Pašnekovai įspėja, kad savarankišką veiklą pradedantis asmuo turi įvertinti visas rizikas ir suprasti, kad verslas taip greitai pajamų neatneš. Todėl tenka rinktis – išmoka ar bandymas užsidirbti savarankiškai.
Vis dėlto yra tam tikrų išimčių, kada savarankiška veikla užsiimantis asmuo vis tiek gali pretenduoti į nedarbo išmoką. Užimtumo tarnyba pažymi, kad registruotis tarnyboje ar ieškotis darbo gali ir užimti žmonės.
O profsąjungų nuomone, tai iš dalies yra neteisinga – nors verslas yra rizika, tokiu atveju vis tiek būtų galima taikyti išimtis, teikti lengvatas, kad verslo pradžia būtų lengvesnė.
Maksimali išmoka šiais metais – beveik 1 tūkst. eurų
Užimtumo tarnybos atstovė nurodo, kad Užimtumo tarnyboje registruoti, bedarbio statusą turintys asmenys gali pretenduoti į nedarbo socialinio draudimo išmoką, jei iki registracijos dirbo ir už juos buvo mokamos nedarbo socialinio draudimo įmokos ne trumpiau nei 12 mėn. per paskutinius 30 mėn.
Ji atkreipia dėmesį, kad ši sąlyga nėra taikoma baigusiems privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, arba paleistiems iš privalomosios pradinės karo tarnybos, kada įgytas pirminis karinis parengtumas.
„Nedarbo socialinio draudimo išmoką, pagal Užimtumo tarnybos pateiktą informaciją, skiria ir moka „Sodra“, o prašymą dėl šios išmokos skyrimo bedarbis gali pateikti Užimtumo tarnyboje – visi duomenys „Sodrai“ bus pateikti.
Išmokos dydį taip pat skaičiuoja „Sodra“, o jis priklauso tiek nuo galiojančio minimalaus mėnesio algos dydžio, tiek nuo turėtų darbo pajamų iki netenkant darbo“, – dėsto pašnekovė.
Ji primena, kad nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo trukmė – 9 mėn. (atskirais atvejais mokėjimas gali būti pratęstas).
Užimtumo tarnybos atstovė įvardija, kad maksimali nedarbo socialinio draudimo išmoka šių metų III ketvirtį gali siekti 999,71 euro.
„Užimtumo tarnyboje registruoti nepasiturintys asmenys taip pat gali pretenduoti į socialinę išmoką. Teisę į šią išmoką vertina, pačią išmoką skiria ir moka savivaldybės socialinės paramos skyrius“, – priduria ji.
Savarankiška veikla panaikina bedarbio statusą
Vis tik egzistuoja labai svarbus aspektas – jei asmuo vykdo arba pradeda vykdyti savarankišką veiklą, įsteigęs juridinį asmenį, pavyzdžiui, mažąją bendriją, arba pradeda vykdyti veiklą pagal pažymą ar su verslo liudijimu – jam negali būti suteikiamas arba „paliekamas“ bedarbio statusas.
Ir visai nesvarbu, ar žmogus uždirba iš savo savarankiškos veiklos, ar ne – Užimtumo tarnybos atstovė pažymi, kad vertinamas pats savarankiškos veiklos vykdymo faktas, o ne gaunamos pajamos.
Taigi, Užimtumo tarnybos teigimu, atitinkamai ir į nedarbo socialinio draudimo išmoką toks asmuo pretenduoti negalėtų.
„Jei asmuo vis dar ieško darbo (net ir pradėjęs savarankišką veiklą) – jis gali būti registruojamas Užimtumo tarnyboje suteikiant užimto asmens statusą ir jam toliau gali būti teikiamos tarpininkavimo įdarbinant paslaugos“, – aiškina tarnybos atstovė.
Ji atkreipia dėmesį, kad didžiausia dalis registruojamų darbo vietų yra nuolatiniam darbui ir visam darbo laikui, todėl savarankišką veiklą pradėjusiam asmeniui gali būti sudėtinga šias dvi skirtingas veiklos formas derinti tarpusavyje:
„Tačiau taip – pradėjus verslą ar savarankišką veiklą būtų sudėtinga tikėtis iš karto didelių pajamų ir tą riziką turi įvertinti ir ją valdyti pats žmogus.“
Išimtis – bedarbis kas antrą dieną
Taigi verta pažymėti, kad net jeigu ta savarankiška veikla ar įmonė asmeniui nesuteikia jokių pajamų, o asmuo kito darbo neturi, jis vis tiek nebegali pretenduoti į nedarbo socialinio draudimo išmoką.
Pavyzdžiui, jei žmogus turi verslo liudijimą fotografijos veiklai, bet kol kas nėra „prasimušęs“, o tik bando, ir gauna 1–2 užsakymus per mėnesį uždirbdamas, pavyzdžiui, 50 eurų, jis vis tiek nesiskaito kaip bedarbis ir negauna bedarbio išmokos.
Tai išeina, kad jeigu žmogus bedarbis ir ilgą laiką neranda tinkamo darbo, jis negali mėginti užsiimti savarankiška veikla, nes tada jam nebepriklausys išmoka ir taip jis atsiduria aklavietėje: arba lieka su išmoka ir nieko nedarydamas laukia darbo pasiūlymo, arba bando užsidirbti pats, bet be jokių pajamų ar išmokų.
Vis tik Užimtumo tarnybos atstovė įvardija, kad vykdant savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą atskiromis dienomis, pvz., pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį, likusiomis dienomis, kada veikla nėra vykdoma, asmeniui gali būti suteikiamas bedarbio statusas išlaikant visas bedarbio teises ir pareigas, t.y. teisė į išmokas, teisė į Užimtumo tarnybos paslaugas, o tuo pačiu pareiga priimti tinkamą darbo pasiūlymą arba dalyvauti iš anksto aptartose užimtumą skatinančiose priemonėse.
„Tačiau jei vykdoma savarankiška veikla nėra tinkamas būdas veikti, generuoti pajamas ir užtikrinti sau tinkamą šaltinį pragyventi – tokiu atveju nereikėtų pasikliauti valstybės parama gaunant išmokas, o ieškoti kitų būtų aktyviai dalyvauti darbo rinkoje.
Užimtumo tarnyba yra pasirengusi tiek registruoti, tiek kitas paslaugas teikti užimtiems asmenims, jei jie ketina keisti užimtumo formą ir aktyviai ieškoti darbo“, – komentuoja pašnekovė.
Atvejai turėtų būti nagrinėjami individualiai
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė neslepia, kad aptariama problema išties aktuali, tačiau vienareikšmiškai jos pakomentuoti neišeina.
Jos teigimu, darbo rinkoje LPSK jau seniai stebi konfliktą tarp darbo santykių, kuriuos reglamentuoja Darbo kodeksas, ir civilinių santykių, kuriuos reguliuoja verslą reglamentuojantys teisės aktai.
Pirmininkė pripažįsta, kad darbas pagal individualią pažymą arba verslo liudijimą yra verslas ir jo imdamasis žmogus tarsi ir turėtų įvertinti visas rizikas: „Mes visada pasisakome už darbo santykius, tuomet darbuotojas turi visas socialines garantijas ir jį saugo daug daugiau teisės aktų, nei dirbant individualiai.
Deja, stebime tendencijas, kai net įmonės atleidžia visus savo darbuotojus ir verčia juos sudaryti su įmone civilines sutartis kaip individualius verslininkus.“
Vis dėlto, I. Ruginienės nuomone, Užimtumo tarnybos aptartas atvejis yra kitoks – kalbama apie tam tikro amato atstovą, norintį dirbti individualiai.
„Išties nėra teisinga, jeigu įsigijęs liudijimą ar pažymą, asmuo dar negauna pakankamai pajamų, o jau turi mokėti mokesčius ir netenka teisės į nedarbo išmoką.
Bet, kaip jau sakyta, ši užimtumo forma yra verslas, kurio imantis reikia įvertinti daugybę aplinkybių“, – svarsto profsąjungų atstovė.
Antra vertus, ji pamini, kad Užimtumo tarnyba turėtų individualiai žiūrėti į tokius atvejus, galėtų būti numatytos subsidijos verslo pradžiai ir pan.
