 1054 gyventojai. Daugiau nei pusė jų yra vyrai, dažniausiai – 45–55 metų amžiaus, o jų skolų skaičius bei vidutinis jų dydis per 10 metų mažėjo.   Nuo 2019 metų, supaprastinus bankroto paskelbimą, kasmet Lietuvoje bankrutuoja daugiau kaip po 200 žmonių.

Įgyvendinant bendrą Estijos, Latvijos ir Lietuvos projektą, antradienį ryte iš Estijos Muugos stoties išvykęs bandomasis Baltijos šalių intermodalinis traukinys „Amber Train“ trečiadienį ryte turėtų pasiekti Kauną. Taip dedamas pamatas geležinkelio krovinių gabenimo koridoriui tarp Šiaurės ir Vakarų Europos per Baltijos šalis. Planuojama, kad traukinys maršrutu Muuga-Kaunas-Muuga važiuos du kartus per savaitę, o tikslus grafikas priklausys nuo bandomojo važiavimo.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Finansų ministerijos siūlymą taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui dar du sezonus. Skaičiuojama, kad valstybės biudžetas per dvejus metus neteks apie 111 mln. eurų.

Sankcijų suvaržyta ir laikinojo administratoriaus prižiūrima Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ trečiadienį antrą kartą šiemet laikinai stabdo gamybą. Įmonė skelbia, kad tai lėmė vienos pagrindinių žaliavų – amoniako – trūkumas bei smarkiai išaugusios gamtinių dujų kainos.  Planuojama, jog pavykus susitarti su amoniako tiekėjais dėl būtino jo kiekio įmonė veiklą atnaujintų lapkritį.

Vyriausybė yra linkusi ir toliau taikyti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą centralizuotai teikiamai šilumai ir karštam vandeniui. Panašią lengvatą tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovai siūlo taikyti ir elektros energijai, kuriai išlaidos taip pat gerokai išaugo. Tačiau Finansų ministerija nelinkusi pritarti tokiam pasiūlymui. Pridėtinės vertės mokestį (PVM) moka kiekvienas galutinis vartotojas, mokėdamas už prekes ir paslaugas. Įprastinis PVM tarifas yra 21 proc.

Gyventojai jau gali teikti paraiškas Lietuvos energetikos agentūros paskelbtam pirmajam 6,2  mln. eurų kvietimui nuosavoms elektromobilių įkrovos stotelėms įsirengti. Iš viso tam iki 2026 m. I ketvirčio pabaigos bus skirta 45 mln. eurų.

Opozicijos narys, buvęs premjeras Saulius Skvernelis dabartine Vyriausybe pavadino „beviltiškai neįgalia“. Kalbėdamas apie elektros liberalizacijos procesą, tikina, kad trečiąjį etapą vertėtų atidėti, taip pat griebtis papildomų veiksmų, siekiant suvaldyti elektros kainų šuolius. Laidos „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis teigė, kad sprendimai į iškilusias krizes yra pavėluoti.

Lietuvoje Jungtinių Amerikos Valstijų ekspertai dvi savaites tikrins mėsos įmones ir vertins ar įmonės, eksportuojančios mėsą į JAV, ir toliau atitinka JAV reikalavimus ir gali tęsti eksportą.  Amerikiečiai lankysis visose patvirtinimą eksportuoti į JAV turinčiose įmonėse: „Orka food“, „Krekenavos agrofirma“ ir „Biovela-Utenos mėsa“. Pirminės audito išvados bus paskelbtos šio rugsėjo pabaigoje, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba.

„Lietuvos geležinkelių“ keleivių vežimo traukiniais bendrovė „LTG Link“ vasarą pervežė daugiau kaip 1,3 mln. žmonių – 8,3 proc. daugiau nei tuo pačiu laiku pernai.  Daugiausiai – 0,5 mln. – žmonių traukiniais keliavo rugpjūtį. Didžiausias jų srautų augimas buvo maršrutu Klaipėda–Šilutė, kuriuo vasarą keliavo 43 tūkst. žmonių –  50 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį telefonu su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu aptarė Rusijos karo Ukrainoje eigą, paramą Kyjivui, situaciją Zaporižios atominėje elektrinėje ir galimus Europos Sąjungos (ES) veiksmus didėjančių energijos kainų problemai spręsti. Pokalbyje dalyvavo ir Estijos premjerė Kaja Kallas, apie tai Lietuvos Prezidentūros pranešime neminima.

Energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad Seimo socialdemokratų jam inicijuota interpeliacija yra pastarąjį dešimtmetį dirbusių dviejų vyriausybių neveikimo vystant elektros gamybos pajėgumus pasekmė.  „Nuo 2010 metų mes nepadarėme nieko, kad pasistatytume reikiamą generaciją. Todėl šiandien ir turime situaciją, kuomet importuojama 80 proc.

Lietuvos banko (LB) vadovas mano, kad Vyriausybės 2023 metais numatomos mokėti kompensacijos gyventojams už elektrą ir dujas nustatant kainos ribą „žibalo į infliacijos laužą neįpils“, tačiau, anot Gedimino Šimkaus, svarbu, kam ir kaip jos bus mokamos.  „Priemonė dėl lubų (elektros kainų – BNS) svarstytina. Klausimas tik, kur bus tos lubos, biudžetas juk ne guminis“, – antradienį žurnalistams sakė LB valdybos pirmininkas G. Šimkus.

Europos Komisijai (EK) svarstant, kaip vartotojams sumažinti rekordines elektros kainas, ir siūlant perskirstyti pigiai elektrą gaminančių jėgainių viršpelnius, Lietuva derasi dėl išimčių ir kompensacijų, sako energetikos ministras. Dainius Kreivys sako tikintis, kad su Briuseliu pavyks susiderėti.  „Dar viena (EK siūloma – BNS) priemonė – kaip uždėti lubas generatoriams, kurie yra pigesni nei dujos, o gauna kainą kaip už dujas.

Naują Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalą už 50,2 mln. eurų (su PVM) statys konkursą laimėjusi bendrovė „Eikos statyba“, pranešė Lietuvos oro uostai. Bendrovė buvo laimėjusi ir anksčiau skelbtą konkursą, tačiau tuomet beveik 46 mln. eurų vertės (su PVM) sutartis nebuvo pasirašyta dėl smarkiai išaugusių kainų. „Eikos statyba“ įsipareigojo iki 2024 metų pabaigos pastatyti  daugiau nei 14 tūkst. kv. metrų ploto terminalą bei pertvarkyti 34 tūkst. kv. metrų oro uosto prieigų.

Antradienį Trišalė taryba nenusprendė, kokia minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir valandinis atlygis turės būti mokamas tūkstančiams darbuotojų nuo kitų metų pradžios. Dabartinė lietuviška minimali alga yra tris kartus mažesnė už mokamą Liuksemburge, tačiau dvigubai didesnė nei Bulgarijoje. Lietuvos bankas siūlė, kad kitais MMA sudarytų beveik 888 eurus, tačiau didinimas galėtų susidėti iš dviejų žingsnių.

Seimas svarstys siūlymą leisti mokėjimų ir elektroninių pinigų įstaigoms tvarkyti specialius asmens duomenis. Taip siekiama Lietuvos banko licenciją turinčioms įstaigoms leisti atidaryti klientų lėšų apsaugos sąskaitas Lietuvoje. Finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį Seimui pristatė tai numatančias Mokėjimo įstatymo pataisas.

Lietuvos oro uostai baigė vykdyti viešąjį pirkimą, kurio metu atrinktas rangovas, statysiantis naują Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalą. Juo tapo kompanija „Eikos statyba“. Naujasis terminalas bus statomas tarp VIP terminalo su konferencijų centru ir senojo keleivių terminalo. Bendra pirkimo vertė – 41,5 mln.

Vidutinį darbo užmokestį gaunančio ir kitų finansinių įsipareigojimų neturinčio Lietuvos gyventojo lizingu įperkamo automobilio vertė per metus padidėjo 1,7 tūkst. eurų ir pasiekė 16,2 tūkst. eurų, rodo SEB banko apskaičiuotas Lietuvos elektromobilių įperkamumo indeksas. Dviejų asmenų šeima šiemet lizingu galėtų įsigyti 32 tūkst. eurų vertės automobilį – 3 tūkst. eurų daugiau negu prieš metus.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikoms teks atlaikyti nemažai sunkumų, o energetikos krizė skaudžiausiai smogs Lietuvai, kuri yra itin priklausoma nuo energijos šaltinių importo, naujausioje apžvalgoje teigia „Luminor“ banko ekspertai. Šiemet Lietuvai dar pavyks išlaikyti 1,3 proc. siekiantį ūkio augimą, tačiau jau kitąmet prognozuojamas 1,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis. Tiesa, krytis bus neilgas – 2024 metais ekonomika turėtų stiebtis net 5,5 proc.

Lietuvoje vidutinė elektros kaina rugpjūčio mėnesį buvo 57 proc. didesnė nei liepą ir siekė 480,4 euro už megavatvalandę (MWh). Baltijos šalyse valandinė elektros kaina svyravo nuo 0,44 euro iki visų laikų aukščiausios 4 tūkst. eurų, pranešė elektros energijos tiekimo bendrovė „Elektrum Lietuva“. Pasak įmonės vadovo Martyno Gigos, tokį kainų augimą lėmė „Nord Pool“ biržos regione per mėnesį 16 proc. sumažėjusi vėjo energijos gamyba, 37 proc.

Pastaruosius dvejus metus Lietuvos nekilnojamo turto rinkoje (NT) sparčiai kilus kainoms  ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad kitąmet reikšmingo kainų sumažėjimo nesitikima. „Kai kuriuose segmentuose gali būti kritimas. Kainų augimo spartaus nebus, bet didelio kritimo irgi neturtų būti, nes fundamentaliai pajamų lygis yra pakilęs pakankamai ženkliai“, – naujausių „Luminor“ ekonomikos prognozių pristatyme antradienį teigė banko ekonomistas.

Banko „Luminor“ analitikai prognozuoja, kad šiemet Lietuvai dar pavyks išlaikyti 1,3 proc. ūkio augimą, tačiau kitąmet prognozuojamas 1,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis. Visgi 2024 metais ekonomika turėtų stiebtis 5,5 proc., naujausias prognozes antradienį pristatė bankas.

Vidutines pajamas gaunantis asmuo Lietuvoje jau gali įpirkti ne tik naudotą, bet ir naują elektromobilį, o dviejų asmenų šeimai prieinami ir nauji elektriniai miesto visureigiai. Vis dėlto prognozuojama, kad automobiliai tik brangs – jei dabar naują mašiną Lietuvoje galima nusipirkti už vidutiniškai 30 tūkst. eurų, tai už 10 metų bus 60 tūkst. eurų. Tačiau įperkamumas taip pat didės. Tą rodo SEB banko analitikų antrus metus iš eilės apskaičiuotas Lietuvos elektromobilių įperkamumo indeksas.