Jo žodžiais, įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą reikėtų įvertinti ne tik būsimus keleivių ir krovinių pervežimus, bet ir geležinkelių infrastruktūros naudojimo kariniams tikslams galimybes, todėl atsirastų galimybė jo įgyvendinimui pritraukti Europos Sąjungos finansavimą, specialiai skirtą kariniam mobilumui.
K. Karinis ir K. Trautmanė aptarė „Rail Baltica“ projekto pažangą bei jame dalyvaujančių ES valstybių narių, ypač Latvijos, Lietuvos ir Estijos, veiksmų koordinavimą, taip pat ES paramą bei pasiekiamą finansavimą.
„Rail Baltica“ atitiktis kariniams reikalavimams buvo numatyta planavimo etape dar 2016-aisiais. Šie reikalavimai apima atitinkamas tiltų ir viadukų, riedmenų ašių apkrovos, atstumų tarp bėgių charakteristikas.
„Rail Baltica“ bus Europos standarto (1435 mm pločio) elektrifikuotas dviejų gijų geležinkelis keleiviams ir kroviniams vežti, tiesiamas nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos sienos, sujungs Baltijos šalis su Europos geležinkelių tinklu.
