Pasak jo, taip teigti leidžia faktai, jog įjungtos Rygos šiluminės elektrinės, artėjant šaltajam sezonui auga elektros gamyba ir vartojimas.
„Dabar įsijungė latvių generatoriai, jie gamina (elektrą – BNS). Anksčiau jie elektros negamino, artėjant šaltajam sezonui garantuotai pradės daugiau gaminti. Kadangi Latvijos abi šiluminės elektrinės šildo Rygą, tai 800 megavatų (pajėgumu – BNS) pradės gaminti ir visą šaltąjį periodą gamins“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė R. Masiulis.
Anot jo, vasarą paprastai būna ypač sudėtingas laikas, trūksta elektros, tuo metu žiemą, nors vartojimas didesnis, yra daugiau gamintojų.
„Rinka pamatė, kas gali įvykti, ta diena (rugpjūčio 17 dieną, kai vieną valandą megavatvalandė biržos „Nord Pool“ Baltijos šalių zonoje kainavo 4 tūkst. eurų – BNS) buvo ypatinga, sutapo eilė faktorių – linijų ribojimai, ne visi gamintojai gamino elektrą. Tiesiog taip būna, kad kartą per dešimtmetį tokie dalykai supuola. Manau, kad tokių dalykų sunku tikėtis“, – teigė „Litgrid“ vadovas.
Pasak jo, vėlyvą rudenį ir žiemą įtampa visos Europos elektros rinkoje taip pat turėtų sumažėti, nes darbą atnaujins Prancūzijos elektrinės.
„Prancūzija yra didžiausias elektros gamintojas Europoje, o daugiau nei pusė jų atominių elektrinių neveikia. Nuo spalio mėnesio jie planuoja kas savaitę įjunginėti į tinklą po naują reaktorių ir tada, be abejo, visoje Europoje įtampa sumažės, todėl kad ir vokiečiai, ispanai ir kiti iš jų gaus daug elektros“, – sakė „Litgrid“ vadovas.
R. Masiulio teigimu, elektros kainos ateityje ir toliau priklausys nuo dujų kainos – pastarąsias taip pat lems ir tai, kaip Europai pavyks sutvarkyti savo dujų infrastruktūrą.
„Dabar elektros kainos praktiškai tiesiogiai koreliuoja su dujų kainomis, tai viskas priklausys nuo dujų kainos. Jeigu dujų kainos mažės, mažės ir elektros (kainos – BNS). Dėl to ypatingai reikia stebėti, kiek naujų suskystintų gamtinių dujų terminalų statoma Europoje, kokios sutartys sudaromos ir visa tai turėtų turėti teigiamą įtaką dujų kainoms“, – sakė R. Masiulis.
„Jeigu Europa pilnai išsivaduos iš „Gazprom“ gniaužtų, o liko visiškai nedaug – tik apie 5 procentus „Gazprom“ tiekia dujų Europai – tai nuo to laiko situacija turėtų pradėti taisytis“, – teigė „Litgrid“ vadovas.
Nyderlandų dujų biržoje TTF vieno mėnesio trukmės ateities sandorių kaina rugpjūčio 24 dieną siekė 300,17 euro už megavatvalandę (MWh), tuo metu ketvirtadienį apie vidudienį ji buvo sumažėjusi iki 236,04 euro.
JAV investicijų banko „Goldman Sachs“ analitikai prognozuja, jog iki kitų metų pirmojo ketvirčio pabaigos, atsižvelgiant į tipiškas žiemos oro sąlygas, didmeninė dujų kaina Europoje nukris iki 100 eurų už MWh.
Pasak R. Masiulio, mažėjanti dujų kaina rinkose rodo, kad Europa prisitaikė prie sumažėjusių rusiškų dujų srautų.
„Tai turbūt reiškia, kad Europa jau suvirškino, kad rusiškų dujų nėra žemyne, jau yra tam pasiruošusi, įdiegusi eilę priemonių. Ir nuo dabar ta sunki situacija po truputį turėtų pradėti gerėti, kai jau išgyventas pagrindinis smūgis, rastos alternatyvos, atsidaro anglinės ir mazutinės elektrinės“, – teigė „Litgrid“ vadovas.
