Lietuvos verslas

Neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) kitąmet turėtų augti ne mažiau kaip 100 eurų – iki  640 eurų, teigia prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.

Vyriausybė elektros kainas buitiniams vartotojams iki kitų metų liepos turėtų įšaldyti ties 24 centų riba, kitaip ji nuo sausio jiems pabrangs 40 proc., o per visus metus – 80 proc., sako prezidento atstovė. „Jeigu mes neužšaldome kainų šiame lygyje (24 centų už kilovatvalandę – BNS), tai reiškia, kad elektrą nuo sausio branginame 40 proc. ir dar 40 proc. – nuo liepos.

Veiklą rugpjūtį po kelių mėnesių pertraukos atnaujinusi sankcionuota Kėdainių fosforo trąšų gamintoja „Lifosa“ gamybą vėl stabdys trečiadienį, rugsėjo 14 dieną, BNS informavo įmonės administratoriaus atstovas.

Viena didžiausių šalies pieno perdirbimo bendrovių „Žemaitijos pienas“ praėjusią savaitę supirko 222 tūkst. arba 0,53 proc. savų akcijų.  Bendrovė už akcijas sumokėjo 388,5 tūkst. eurų arba 1,75 euro už vieną akciją, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Žemaitijos pienas“. Akcijų supirkimo metu galėjo būti supirkta iki 570 tūkst. akcijų. „Žemaitijos pieno“ akcijos kotiruojamos biržos Papildomajame prekybos sąraše.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad siekiant amortizuoti išaugusias energijos kainas verslui pagalba galėtų būti teikiama per lengvatines paskolas, mokesčių atidėjimą bei įvairias subsidijas smulkiajam verslui – jos galėtų būti skiriamos ir atsižvelgiant į energetikos išteklių sunaudojimą.  Be to, anot jo, reikėtų įvertinti ir elektros kainos subsidijas verslui.  G. Nausėdos teigimu, bendra parama gyventojams ir verslui galėtų siekti 4,5 proc.

Pirmadienį Finansų ministerija paskelbė naujausią šalies ekonominės raidos scenarijų. Nuo jame numatomų dydžių priklauso, kiek bus indeksuojamos arba didinamos gyventojams mokamos „Sodros“ pensijos.

Finansų ministerijai 2023 metais prognozuojant bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą 1,4 proc., jos parengti du rizikos scenarijai, jei padėtis prastėtų, numato, jog šalies ūkis kitąmet galėtų trauktis 0,6-2,8 procento. Pagal pirmąjį scenarijų, remiantis Tarptautinio valiutos fondo prielaida, kad Europos Sąjungos BVP pokytis bus artimas nuliui, prognozuojama, kad Lietuvos BVP susitrauks 0,6 proc.

Taivane pirmadienį lankosi ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis su Lietuvos verslo delegacija, pranešė šios salos užsienio reikalų ministerija. Vizitas vyksta prieš Vilniui atidarant savo atstovybę Taibėjuje. Kaip BNS informavo Lietuvos Inovacijų agentūra, kartu su jos atstovais verslo misijai į Taivaną išvyko 17 įmonių, jos atstovauja lazerių bei biotechnologijų sektorius.

Vyriausybei, darbdaviams ir darbuotojams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį tęs diskusijas dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų sausio. Profsąjungos ir darbdaviai savo pozicijos kol kas nekeičia: darbuotojų atstovai teigia, jog MMA turi augti mažiausiai 19 proc. iki 871 euro, tuo metu pramonininkai  sutiktų ją didinti 70 eurų iki 800 eurų, kaip siūlo ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Vyriausybei per daugiau nei vienerius metus planuojant įvairiems privataus ir viešojo sektoriaus projektams verslo, inovacijų, skaitmenizavimo bei žaliosios ekonomikos skatinimo srityse skirti beveik 1 mlrd. eurų paramos, verslo atstovai tikisi, kas lėšos bus paskirstytos greitai.  Tuo metu pramonininkai sako, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos planą reikia koreguoti, daugiau lėšų skiriant energetiniam efektyvumui didinti, žaliosios energijos gamybai ir gamybos skaitmeninimui.

Užimtumo tarnyba šiemet gavo 52 pranešimus apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus – pagal juos numatoma atleisti per 4,4 tūkst. žmonių – beveik dukart daugiau nei pernai (2,3 tūkst.). Pasak tarnybos, tai lėmė įtempta geopolitinė situacija pasaulyje bei energetikos krizė.

Praėjusią savaitę elektros kaina Baltijos šalyse ir toliau mažėjo. Lietuvoje kaina krito 29 proc. ir siekė 351,06 Eur/MWh, Latvijoje elektra pigo 21 proc., pasiekdama 347,78 Eur/MWh lygį. Estijoje mažėjimas buvo nežymus, 2 proc., iki 298,47 Eur/MWh, rašoma pranešime spaudai. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę taip pat nežymiai mažėjo – 3 proc. iki 307,84 Eur/MWh. „Elektros kainų mažėjimą praėjusią savaitę daugiausia lėmė 15 proc.

Valstybės galimybės mokėti subsidijas verslui dėl aukštų energijos kainų priklausys nuo 2023 metų biudžeto galimybių, tačiau jos tik laikinai pristabdytų krizę ir neišspręstų augančių elektros ir dujų kainų problemos, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Mums reikia daugiau elektros generacijos. Subsidijomis mes tik laikinai pristabdytume krizinę situaciją ir elektros energijos generavimo mes negautume iš to“, – pirmadienį žurnalistams sakė A. Armonaitė.

Užimtumo tarnybai pranešus apie šiemet beveik dukart išaugusį įspėtų apie atleidimą darbuotojų skaičių, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė nemananti, kad tai yra didelė problema. Vis dėlto ministrė tikisi, kad situacija stabilizuotis.  „Šiuo metu nemanau, kad tai yra reikšminga problema, bet tikimės, kad kažkaip ta situacija stabilizuosis. Nesinorėtų, kad didėtų atleidimų skaičius“, – žurnalistams pirmadienį sakė A. Armonaitė.  „Viskas yra susiję.

Finansų ministerija išlaiko birželį skelbtą Lietuvos ekonomikos augimo prognozę ir teigia, jog nepaisant lėtesnio augimo antroje metų pusėje, metinis bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas šiemet sieks 1,6 procento.  Kitąmet numatomas 1,4 proc. BVP augimas, pirmadienį naujausias makroekonomikos prognozes pranešė ministerija. Birželį prognozuota, jog ekonomika 2023 metais augs 2,1 procento.

Grynųjų pinigų perlaidų bendrovės „Western Union“ valdomai įmonei „Western Union Processing Lithuania“ vadovaus Sergėjus Sidorovas. Jis pakeis įmonei nuo pernai birželio vadovavusią Jūratę Stanišauskienę. Kartu su komanda sieksiu, kad per efektyvią veiklą, finansinį lankstumą, skaitmeninius sprendimus ir inovacijas „Western Union“ finansinių paslaugų ekosistema kokybiškai atlieptų mūsų klientų visame pasaulyje poreikius“, – pranešime sakė S. Sidorovas.

Siekdamas sudaryti palankiausių kainų pasiūlymus prekybos tinklas „Iki“ pristato antiinfliacinę kampaniją. Kiekvieną savaitę „Iki“ fizinėse ir elektroninėje parduotuvėje bus užtikrinami nuolaidų pasiūlymai už ypač mažą kainą populiariausiems maisto produktams ir kitoms būtiniausioms prekėms.

Užimtumo tarnyba šiemet gavo 52 pranešimus apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus – pagal juos numatoma atleisti per 4,4 tūkst. žmonių – beveik dukart daugiau nei pernai (2,3 tūkst.). Pasak tarnybos, tai lėmė įtempta geopolitinė situacija pasaulyje bei energetikos krizė. Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis sako, kad jei ekonominė situacija dėl energetikos išteklių krizės nesikeis, pranešimų apie atleidimus skaičius gali augti.

Lietuvos ekonomikos stiprinimui ir pastaraisiais metais kylančių iššūkių įveikimui Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki 2023 metų pabaigos planuoja paleisti priemonių, kurių bendra vertė sieks beveik 1 mlrd. eurų. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pripažino, kad šiuo atveju iššūkių kyla dėl karo Ukrainoje, išaugusių energetikos kainų ir po pandemijos dar neatsikūrusių tiekimo grandinių. Pasak ministrės, kol kas nenumatoma įmonėms skirti negrąžinamų subsidijų.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ šiemet sausį-rugpjūtį gavo 153,61 mln. eurų pajamų – 65,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.  Vien rugpjūtį konsoliduotos pardavimų pajamos buvo 21,08 mln. eurų – 58,3 proc.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas siūlo verslui ir valstybei pasidalinti riziką įmonėms ilgam laikui užfiksuojant dabartinę elektros kainą, jei ji ateityje nukristų. Vidmantas Janulevičius, be to, tikisi, kad valstybė jau netrukus pasiūlys verslui maždaug 700 mln. eurų lengvatinių paskolų savo elektros gamybos šaltiniams įsirengti.

Lietuvos miesteliuose, kur iki šiol nebuvo bankomatų, įrengta 100 naujų pinigų išgryninimo įrenginių. Juos anksčiau žadėta įrengti iki liepos, tačiau procesas užtruko ilgiau dėl vis dar stringančių tiekimo grandinių bei poreikio kai kuriose vietose stiprinti mobilųjį ryšį.  250 tūkst.

Vienos didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninė vadovas sako, kad dėl 4,5 karto šiemet išaugusių išlaidų elektrai įmonė kol kas nemažina gamybos – padidėjusi našta gula ant įmonės ir žaliavos tiekėjų pečių, tačiau ateityje svarstoma dalį elektros gamintis patiems. Anot Gintaro Bertašiaus, šiemet rugpjūtį, palyginti su liepa, „Vilvi group“ sąnaudos už elektrą išaugo 250 tūkst. eurų, o palyginti su praėjusiais metais – apie 4,5 karto, arba 10 mln. eurų daugiau.

Dujų ir elektros kainos yra rekordinėse aukštumose visoje Europoje. Tačiau Lietuva pati pasigamina daug mažiau elektros nei kitos Europos Sąjungos (ES) šalys ir yra priversta didelę dalį jos importuoti. Dėl to priėmus Europos Komisijos siūlomas priemones spręsti bendrijos energetikos problemas, mūsų šalis gali nukentėti labiausiai iš visų.

Vien liepos mėnesį Lietuvoje įvykdytos 666 transporto priemonių vagystės: išdaužti langai, išpjauti žibintai, išlupta multimedija, pavogtas vairas, katalizatorius, veidrodėliai ar net valstybiniai numeriai – populiariausi vagių taikiniai. Vagystėms šalyje išaugus 13 proc., specialistai pataria, kaip apsisaugoti. Jų teigimu, prie paklausiausių automobilių prisijungė dar dvi markės.

Valdantieji jau paskelbė planą, kaip ketina padėti gyventojams susitvarkyti su išaugusiomis elektros ir dujų sąskaitomis, tačiau tame plane vietos verslui – nedaug. Naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ apsilankęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad pinigų verslui buvo skirta ir šių metų biudžete, tačiau kur jie – neaišku. Kartu su A. Romanovskiu laidoje diskutavo ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas.

Kepyklų atstovai pripažįsta, kad šiemet jau kelis kartus kėlę duonos kainą, tikėtina, rudenį ją dar labiau didins. Jie prašo valdžios kompensacijų, subsidijų ar bent jau neleisti į Lietuvą įvežti pigios produkcijos iš Lenkijos ar kitų šalių. Kitu atveju kepyklos esą mažins arba stabdys gamybą, nes vartojimas krenta. Rokiškyje įsikūrusios kepyklos „Lašų duona“ vadovė Iveta Aukštuolienė tikino, kad šiuo metu Lietuvoje visi jaučia iššūkius dėl išaugusių energetikos kainų.

Skirtingų profesijų darbuotojų skiriasi darbo pobūdis, laikas ir žinoma, atlyginimas. Vis tik kenksmingomis sąlygomis dirbantys Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbuotojai skundžiasi, kad jų alga beveik nedidėja. O 130 eurų mėnesinis priedas, už darbą kenksmingomis sąlygomis, pasak jų, yra gerokai per mažas. Tuo metu elektrinės atstovė siūlo patikrinti atlyginimus kitose įmonėse, anot jos, kitur jie dar mažesni.

Rudenį tiek darbdaviai ieško naujų darbuotojų, tiek patys darbuotojai domisi naujomis karjeros perspektyvomis. Artėjant sunkmečiui, gyventojai dairosi geriau apmokamo darbo, o specialistai skaičiuoja, kad jau trečdalis darbuotojų šiemet pakeitė darbą. Tačiau darbdavių situacija prastėja: nors darbo pasiūlymų daugėja, atlyginimai siūlomi mažesni nei prieš mėnesį.

Nedarbo išmoka išduodama vertinant gyventojo užimtumo būklę ir statusą, o ne gaunamas pajamas. Jei žmogus vykdo savarankišką veiklą ar įsteigia juridinį asmenį, bet negauna jokių pajamų – jis nelaikomas bedarbiu ir nebegali pretenduoti į išmoką. Pašnekovai įspėja, kad savarankišką veiklą pradedantis asmuo turi įvertinti visas rizikas ir suprasti, kad verslas taip greitai pajamų neatneš. Todėl tenka rinktis – išmoka ar bandymas užsidirbti savarankiškai.

Aukštos elektros kainos pykdo vartotojus ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje (ES). Specialistai paaiškino, kodėl elektros kaina biržoje vartotojams yra nustatoma pagal didžiausią, o ne mažiausią tiekėjo kainą, kokia gali būti maksimali kaina ir kas šiuo metu vyksta elektros rinkoje. Jų teigimu, rekordines elektros kainas lemia daug aspektų, pavyzdžiui, aukštos dujų kainos, pigios elektros trūkumas, mažas Baltijos šalių rinkos dydis ar maža vėjo ir vandens generacija.

600 eurų sąskaitą už elektrą gavęs muzikos prodiuseris Stano liko šokiruotas. Sako, kad jam šiuo metu važinėti su kolekciniu „Cadilac“ pigiau nei elektromobiliu. O prezidentas Gitanas Nausėda pila pažadus Lietuvos gyventojams – esą valdžia bandys suderinti du tikslus: ir kompensuoti dalį elektros kainos, ir nepersistengti su biudžeto deficitu. Pasak ekonomistų, jei Seimas pradės švaistytis pinigais, valstybė gali atsidurti pavojuje.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pareiškė, kad siūlymai verslui kompensuoti elektros ir dujų kainų augimą būtų nepakeliama našta valstybės biudžetui. Pasak jos, dauguma Europos Sąjungos šalių remia tik gyventojus.

Europiniai sprendimai, kaip skubiai sumažinti sparčiai augančias energijos kainas, gali būti priimti dar rugsėjį, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  Tai jis teigė po penktadienį Briuselyje vykusio neeilinio Europos Sąjungos (ES) transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdžio, kur aptartos skubios priemonės mažinti sparčiai augančias elektros ir dujų kainas.

Lietuvos ekonomikos augimas artimuoju laikotarpiu bus lėtesnis, ne taip sparčiai augs darbuotojų atlyginimai, tačiau recesijos nebus, lėtės ir infliacijos tempas, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Nepaisant Klaipėdos uoste šiemet apie 60 proc. išaugusios konteinerių krovos, situacija rinkoje lieka neapibrėžta – pastebimas tokiu būdu gabenamų krovinių mažėjimas, sako bendrovės Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT) vadovas Vaidotas Šileika. Tuo metu Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas teigia, jog uostas stengiasi suaktyvinti konteinerių krovą ir ji didėja.  „Konteinerių krova išgyvena tam tikrą neapibrėžtumo laikotarpį.

Europos Sąjungos (ES) finansų ministrams penktadienį pasiekus politinį sutarimą dėl 5 mlrd. eurų paramos Ukrainai, finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, Lietuva yra pasiruošusi skubiai suteikti garantiją Europos Komisijai siekiant, kad parama Ukrainą pasiektų kuo greičiau. „Turime bendromis pajėgomis užtikrinti, kad tęsiantis karui būtų išlaikytas Ukrainos makroekonominis stabilumas.

Per pastarąją savaitę tiek benzinas, tiek ir dyzelinas atpigo Lietuvoje, Latvijoje benzino kainos sumenko, dyzelino – pakilo, o Estijoje degalų kainos buvo stabilios, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. Vidutinė populiariausio 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje per savaitę sumažėjo nuo 1,779 iki 1,739 euro, Rygoje – nuo 1,834 iki 1,764 euro, Taline – nepakito – 1,899 euro.

Lietuvos pasienyje su Baltarusija per praėjusią parą dar labiau padidėjo vilkikų eilė Medininkų pasienio kontrolės punkte, didelės eilės išlieka ir Šalčininkų bei Raigardo punktuose. Padidėjo ir įvažiavimo į Rusijos Karaliaučiaus sritį Kybartuose patikros laukiančių vilkikų skaičius. Baltarusijos pusėje eilių beveik nėra. Lietuvos pasienio kontrolės punktų direkcijos duomenimis, Medininkų punkte, kur dėl rekonstrukcijos darbų pentadienį ryte nėra elektros, 9 val.

Privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondas įsigijo leidyklą „Alma Littera“, knygynų tinklą „Pegasas“ ir logistikos bendrovę „ALG logistika“. Knygų leidybos ir prekybos įmonių grupė „AL Holdingas“ pasirašė sutartį dėl įmonių pardavimo su fondu „BaltCap Private Equity Fund III“, penktadienį pranešė grupė. Tam dar turės pritarti Konkurencijos taryba.

Opozicinės Darbo partijos atstovai Seime teigia, kad valdžia privalo buitiniams vartotojams užtikrinti ne didesnę kaip 24 centų, o verslui – 25 centų (be pridėtinės vertės mokesčio) kainą už elektros kilovatvalandę. „Vyriausybė nepadarė namų darbų ir vėluoja su tinkama reakcija į energetinių išteklių šuolius.

Elektroninių pinigų įstaigai „Paysera LT“ Lietuvos bankas skyrė 100 tūkst. eurų baudą už tai, kad ji nevisiškai ištaisė 2020 metais nustatytus pinigų plovimo prevencijos pažeidimus. Lietuvos bankas įpareigojo bendrovę iki šių metų pabaigos pašalinti pažeidimus.

Bendram Lietuvos eksportui liepą toliau augus, vieni ekonomistai sako, kad eksportas jau spalį pradės stagnuoti ar net trauktis, kiti mano, jog šalies ekonominė sveikata vis dar yra gera, o išsprendus energetinių išteklių problemą vien tik lietuviškų prekių eksporto srautai vėl sugrįš į buvusias apimtis.  Ekonomistas Aleksandras Izgorinas sako, kad liepos duomenys jau nebeatspindi dabartinės situacijos.

Vartojimo kredito davėjai „Esto“ Lietuvos bankas skyrė 15 tūkst. eurų baudą už tai, kad ji netinkamai vertino klientų kreditingumą prieš sudarydama sutartis. Lietuvos banko teigimu, bendrovė pažeidė Vartojimo kredito įstatymą. Be to, kai kuriais atvejais bendrovė nustatydavo vartotojams nepalankią bendrą vartojimo kredito kainą, taip pažeisdama jų interesus. Bendrovė pripažino padarytus teisės aktų pažeidimus ir juos ištaisė.

Pirmadienį dėl pabrangusių energetikos išteklių gamybą sustabdžiusi „Grigeo“ grupės kartono gamybos įmonė „Grigeo Klaipėda“ vėl ketina ją atnaujinti kitą penktadienį, BNS patvirtino įmonės vadovas. „Planas dabar yra toks: dvi savaitės, rugsėjo 16 dieną fabriką leidžiame, nes turime gaminti produkciją“, – BNS sakė įmonės generalinis direktorius Tomas Eikinas.  Pasak jo, pastarųjų mėnesių įmonės sąskaitos už elektrą, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, padidėjo apie 12 kartų.

Veiklą šiemet antrą kartą stabdančios sankcionuotos Kėdainių fosforo trąšų gamintojos „Lifosa“ administracija neieško amoniako pirkimo alternatyvų Vakaruose, o bendrauja tik su Rusijos tiekėju ir neįvardijama sankcionuota Latvijos įmone, sako įmonės administratoriaus atstovas. Tai Rimvydas Vaštakas teigė konfidencialiame laiške, kurio kopiją gavo portalas 15min.lt.

Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), rugpjūčio mėnesį buvo 14,6 procento. Statistikos departamento duomenimis, pagal SVKI apskaičiuota vidutinė metinė infliacija buvo 0,2 punkto mažesnė, nei apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI). Suderinta metinė – rugpjūtį, palyginti su 2021 metų rugpjūčiu – infliacija siekė 21,1 proc., pagal VKI – 22,4 procento.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ inicijavo Baltarusijoje turimos įmonės „Rail Lab“ likvidavimo procedūras. Šios bendrovės akcininke „LTG Cargo“ tapo pernai balandį, kai įsigijo Vilniaus lokomotyvų remonto depo verslą. Pasak „LTG Cargo“ atstovės Kotrynos Dzikaraitės, toks sprendimas priimtas reaguojant į Baltarusijos paramą Rusijos karinei invazijai Ukrainoje.

Energetikos ministras Dainius Kreivys penktadienį Briuselyje vykstančiame neeiliniame Europos Sąjungos (ES) transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdyje kartu su kitais už energetiką atsakingais Bendrijos ministrais aptars skubias priemones mažinti sparčiai augančios energijos kainas.  Europos Komisija trečiadienį pasiūlė virtinę priemonių, kuriomis siekiama kontroliuoti elektros ir dujų kainas Europoje. Viena jų – viršutinė riba rusiškų dujų kainai.