Na, o verslui susidūrus su didžiulėmis elektros sąskaitomis, jau atsiranda ir tarpininkai, kurie siūlosi padėti uždirbti iš elektros kainų skirtumų – elektrą vartoti tomis valandomis, kai ji pigi, o kai pabrangsta, atsijungti.
Panevėžyje įsikūrusios maisto gamyba ir prekyba užsiimančios bendrovės, turinčios restoraną ir parduotuvę, šeimininkai nebesumoja, kaip subalansuoti verslą, kai elektra per metus pabrango 6 kartus ir pabaigos brangimui nematyti. Įmonė jau sumažino apšvietimo lygį, tačiau to per maža.
„Elektros kainos šiurpina, gąsdina, palyginti su pernai padidėjo 4–6 kartus. Kažkas neįtikėtino, baisaus. Peržiūrinėjam, kokią gamybos dalį uždaryti, pridaryti, užkonservuoti kuriam laikui, kitaip neišgyvensim“, – sako „Vasaris“ direktoriaus pavaduotoja Miglė Gruzdienė.
O prezidentas Nausėda reikalauja, kad šalį krečiant energetikos krizei, vyriausybė jas įšaldytų dabartiniame 24 ct už kilovatvalandę lygyje.
„Jei neįšaldome kainos, galime tikėtis 80 ct brangimo žmonėms. Vardan stabilumo, nacionalinio saugumo“, – teigia prezidento patarėja Irena Segalovičienė.
Prezidentas reikalauja ir verslui kompensuoti bent dalį išaugusių elektros tarifų. Tačiau premjerė ir toliau verslą ragina imti lengvatines paskolas, bet pažadėti biudžeto subsidijų neskuba.
„Būdų užtikrinti savo pažadų įgyvendinimui prezidentas nelabai turi. Gali atsitikti, kad žmonės, kurie pasisakymus įvertins kaip pažadus, bus nusivylę. Tada bus galima kaltinti vyriausybę, gal toks ir tikslas. Negalima sėdėti ir tikėtis, kad kai sunkesnis metas, Vyriausybė mokės kompensacijas, o kai geras metas, tada gerai uždirbti nemažą pelną, reikia ir apie rizikas galvoti“, – tvirtina Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Energetikos krizė vis labiau purto ne tik gyventojų ir verslininkų pinigines, bet ir pačią vyriausybę. Socialdemokratai energetikos ministrui Dainiui Kreiviui jau inicijuoja interpeliaciją.
„Ministras nesuvaldo krizės, vėluoja su siūlymais, kaip spręsti krizę gyventojams ir verslui“, – sako Seimo narys Saulius Skvernelis.
Seime priverstas aiškintis dėl chaoso energetikoje ministras Kreivys opozicijos kaltinimus atmeta ir atsakomybę mėgina versti buvusioms Skvernelio ir Butkevičiaus vyriausybėms, dėl kurių esą buvusio neveiklumo dabar Lietuva pati pasigamina vos trečdalį reikalingos elektros ir susiduria su Putino sukelta energetikos krize.
„Kainas diktuoja dujos, elektra, o dujų kaina – Putino karo išraiška“, – sako D. Kreivys.
O kol Dainius Kreivys mėgina kratytis atsakomybės dėl chaoso energetikoje, jo žmona Dalia Kreivienė jau ruošiasi į Romą. Vyriausybė siūlys ją paskirti Italijoje Lietuvos ambasadore, tačiau galutinis žodis priklausys prezidentui Nausėdai. Tuo metu Lietuva, anot ekonomisto Žygimanto Maurico, kitais metais kris į recesiją, kuri, prognozuoja, sieks 1,2 proc. BVP susitraukimą.
„Lietuvai ši krizė, šokas energetinių kainų vienas skausmingiausių vidutiniu laikotarpiu, nes Lietuva neturi vidinių resursų“, – komentuoja Ž. Mauricas.
Vyriausybei atsisakant dalinti verslui kompensacijas, jau steigiasi vis daugiau privačių įmonių, žadančių palengvinti aukštų elektros kainų naštą – derinti elektros vartojimą pagal momentinę paklausą rinkoje – naudoti elektrą, kai ji pigi, o kai brangi – vartojimą minimizuoti.
„Trumpam sumažinus elektros vartojimą, kai „Litgrid“ prašo, vyksta virtuliai, internetu siunčiamas signalas, jei galit, sumažinat. Už tai gaunate papildomas pajamas ir sutaupote CO2 emisiją“, – kalba „Fusebox“ atstovas Karolis Kiguolis.
„Jie galės naudoti elektrą tada, kai pigiau, sukaupti, atiduoti elektrą į rinką ir už tai gauti pajamų. Galutinė sąskaita sumažėtų 15–20 proc“, – tvirtina „Enefit Lietuva“ atstovė Žana Klusovskienė.
Ieškoti modernius elektros vartojimo sprendimus verslą ragina ir Energetikos reguliavimo taryba. O ekspertas Nagevičius sako, kad tokios su elektros balansavimu susijusios paslaugos ateityje taps vis populiaresnės.
„Kalbama, kad turėtų būti kompensacijos iš valstybės biudžeto, ar panašiai, bet yra didelis potencialas, kurio verslas nepanaudoja – elektros balansavimo rinka“, – sako tarybos pirmininkas Renatas Pocius.
„Jei žiūri, kiek tau reikia investuoti ir kaip tau grįžta, tai investuoti reikia beveik nieko ar visai nieko, atsipirkimas po pirmo mėnesio“, – kalba atsinaujinančios asociacijos vadovas Martynas Nagevičius.
Beje, Vyriausybė jau apsisprendė, kiek atidės gyventojų trečiąjį elektros liberalizavimo etapą. Siūlo šiemet iki naujųjų metų turėjusį pasibaigti terminą pratęsti dar trejiems metams – iki 2025 pabaigos.
