„Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, jog svarbiausia kainų mažėjimo priežatis – nukritusi dujų kaina.
„Rugpjūčio pabaigoje rinkose buvo fiksuojami dujų kainų rekordai, o „Nord Stream 1” dujotiekis sustabdytas neribotam laikui, tačiau Vokietijos pranešimas apie greičiau nei planuota pildomas Europos dujų saugyklas turėjo priešingą efektą – dujų kainos nukrito, nepaisant Rusijos taikomų dujų eksporto ribojimų. Tai buvo esminė elektros kainų mažėjimo priežastis“, – pranešime sakė L. Varanavičius.
Pasak jo, Vokietijos dujų saugyklos rugsėjo 5 dieną – mėnesiu anksčiau nei planuota – jau buvo užpildytos 85 proc.
Dar viena kainų mažėjimo priežastis – jau antrą savaitę iš eilės fiksuojamas elektros vartojimo mažėjimas: ankstesnę savaitę jis krito 5 proc., praėjusią – 6 proc., pažymi „Litgrid“.
Kainas numušė ir Lietuvoje išaugusi atsinaujinančių išteklių gamyba – tiek vėjo, tiek hidroelektrinių gamyba per savaitę išaugo 8 GWh: vėjo jėgainės pagamino 53 proc. daugiau – 22,5 GWh, hidroelektrinių – pusantro karto iki 12,5 GWh. Tai lėmė šiluminių elektrinių gamybos susitraukimą nuo 33 GWh iki 18 GWh.
„Litgrid“ nurodo, kad vėjo jėgainės pagamino 34 proc. Lietuvoje generuotos elektros, šiluminės elektrinės – 27 proc., hidroelektrinės – 19 proc., saulės elektrinės – 12 proc., o kitos elektrinės – 8 proc.
Šalies elektrinės užtikrino 33 proc. šalies elektros suvartojimo. Palyginti su ankstesne savaite, jos importas mažėjo 8 proc. iki 180 GWh. 54 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 40 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 6 proc. iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 19 proc. iki 35 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 99 proc. eksportuojamos elektros, o likęs 1 proc. – į Latviją.
