Lietuvos verslas

Dujų kainų lubos būtų ilgalaikis sprendimas Europai siekiant atpiginti elektrą, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. Tai jis teigė premjerei Ingridai Šimonytei pareiškus, jog pagrindinė problema – kaip atsieti elektros kainas nuo dujų.

Vokietijos kapitalo mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“ valdytoja bendrovė „Lidl Lietuva“ pradeda logistikos centro Vilniaus pakraštyje, Paneriuose, statybas. Į projektą įmonė ketina investuoti daugiau nei 100 mln. eurų, čia planuojama sukurti per 300 naujų darbo vietų, pranešė „Lidl Lietuva“. „Lidl Lietuvos“ generalinis direktorius Radostinas Roussevas-Peine'as sako, kad tai svarbus įmonės plėtros etapas, didėjant „Lidl“ parduotuvių skaičiui Lietuvoje ir užtikrinant tinkamą jų aprūpinimą.

Degalai per pastarąją savaitę atpigo visose trijose Baltijos valstybėse, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. Pigiausiais populiariausios markės benzinas ir dyzelinas – Lietuvoje, o brangiausi degalai – Estijoje. Vidutinė 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje sumažėjo nuo 1,739 iki 1,719 euro, Rygoje – nuo 1,764 iki 1,744 euro, Taline – nuo 1,899 iki 1,829 euro.

Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo bendrovės per artimiausią pusmetį turėtų parengti technines studijas, būtinas sukurti tinkų sinchronizavimo su Europa spartinimo planą – jis taps pagrindu politiniam sprendimui dėl spartesnės sinchronizavimo datos nei 2025-ųjų pabaiga, kaip numatyta dabar. Tai energetikos ministras Dainius Kreivys pranešė Vilniuje susitikęs su Lenkijos klimato ir aplinkos ministre Anna Moskwa  (Moskva), pranešė ministerija.

Latvijos valstybinė energetikos grupė „Latvenergo“ vėjo jėgainių parkų jūroje projektus įgyvendins bendradarbiaudama su Vokietijos energetikos milžine RWE, penktadienį pranešė „Latvenergo“ vadovas Martinis Čakstė.

Lietuvoje laisvų darbo vietų antrąjį šių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis Lietuvoje siekė 2 proc. visų pozicijų, arba 1 proc. punktu mažiau nei vidutiniškai ES (3 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu 2021 metais – šis rodiklis Lietuvoje paaugo 0,1 punkto, o per ketvirtį nepakito.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje rugpjūtį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 21,1 proc. ir buvo trečia pagal dydį ES, Estijoje ji siekė 25,2 proc. ir buvo didžiausia, o Latvijoje – 21,4 proc. ir buvo antroje vietoje. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 10,1 proc., o vien euro zonoje – 9,1 procento.

Narystės Europos Sąjungoje (ES) siekiančias Vakarų Balkanų šalis Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina ieškoti bendrystės ir tarpusavio sutarimo. Anot jos, sklandus integracijos procesas priklauso ne tik nuo Bendrijos, bet ir nuo to siekiančių valstybių, jose įgyvendinamų reformų.

Lietuva tikisi, kad planuojami bendri jos ir Taivano projektai netrukus įgaus pagreitį. Šią savaitę Taivane lankęsis ekonomikos ir inovacijų  viceministras Karolis Žemaitis sako, jog tokie projektai galėtų būti įgyvendinti puslaidininkių, lazerių technologijų, informacinių ryšių, biotechnologijų, startuolių ekosistemos srityse.

Lietuviškus kiaušinių produktus leista eksportuoti į JAV, ketvirtadienį paskelbė šios šalies Maisto saugos ir priežiūros tarnyba. Lietuva tapo antrąja Europos Sąjungos šalimi po Nyderlandų, gavusia tokį leidimą. Lietuvos sertifikuoti gamintojai galės eksportuoti kiaušinių baltymų ir trynių miltus, šaldytą ar džiovintą kiaušinių masę,  pranešė Žemės ūkio ministerija.

Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį Vilniuje su Lenkijos Vyriausybės vadovu Mateuszu Morawieckiu (Mateušu Moraveckiu) aptarė būtinybę didinti paramą Ukrainai, sankcijų Rusijai stiprinimą. Kaip informavo Lietuvos Vyriausybė, ministrų pirmininkų dvišaliame susitikime, vykusiame prieš bendrą Ministrų kabinetų posėdį, taip pat aptarti europiniai sprendimai, kurie leistų mažinti energijos išteklių kainas, šalių strateginės partnerystės stiprinimo, Ukrainos atstatymo klausimai.

Nuo karo Ukrainoje pradžios vasario pabaigoje Lietuvoje įsidarbino daugiau kaip 17,4 tūkst. ukrainiečių – maždaug pusė visų darbingo amžiaus pabėgėlių iš Ukrainos. Jie dirba visose Lietuvos savivaldybėse, beveik kas trečias – Vilniuje.  Beveik 10 tūkst. ukrainiečių įdarbino Užimtumo tarnyba, o dar 4,2 tūkst. darbo vietų jiems siūloma, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.   Iš viso šiuo metu į Lietuvą yra atvykę daugiau kaip 65,3 tūkst. ukrainiečių.

Lietuvoje pernai suteikta 201 mln. eurų paramos – 8,1 proc. daugiau nei 2020 metais, remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Muitinės departamento duomenimis, pranešė Lietuvos statistikos departamentas. Vien šalies įmonės ir organizacijos suteikė 54,6 proc., užsienio šalių – 24 proc., anoniminiai teikėjai ir gyventojai – 21,4 proc. visos paramos. Didžiausia paramos dalis (72 proc.) buvo suteikta pinigais – 13,9 proc. daugiau nei 2020-aisiais, materialinėmis vertybėmis – 27,2 proc.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis sako, jog sprendžiant energijos kainų krizę nėra energetikos ministro Dainiaus Kreivio plano šiai dienai.

Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovei „Achema“ dėl smarkiai išaugusių gamtinių dujų kainų nuo rugsėjo laikinai sustabdžius veiklą ir dalį darbuotojų išleidus į prastovas, bendrovės profesinės sąjungos pirmininkė sako toliau siekianti, jog jiems būtų mokamos dviejų trečdalių atlyginimo dydžio išmokos.  „Labiausiai inicijuojame šitą dalyką, kad būtų apmokėjimas už prastovas padidintas, kad būtų dviejų trečdalių, bet dar tokio sprendimo neturime.

Nuo penktadienio, rugsėjo 16-osios, pradedami taikyti mažesni vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą dydžiai lengviesiems automobiliams, automobiliams-gyvenamiesiems namams bei automobiliams, tempiantiems gyvenamąjį namą.

„Grigeo“ grupės kartono gamybos įmonė „Grigeo Klaipėda“ penktadienį po beveik dviejų savaičių pertraukos atnaujina gamybą, BNS patvirtino įmonės generalinis direktorius Tomas Eikinas.  Pasak jo, tolesnis „Grigeo Klaipėdos“ darbas priklausys nuo elektros kainų.  „Jeigu kažkokių nenumatytų atvejų neatsitiks, tikimės sklandžiai ir toliau tęsti veiklą.

Penktadienį prasidėjo Europos judumo savaitė – kasmetinė kampanija, skatinanti palikti automobilius ir keliauti pėsčiomis ar aplinkos neteršiančiomis priemonėmis.

Penktadieniais ir savaitgaliais nemažai gyventojų naudojasi taksi ar pavežėjų paslaugomis. Juos patogu išsikviesti programėle telefone, tačiau kartais tokie iškvietimai gali baigtis nemalonumais. Galite likti ne tik be automobilio, bet laikinai atsisveikinti su pinigais. Bankas sako, kad gyventojų mokėjimo korteles blokuoja dėl įtartinų sandorių, o pinigų rezervuoja tiek, kiek nurodo paslaugų tiekėjas.

Už buvusios gydyklos pastatus Vilniuje, Antakalnyje, aukcione pasiūlyta 5,62 mln. eurų – 8,1 proc. daugiau nei pradinė kaina. Anot pirmąjį aukcioną rengusio Turto banko, jame dalyvavo trys dalyviai, objektu domėjosi didžiausi šalies nekilnojamojo turto projektų vystytojai ir investuotojai, planuojantys šioje vietoje statyti būstus.  „Dideli išskirtiniai objektai Vilniuje, turintys daug potencialo, vystytojams visada yra įdomūs.

Elektros kainoms nemažėjant, Lietuvos verslas nesugebės konkuruoti su užsienio verslu, sako stambūs šalies verslininkai. Verslai jau dabar ieško trumpalaikių ir ilgalaikių priemonių šiai krizei spręsti. Apie vieną didžiausių energijos krizių per kelis dešimtmečius verslininkai kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Pastebi konkurencijos problemą „Linas Agro Group“ priklauso daugybė paukštynų.

Apie pusė Lietuvos pramonės įmonių svarsto apie laikiną savo veiklos pristabdymą, TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ pareiškė Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. „50 proc. Lietuvos pramonės tikrai svarsto apie laikiną pristabdymą, ypač tokiomis aukštomis kainomis, kai nėra skirtumo nei dieną, nei naktį“, – kalbėjo jis.

Išaugus elektros kainoms, įmonė turės arba kelti kainas, arba bankrutuoti, sako „Norfa“ prekybos tinklo savininkas ir vadovas Dainius Dundulis. Apie tai jis ketvirtadienį kalbėjo TV3 „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Elektros kainoms Lietuvoje pasiekus nematytas aukštumas, šalies verslininkai susiduria su didžiausia energetikos krize per kelis dešimtmečius. Vienos po kitų įmonės arba mažina gamybą, arba stabdo kai kuriuos savo padalinius.

Lietuvos energetikos agentūra, reaguodama į išaugusias energijos kainas ir kylantį visuomenės poreikį mažinti išlaidas už ją, pristato Energijos taupymo gaires, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Gyventojams, paslaugų ir pramonės įmonėms skirtame dokumente ne tik vienoje vietoje pateikiami įvairių sričių patarimai, bet ir suteikiama galimybė palyginti taupymo veiksmus pagal teikiamą naudą ir reikalingas pastangas. Šias gaires numatoma nuolat pildyti, atnaujinti ir užtikrinti jų aktualumą.

Lietuvos verslininkams dabartinė situacija yra kritinė. Energijos kainos šienauja chemijos, plastmasės ir baldų įmones. Negana to, žmones jau atleidinėja duonos kepyklos, paukštynai ar pieno perdirbimo įmonės. Ką apie tai sako patys verslininkai? Ar įmanoma ką nors pakeisti? Apie tai – Edmundo Jakilaičio pokalbis su juodžiausią rudenį ir žiemą pasitinkančiais Lietuvos verslo lyderiais.

Europos Komisijai (EK) siūlant perskirstyti pigiai elektrą gaminančių ir ją brangiai parduodančių įmonių „viršpelnius“ Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas sako, kad toks pasiūlymas Lietuvai nėra naudingas. Pasak Virgilijaus Poderio, toks modelis pakenktų Lietuvos verslo konkurencingumui.  „Elektros generatorių, išskyrus dujų generatorius, viršplenių apmokestinimas Lietuvai nėra naudingas dėl to, kad Lietuvos atveju nėra iš ko tų viršpelnių paimti.

Pietų Korėjos ekspertai Lietuvoje tikrina paukštienos gamintojus, kurie savo produkciją planuoja eksportuoti į šią Azijos šalį. Pietų Korėjos Maisto ir vaistų saugos ministerijos bei Gyvūnų ir augalų karantino agentūros ekspertai lankysis Vilniaus paukštyne ir bendrovėse „Krekenavos agrofirma“ bei „Vlantana“, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba. Pasak tarnybos vadovo Manto Staškevičiaus, derybos dėl eksporto leidimų vyko nuo 2018 metų, tačiau procesus pristabdė pandemija.

Valdantiesiems teigiant, jog pastarąjį dešimtmetį šalies vyriausybės nieko nepadarė, kad Lietuva turėtų pakankamų savų elektros gamybos pajėgumų, buvęs energetikos ministras Rokas Masiulis sako, kad jam dirbant šiame poste visas dėmesys buvo skirtas elektros jungčių su Švedija ir Lenkija statybai.  „Lietuva koncentravosi į elektros linijų statybą su Švedija ir su Lenkija, kai buvo uždaryta atominė elektrinė.

Parlamentarai ketvirtadienį po pateikimo ėmėsi Vyriausybės teikiamo projekto dėl naujos kompensacijų už šildymą tvarkos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtos pataisos numato, kad šildymo kompensacijos būtų taikomis iš karto šešiems mėnesiams, o ne trims, kaip yra dabar. Už projektą po pateikimo vienbalsiai balsavo 117 Seimo narių, toliau jis bus nagrinėjamas Seimo komitetuose.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlymui taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui dar du sezonus.  Už tai balsavo 116 parlamentarų, prieš ar susilaikiusių nebuvo. Už Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas Seimas galutinai balsuos rugsėjo 22 dieną.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikina, kad žadama valstybės sektoriaus reforma, atnešanti valdininkams žymiai didesnes algas, gali lemti ir kokybiškesnį suteikiamų paslaugų atlikimą. Trečiadienį laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ ministrė A. Bilotaitė įvardijo tris pagrindinius valstybės tikslus, tarp jų yra ne tik bandymas valstybinėse įmonėse surasti kompetetingus vadovus, bet taip pat kalbama ir apie atlyginimų kėlimą.

Rugpjūtį rinkoje iki rekordinių aukštumų pakilusios elektros kainos artimiausiu metu neturėtų pasikartoti, sako „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis. Pasak jo, taip teigti leidžia faktai, jog įjungtos Rygos šiluminės elektrinės, artėjant šaltajam sezonui auga elektros gamyba ir vartojimas.  „Dabar įsijungė latvių generatoriai, jie gamina (elektrą – BNS). Anksčiau jie elektros negamino, artėjant šaltajam sezonui garantuotai pradės daugiau gaminti.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti dalį opozicinių „valstiečių“ siūlytų pataisų, pagal kurias ketinama sugriežtinti reikalavimus nepriklausomiems elektros tiekėjams, tačiau atmetė siūlymus leisti visiems elektros vartotojams grįžti į visuomeninį tiekimą bei fiksuoti garantinio tiekimo kainą.

Lietuvos teismai teigia klimpstantys į milijonines skolas ir galintys sulaukti antstolių, o teismų veikla dėl nemokumo gali laikinai nutrūkti. Skola už teismo procesinių dokumentų pristatymą Lietuvos paštui jau siekia per 1 mln. eurų. Paštui nuo lapkričio branginant paslaugas, ji dar augs, rodo Teisėjų tarybos posėdžių dokumentai. „Kol kas paštas laukia. Mes žinių negavom, kad būtų skirtos papildomos lėšos.

Europos Komisijai (EK) siūlant Lietuvai  susigrąžinti dalį pigiai elektrą gaminančių ir eksportuojančių šalių „viršpelnių“ pagal dvišales sutartis, Lietuva dėl to pirmiausia turėtų tartis su Švedija, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Vilniuje sprogdinant pamatus Nacionalinio stadiono statybvietėje nenustatytas kiekis betono gabalėlių galėjo išskrieti už teritorijos ribų, ketvirtadienį pranešė tyrimą atliekanti bendrovė Vilniaus BDT. Anot tyrėjų, rugsėjo 12 dienos ryte, sprogdinant stadiono pamatus, pirmojo sprogdinimo metu skeveldrų sklaida buvo platesnė nei įprastai. Tikslesnes įvykio aplinkybes toliau aiškinasi specialistai.

Eksportas šiemet sausį-liepą augo visose Baltijos šalyse, rodo ketvirtadienį paskelbti Eurostato duomenys. Lietuvos eksportas augo 29 proc. iki 23,8 mlrd. eurų, Latvijos – 30 proc. iki 12 mlrd. eurų, o Estijos – 23 proc. iki 12,2 mlrd. eurų. Lietuvos importas augo 40 proc. iki 28,3 mlrd. eurų, Latvijos – 36 proc. iki 15,1 mlrd. eurų, o Estijos – 30 proc. iki 14,3 mlrd. eurų. Lietuvos prekybos deficitas siekė 4,5 mlrd. eurų, Latvijos, – 3,2 mlrd. eurų, Estijos – 2,1 mlrd. eurų.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG), turintys dar maždaug 1,5 mln. eurų avansinių mokėjimų už Rusijos ir Baltarusijos prekių gabenimą per Lietuvą, įskaitant ir Kaliningrado tranzitą, pareiškė, kad šie klientai patys turi pasirūpinti atsiskaitymu už paslaugas, kitu atveju įmonė „LTG Cargo“ neveš krovinių.   „LTG bei Lietuvos institucijos yra užtikrinusios galimybę įgyvendinti ES sutarimus dėl vežimų tarp Rusijos Federacijos ir Kaliningrado srities.

Lietuviško kapitalo fintech bendrovės „Paysera“ paslaugos didesnės rizikos klientams buvo apribotos tinkamai, nusprendė teismas. Vilniaus apygardos administracinis teismas  (VAAT) pranešė atmetęs „Payseros“ skundą dėl tokio Lietuvos banko sprendimo. Teismo vertinimu, įtarimai, jog „Paysera“ netinkamai taiko pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, netaiso trūkumų, yra pagrįsti.

Lietuva tariasi dėl skrydžių tarp Vilniaus ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE), teigia Susisiekimo ministerija. JAE bei Omane apsilankęs ministras Marius Skuodis taip pat aptarė galimybes didinti šalių krovinių srautus ir įgyvendinti plėtros projektus Klaipėdos jūrų uoste. M. Skuodžio teigimu, Lietuva turi visas galimybes kurti jungtis su JAE ir Omano prekybos ir logistikos centrais, atverdama verslui naujas galimybes ir diversifikuodama prekybą.

Ukrainą užpuolusiai Rusijai buvo įvestos sankcijos, o agresorei apribojus dujų tiekimą Europoje itin išaugo dujų kainos. Dėl šios priežasties chemijos pramonės bendrovė „Achema“ sustabdė savo veiklą. Tai lėmė, kad gamtinių dujų suvartojimas Lietuvoje sumažėjo 80 proc., o alternatyvaus kuro šilumai kainos dėl didelės paklausos irgi kyla į aukštumas.

Vidutinių valandos darbo sąnaudų augimas antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo vienas didesnių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Valandos darbo sąnaudos Lietuvoje balandį-birželį, palyginti su 2021 metų tuo pačiu laikotarpiu, augo 12,5 procento. Labiau sąnaudos augo tik Bulgarijoje (14,4 proc.) ir Vengrioje (12,7 proc.). Visoje ES darbo sąnaudos per metus vidutiniškai augo 4,4 proc., rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje sąnaudos per metus augo 7,3 proc.

Kompensacijos už itin aukštas energijos kainas gyventojams šiemet valstybei atsieis 700–800 mln. eurų, arba daugiau nei 1 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP), sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiais metais jau įvyko biudžeto tikslinimas, ir reikėtų prisiminti sprendimus, kurie jau buvo padaryti: per biudžeto tikslinimą buvo numatyta kompensacija elektros ir dujų  kainai tam, kad kainos vartotojams augtų ne daugiau kaip 40 proc.

Prieš pat oficialią išankstinę naujųjų „iPhone 14“ serijos telefonų prekybos pradžią Lietuvoje, didžiausia pasaulio technologijų bendrovė „Apple“ atskleidė, kurie jos gaminami telefonai veiks su „Telia“ 5G ryšiu. Su naujausia operacine sistema iOS16 5G veiks automatiškai, rašoma pranešime spaudai. Šis ruduo Lietuvoje atneš išties didelių technologinių naujovių.

Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė Vyriausybės pasiūlytoms Elektros energetikos įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą atidėti trejiems metams – iki 2026 metų sausio. Už tai balsavo 114 Seimo narių, o vienas buvo prieš. Visuomeninis tiekimas šio etapo buitiniams vartotojams bus nutrauktas 2026 metų sausio 1 dieną, o per kur kas ilgesnį laiką – trejus metus – jie galės pasirinkti nepriklausomą tiekėją.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pradėjo pirmųjų Lietuvoje išmaniųjų elektros energijos skaitiklių diegimo darbus. Nuo šiol kas mėnesį tikimąsi iš senųjų ir naujuosius pakeisti apie 40 tūkst. apskaitos prietaisų, rašoma pranešime spaudai. Natūralu, kad vis didesniam skaičiui šalies gyventojų taps aktualu būtent kas ir kada diegs išmaniuosius elektros apskaitos prietaisus.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pakvietė antrą pagal dydį Pietų Korėjos verslo korporaciją „SK Group“ investuoti Lietuvoje. Pasak ministrės, nuo praėjusių metų rudens Seule veikia Lietuvos ambasada, o šį rugsėjį darbą pradėjo ir Lietuvos komercijos atašė, pranešė ministerija.   „Tai suteiks didesnį postūmį verslui ir investicijoms tarp dviejų šalių.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG), nuosekliai siekdami veiklos efektyvumo, įgyvendina valdomo turto optimizavimo planą, kuriuo siekiama didinti grupės įmonių valdomo nekilnojamojo turto efektyvumą ir parduoti pagrindinėms funkcijoms vykdyti nebenaudojamus objektus. Antradienį paskelbtas aukcionas dėl poilsio bazės Ignalinoje pardavimo. „Veiklos efektyvumą didinti siekianti LTG Grupė atsisako funkcijų, nesusijusių su pagrindine veikla, bei turto, kuris nėra skirtas šiai veiklai vykdyti.

Per aštuonis šių metų mėnesius Rusijos mažmeninėje rinkoje realizuota 49,4 mln. dekalitrų degtinės – 7,1 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, skelbia Rusijos žiniasklaida, nurodydama Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos sąjungos duomenis. Konjako ir brendžio rūšių gėrimų poreikis padidėjo 3,9 proc. iki 7,76 mln. dekalitrų. Vynuogių vyno mažmeniniai pardavimai augo 1,4 proc. iki 35,2 mln. dekalitrų, putojančio vyno – 8 proc. iki 11,1 mln.