Apie vieną didžiausių energijos krizių per kelis dešimtmečius verslininkai kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“.
Pastebi konkurencijos problemą
„Linas Agro Group“ priklauso daugybė paukštynų. Anot grupės bendrasavininkio ir generalinio direktoriaus pavaduotojo Andriaus Pranckevičiaus, šis verslas yra bene imliausias energijai, ypač dujoms. Šimtai grupei priklausančių pastatų tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje yra šildomi dujomis.
„Mes esame vieni iš didžiausių dujų vartotojų po miestų. <...> Mūsų Lietuvos paukštynui tektų 40 mln. eurų papildomų kaštų per metus už elektrą ir dujas, pagrinde už dujas. „Kauno grūdų“ atveju būtų 15 mln. eurų. Didelės sumos, gana ženklios. Kainų didinimo prasme jos labai sunkiai kompensuojamos“, – sako A. Pranckevičius.
Šiuo metu, jo teigimu, Lietuvos verslui tenka konkuruoti su užsienio verslu. Pavyzdžiui, lenkais, kurie už elektrą moka kur kas mažiau.
„Rokiškio sūris“ jau sustabdė vieną iš trijų gamyklų Lietuvoje. Anot „Rokiškio sūrio“ vadovo Dariaus Trumpos, jei elektros kainos nemažėtų, Lietuvos pieno pramonės įmonės nebesugebėtų konkuruoti su tų šalių, kur elektros kaina yra žemesnė, įmonėmis.
„Tai reikštų ilgalaikes pasekmes Lietuvos pieno ūkiui, jei mes nesugebėtume supirkti viso pieno iš pieno gamintojų pagal sutartis. Jei karvės nepamelši dvi dienas, tai ją reikės priduoti mėsos kombinatui. O naują karvę užauginti reikia mažiausiai dviejų su puse ar trijų metų.
Pieno pramonės įmonės negali sustabdyti savo veiklos ir palaukti geresnių laikų. Tai ekonomiškai būtų efektyvu, tačiau mes turime įsipareigojimus prieš ūkininkus, o ūkininkai turi gyvulius, kurių negali išvežti į mėsos kombinatą“, – aiškina D. Trumpa.
Anot jo, „Rokiškio sūris“ anksčiau už elektrą mokėdavo 280 tūkst., o dabar sąskaita pasiekė du milijonus, o tokius pinigus mokėti kiekvieną mėnesį, jo teigimu, „yra praktiškai neįmanoma“.
„Vakarų medienos grupės“ savininkas ir vadovas Sigitas Paulauskas taip pat mano, kad jei elektros kaina išliks tokia pat aukšta, kokia yra dabar, Lietuvos verslininkai neturės galimybių konkuruoti su užsienio verslu.
„Mes nekonkurencingi. Mūsų produkcijos niekas nepirktų. Ieškosime partnerystės su elektros energijos gamintojais“, – teigia S. Paulauskas.
Kaip spręsti situaciją?
Verslininkai sako jau savarankiškai ieškantys energijos kaštus sumažinti padėsiančių priemonių. Vis dėlto „Norfa“ prekybos tinklo savininko ir vadovo Dainiaus Dundulio nuomone, pirmiausia yra reikalinga situacijos diagnostika, o verslui turėtų būti paaiškinta, kaip elektros kaina yra sudaroma.
„Nuotrupomis aš galiu paaiškinti, bet tiksliai matematiškai skaičiais niekaip negalėčiau paaiškinti, kaip kainodara sudaroma. Nors tikrai esu skaičių žmogus. Pirma vieta – kiekvienos dienos skaidrumas. Iš kur atsiranda tokia kaina, iš kur nupirko, kaip pinigai suvaikščiojo, kas galutinis naudos gavėjas, pas ką pateko mūsų penki milijonai ir kur visa tai nusėdo“, – pastebi jis.
Anot D. Dundulio, nors „Norfa“ turi nemažai stogų ploto, ant visų jų įrengti saulės jėgaines nebūtų tikslinga, mat „saulė pagamina 20 proc. objektui reikalingos elektros“.
„80 proc. vis tiek turime pirkti iš rinkos. Tai nėra sprendimo būdas. Antra, ką akcentuosiu, gamintojo statusą gauti labai sudėtinga. Sau elektrą su saulės elementų elektrinėmis galima gaminti. Nėra išduodamos tokios sąlygos“, – kalba verslininkas.
A. Pranckevičiaus nuomone, priemones reikėtų skirti į trumpalaikes ir ilgalaikes. Ilgalaikiam periodui grupė ruošiasi pirkdama saulės jėgaines ir biodujas. Vis dėlto šios priemonės įmonę pasieks po kurio laiko, todėl rūpinamasi ir trumpalaikėmis priemonėmis.
„Jau vasarą matydami dujų kilimą pradėjome neplanuotą penkių milijonų investiciją į dujų pakeitimą LPG dujas, kurios yra ženkliai pigesnės. Gamintojai nebespėja gaminti, visi bando suspėti iki žiemos. Planuojame gruodžio mėnesį pasileisti ir taip kovoti su aukštomis kainomis“, – teigia A. Pranckevičius.
Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus nuomone, greičiausias sprendimas yra pirkti elektrą fiksuota kaina. Žiūrint ilgesne perspektyva, jo vertinimu – reikia pradėti plėtoti jūrinio vėjo parkus.
ES planuoja visapusišką elektros energijos rinkos reformą – EK vadovė
Europos Sąjunga planuoja „nuodugnią ir visapusišką elektros energijos rinkos reformą“, kad įveiktų Rusijos karo prieš Ukrainą sukeltą energijos krizę, trečiadienį sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).
Ji pabrėžė, kad ši reforma būtina siekiant sumažinti dujų įtaką elektros kainoms. Gamtinės dujos naudojamos pramonei, namams ir biurams šildyti bei elektrai gaminti.
Viena siūlomų priemonių numato viršutinių elektros gamintojų pelno ribų nustatymą – iš šios priemonės tikimasi surinkti 140 mlrd. eurų, kurie bus panaudoti siekiant sušvelninti energijos krizės poveikį vartotojams, sakė Europos Komisijos vadovė savo metiniame pranešime apie Sąjungos padėtį.
Tarp siūlomų priemonių taip pat yra energijos naudojimo normavimas, laikina valstybės pagalba bei dujų ir energijos kainų atsiejimas.
Dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą daugelis ES valstybių narių ragino iš esmės ir struktūriškai reformuoti bloko energetikos rinką, nes, jų nuomone, dujų įtaka didmeninėms elektros energijos kainoms yra neproporcinga.
U. von der Leyen taip pat pasiūlė pasiūlė teisės aktą, kuriuo siekiama užtikrinti svarbiausių žaliavų saugumą.
„Šiandien Kinija kontroliuoja pasaulinę perdirbimo pramonę. Beveik 90 proc. retųjų žemės metalų ir 60 proc. ličio perdirbama Kinijoje“, – sakė ji.
Siūlomu įstatymu būtų nustatyti „strateginiai projektai visoje tiekimo grandinėje“ ir „sukurti strateginiai rezervai ten, kur kyla pavojus tiekimui“, kalbėjo Europos Komisijos vadovė.
