Lietuvos verslas

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai antrąjį šių metų ketvirtį nežymiai griežtino skolinimo standartus, truputį prasčiau vertino įmonių ir namų ūkių finansinę būklę ir jos perspektyvas, rodo naujausia apklausa. Lietuvos banko (LB) atliktos apklausos duomenimis, reikšmingo kredito paklausos susitraukimo ar paskolų teikimo standartų griežtinimo artimiausiu metu nenumatoma. „Bankai prognozuoja šiek tiek mažėsiančią paskolų paklausą, nors skolinimo standartai iš esmės keistis neturėtų.

Aplinkos ministerijai kalbant apie tai, kad netrukus į gatves ši jau nebeišleis senesnių automobilių su vidaus degimo varikliais, elektromobiliai pozicionuojami kaip prioritetinis kiekvieno lietuvio pirkinys. Ir vis dėlto elektromobiliai dažnu atveju vis dar brangesni nei automobiliai su vidaus degimo varikliais, o ar apsimokės važinėti jais, kai elektros kainos auga kaip ant mielių? Liko dar metai laiko, kai elektromobilius įsikrauti bus galima nemokamai, tiesa – ne visur.

Lietuvos paukštininkystės verslui nykstant Žemės ūkio ministerija nesiūlo jokių būdų, kaip amortizuoti augančias energijos kainas, neremia šio verslo finansiškai, teigia sektoriaus atstovai.

  Lietuva ir Italija susitarė plėtoti naujus geležinkelių ir kito transporto maršrutus tarp Kauno, Triesto ir Monfalkonės uostų Italijoje per Duisburgą Vokietijoje, taip pat tarp Baltijos jūros regiono, Skandinavijos bei Italijos. Tai numato „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) ir Italijos logistikos įmonių vadovų antradienį pasirašytas dvejų metų trukmės bendradarbiavimo memorandumas.

Apie 14 tūkst. pieno gamintojų bus išmokėta 2022 metų pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną, iš viso – 12,3 mln. eurų. Paramos dydis sieks 15,5 euro už parduoto pieno toną, trečiadienį pranešė Žemės ūkio ministerija.  Pagrindiniai reikalavimai atsietajai nacionalinei paramai liko tokie patys, kaip ir pernai. Parama mokama tiems gamintojams, kurie 2006–2007 kvotos metais pardavė pieną ir 2007 metų kovo pabaigoje turėjo nustatytą pieno gamybos kvotą.

Vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 12,5 proc., iš jų verslo įmonėse – 12,8 procento. Sąnaudos labiausiai augo nekilnojamojo turto operacijų (25,2 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (21,2 proc.) bei administracinės ir aptarnavimo veiklos (19,2 proc.) įmonėse, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.

Šiemet grūdų derlius šiek tiek prastesnis nei pernai, tačiau jo supirkimo kaina – didesnė. Nors tai lengvinanti aplinkybė žemdirbiams, tačiau jie sako šiemet grūdų parduoti neskubantys.  Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos vadovas Dainius Kižauskas teigė, jog dėl šių metų grūdų kokybės sudėtinga vykdyti maistinių grūdų kontraktus pardavimui. Aukšta supirkimo kaina kiek palengvina situaciją, tačiau visų kaštų nekompensuoja.

Lietuvoje tęsiantis diskusijoms dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo, maždaug pusė iš 12-kos BNS apklaustų ekonomistų mano, kad MMA nuo sausio turėtų augti maždaug dešimtadaliu arba daugiau, atsižvelgiant į infliaciją. Tačiau beveik pusė jų sako, kad minimali alga turėtų būti didinama mažesniu tempu ir du kartus per metus arba jos didinimas apskritai atidedamas.

Energetikos ministerija oficialiai siūlo pratęsti III elektros liberalizavimo etapą trims metams iki 2026 m. Tai reiškia, kad jei Seimas pritars tokiam pasiūlymui, iki 1000 kWh per metus suvartojantys gyventojai toliau elektrą gaus visuomeninio tiekėjo kaina iš „Ignitis“.  Tokių pakeitimų Energetikos ministerija ėmėsi dėl drastiškai pakilusių elektros kainų. Šiuo metu numatoma, kad III etapas įvyks iki 2022 metų gruodžio mėnesio.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar patvirtinti pavasarį pasirašytą Lietuvos ir Latvijos susitarimą dėl abipusio dujų tiekimo vartotojams ekstremalios situacijos atveju, kai nutrūktų ar kitaip sutriktų dujų tiekimas. Lietuvos energetikos ministro Dainiaus Kreivio ir tuomečio Latvijos ekonomikos ministro Janio Vitenbergo kovo 10 dieną pasirašytu dokumentu sutarta dėl būtinų techninių, teisinių ir finansinių priemonių užtikrinant dujų tiekimą  vartotojams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo mokėti kompensacijas už būsto šildymą ne 3 mėnesius, kaip yra dabar, o visą šildymo sezoną. Projektui dar turės pritarti Vyriausybė ir artimiausiu metu jis bus svarstomas Seime. Siūloma, kad tokia kompensacijų tvarka galiotų šį ir kitų metų šildymo sezoną. Naujienų portalas tv3.lt vakar skaitytojams priminė, kokia tvarka šiuo metu yra skiriamos kompensacijos būsto šildymui.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje svarstys Prezidentūros siūlymą suteikti savivaldybėms didesnį finansinį savarankiškumą bei laisviau skolintis.  Finansų ministerija sutinka, kad siūlomas tikslas yra teisingas, tačiau siūloma svarstyti projektą kartu su Seimo rudens sesijai Vyriausybės planuojamu pateikti projektu. „Tiek Vyriausybė pateiktų savo projektą, tiek ir Prezidentūros projektas galėtų būti svarstomas.

Vyriausybė trečiadienį aptars Energetikos ministerijos parengtą energijos taupymo planą. Plane siūloma valstybės institucijoms iki 19 laipsnių mažinti temperatūrą patalpose žiemą , o vasarą – didinti iki 27 laipsnių, išjungti karštą vandenį, mažinti apšvietimą, be to, siūloma dviem mėnesiais ilgiau – nuo spalio iki gegužės – riboti leistiną greitį keliuose iki 110 km per valandą. Skaičiuojama, kad valstybei tai padėtų sutaupyti apie 140-160 GWh energijos, arba apie 50 mln. eurų per metus.

Ne visi pragyvena iš gaunamo atlyginimo, todėl ieško papildomų darbų. Darbo rinkos specialistai sako, kad papildomų darbų populiarumas auga, tačiau prognozuoja, kad jų poreikis dar daugiau išaugs prasidėjus ekonominei krizei. Papildomiems darbams ieškomi įvairūs specialistai nuo valytojų iki mokytojų, o atlygis per mėnesį siekia kelis šimtus eurų. Prognozuoja, kad norinčių dirbti padaugės „Biuro“ ir „workis.

Milijonų tonų baltarusiškų kalio trąšų netekusio Birių krovinių terminalo (BKT) planai iki kito rudens perkrauti 10 mln. tonų ukrainietiškų grūdų būtų realūs, tačiau neaišku, iš kur įmonė gaus tiek grūdų ir kaip juos atveš iki Klaipėdos uosto, sako uosto vadovas Algis Latakas.  „Šitam terminalui tokios galimybės perkrauti grūdus tikrai yra.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ mažins elektros energijos perdavimo tarifą, TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ pranešė energetikos ministras Dainius Kreivys. „Litgrid“ yra susirinkęs perkrovos lėšas, kurių dalis bus panaudota sinchronizacijos projektui, kita dalis bus grąžinta vartotojams per perdavimo tarifo mažinimą“, – kalbėjo D. Kreivys. Patikslinti, nuo kada tarifas bus mažinamas, ministras negalėjo.

Energetikos ministras Dainius Kreivys nepripažįsta, kad Lietuva laiku nereagavo į kylančias dujų kainas ir neparengė plano, kaip pasiruošti elektros kainų kilimui. Jo teigimu, dujų kainų kilimui Lietuva negalėjo niekaip pasiruošti. Apie tai ministras kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Anot D. Kreivio, Lietuva buvo pirmoji šalis, sureagavusi į karą Ukrainoje ir nutraukusi dujų pirkimą iš Rusijos.

10,25 mln. eurų už pramogų kompleksą „Snow arena“ aukcione pasiūlė Druskininkų savivaldybės valdoma įmonė Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras „Aqua“, pranešė miesto meras Ričardas Malinauskas. Pasak jo, aukcione varžėsi du dalyviai.  „Tikimės, kad naujasis, jau nebe laikinas, „Snow Arena“ operatorius centras „Aqua“ sėkmingai vystys šį unikalų objektą“, – feisbuke rašė R. Malinauskas.

Vilniaus savivaldybės pernai gruodį pakeista rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą tvarka, kuria numatyta taikyti didesnę rinkliavą atliekas netinkamai tvarkiusiems gyventojams, negali būti taikoma, nusprendė teismas.  Vilniaus apygardos administracinis teismas antradienį pranešė, kad savivaldybės 2021 metų gruodžio 15 dieną pakeista tvarka prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Valstybės kontroliuojama energetikos grupė „Ignitis grupė“ iš banko „Luminor“ ketina skolintis 75 mln. eurų. Paskola bus skirta grupės apyvartinėms lėšoms, kurių poreikis atsirado dėl išaugusių energijos kainų, per „Nasdaq“ biržą pranešė „Ignitis grupė“. Dvejų metų trukmės sutartį ketinama pasirašyti artimiausiu metu. Ją pasirašius, bendra „Ignitis grupės“ iš bankų gautų paskolų suma sieks 599 mln. eurų.

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Marius Jurgilas atsistatydina iš pareigų valdyboje ir centriniame banke.  LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teikia prezidentui Gitanui Nausėdai priimti jo atsistatydinimą, panešė LB.  M. Jurgilas šioje LB valdyboje dirba nuo 2019 metų gegužės 16 dienos, jis buvo paskirtas šešeriems metams. Iki tol jis jau buvo valdybos nariu vieną kadenciją.

Norėdami gauti elektrą iš nepriklausomo tiekėjo ar jį pakeisti nuo kito mėnesio, gyventojai jį pasirinkti galės iki einamojo mėnesio pabaigos, teigia bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovas. Pasak Pauliaus Kalmanto, tokia tvarka įsigalios jau šį mėnesį.

Paaiškėjus, kad Kremlius visiškai nutraukia dujų tiekimą „Nord Stream“ dujotiekiu, pirmadienį euro kursas JAV dolerio atžvilgiu gerokai nukrito. Specialistai įspėja, kad dėl to gali dar labiau brangti kai kurios prekės ir paslaugos. Kaip jau skelbta, pirmadienį valiutų rinkose už 1 eurą buvo galima nusipirkti vos 0,99 JAV dolerio. Tai prasčiausias euro ir dolerio santykis per pastaruosius 20 metų.

Vyriausybė artimiausiu metu turėtų skelbti, kokia dalis galutinė elektros ir dujų kainos bus kompensuojama gyventojams nuo kitų metų. Tačiau svarstoma, kad kompensacijos turėtų būti mokamos ne už visą, o tik nustatytą kiekį suvartotos energijos. Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis savo socialiniame tinkle paskelbė įrašą, kuriame teigė, kad teisingiausia būtų už žemesnę kainą siūlyti tik dalį dujų ir elektros, nes tai paskatintų vartotojų taupymą.

Pietinėje Klaipėdos uosto dalyje rekonstravus konteinerių krovai skirtas krantines ir  pasiekus 14 metrų gylį jau gali švartuotis dideli post-panamax tipo laivai, o bendra konteinerių krova uoste ateityje gali pasiekti 1 mln. sąlyginių konteinerių (TEU) per metus.  Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija bendrovei „Klaipėdos konteinerių terminalas“ (KKT) antradienį oficialiai perdavė dvi krantines, ties kuriomis pasiektas 14 metrų gylis.

Dėl Rusijos agresijos Ukrainoje augant energetinių išteklių kainoms pasaulyje, auga šildymo kaina ir Lietuvoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad sunkiau besiverčiantys ir net vidutines pajamas uždirbantys šalies gyventojai gali pasinaudoti būsto šildymo išlaidų kompensacijomis nepriklausomai nuo to, kokiu kuru jų būstas šildomas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Reguliuojama visuomeninė elektros kaina nuo sausio galėtų siekti apie 65 centus už kilovatvalandę, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius. Pagal jo, ši kaina  bus signalas vartotojams renkantis nepriklausomą tiekėją.  „Pagal šiandien turimą informaciją mes prognozuojame, kad visuomeninė kaina galėtų būti apie 65 centus už kilovatvalandę.

Bendrosios pašto rinkos pajamos antrąjį ketvirtį siekė 61,9 mln. eurų – 7,8 proc. daugiau nei pirmąjį ketvirtį ir 4,9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Daugiausia pajamų – 48,4 mln. eurų – gauta už pašto siuntinių siuntimą, jos sudarė 78,3 proc. visų bendrųjų pašto sektoriaus pajamų, pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Antrąjį ketvirtį iš viso išsiųsta 20,9 mln. pašto siuntų – 1,6 proc. daugiau nei prieš ketvirtį, bet 9,3 proc. mažiau nei prieš metus.

Vyriausybė skatins verslo įmones gaminti elektrą – tam jau netrukus bus skirta šimtai milijonų eurų lengvatinių paskolų, žada energetikos ministras Dainius Kreivys. Anot jo, siekiama, kad jau po kelerių metų didžioji dalis įmonių elektrą pasigamintų pačios.  Pasak jo, lengvatinės paskolos bus teikiamos iš maždaug 1 mlrd. eurų Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) Lietuvai skirtos paskolos lėšų.

Elektros kaina turėtų būti užfiksuota 24 centų lygyje, o kompensavimo turėtų sulaukti visi gyventojai, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Mano įsivaizdavimu, būtų labai gerai, jei sugebėtume užfiksuoti kainą 24 centų lygyje. Premjerės pateikti šiandien pasiūlymai buvo susiję su kitokiomis kainomis, šiek tiek didesnėmis“, – pirmadienį TV3 laidoje „Dėmesio centre“ sakė prezidentas.

Europos Komisijos pateiktas pirminis siūlymas dėl elektros rinkos sureguliavimo Lietuvai yra „visiškai nepriimtinas“, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Yra pateiktas neoficialiai Komisijos matymas, kuris yra naudingas šiandien šalims, kurios turi pigesnės elektros energijos generaciją.

Latvijos energetikos milžinei „Latvenergo“ priklausanti energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“ į naują saulės parką Klaipėdos rajone investavo 3,2 mln. eurų, jis leis įmonei elektros gamybos pajėgumus padidinti maždaug 4 kartus iki 6,5 megavatvalandės (MW). Parkas daugiau kaip 11 hektarų plote įrengtas Klaipėdos rajone Dreižių kaime, jo galingumas siekia 5 MW. Iki šiol įmonė eksploatavo vieną saulės parką, taip pat pajūryje, kurio galingumas siekia 1,5 MW.

Sparčiai atsinaujinantis prekybos tinklas „Iki“ pristato nuosavo prekės ženklo elektroninę parduotuvę, kurios asortimentą sudaro daugiau kaip 9,5 tūkst. prekių. Užsakymai 5 didžiuosiuose šalies miestuose pirkėjams pristatomi iš „Iki“ parduotuvės per 1 val. arba pirkėjo pasirinktu kitu laiku, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ elektros ir gamtinių dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) antradienį paskelbė plataus masto išmaniųjų elektros skaitiklių diegimą visoje Lietuvoje. Bendrovės specialistų teigimu, vieno skaitiklio pakeitimas užtruks nuo pusvalandžio iki valandos. Žadama, kad tuo metu gyventojas be elektros bus tik 10 ar 15 minučių. Per dieną planuojama pakeista vidutiniškai apie 1000 skaitiklių.

Lietuvoje energijos taupymui skiriama per mažai dėmesio, sako prezidento patarėjas.  „Iš tiesų, energetinis efektyvumas, taupymas yra ta tema, kuriai buvo skirta per mažai dėmesio pas mus. Ypač įdomu stabėti, kaip apie energetinį efektyvumą, šilumos taupymą kalba pietinės valstybės, o pas mus tos temos beveik nėra“, – Žinių radijui antradienį teigė prezidento patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Jaroslavas Neverovičius.

Europos Komisijos (EK) pateiktas pirminis pasiūlymas dėl elektros rinkos sureguliavimo kelia nerimo, sako prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius. Pasak jo, Europos Sąjunga (ES) turi rasti sprendimus mažinti kainas rinkoje, pavyzdžiui, išimant dujas iš elektros kainą formuojančio algoritmo.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina Vyriausybę numatyti elektros kainų kompensacijas ne tik gyventojams, bet ir verslui, sako jo patarėjas. „Aptariamos įvairios opcijos, viena iš jų – smulkiajam verslui pasiūlyti kažkokia forma kompensacijas, pririšant jas prie praeitų metų vidutinio elektros energijos suvartojimo, pagal tai, kiek verslai mokėjo praeitais metais“, – Žinių radijui antradienį teigė Jaroslavas Neverovičius.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas teigia, kad reikėtų atsisakyti elektros biržoje „Nord Pool“ taikomo elektros kainos skaičiavimo modelio. Anot jo, dėl to turi vykti diskusijos ir Europos Sąjungoje, ir Lietuvoje. „Puikai suprantame, kad atsinaujinanti energetika šiuo metu pigesnė nei elektra gaminama iš dujų, tačiau galutinė kaina nustatoma visiems pagal tai, kiek kainuoja pagaminti elektrą iš dujų.

Vyriausybei svarstant aukštų elektros ir dujų kainų amortizavimo priemones, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas teigia, kad priemonių pakete bus numatytas šildymo kainų kompensavimas ir maksimalios elektros bei dujų kainos fiksavimas.  Pasak jo, taip pat planuojama numatyti ir paramos verslui priemones, kurios šiuo metu derinamos.  „Tai bus vienas didžiausių pagalbos paketų visoje Europos Sąjungoje. Jis susidės iš keturių pagrindinių dalių.

Lietuvos valiutų keitykloms trūksta rusiškų rublių bei ukrainietiškų grivinų, o abiejų valiutų paklausa yra milžiniška, sako šių įstaigų savininkai. Per pastaruosius kelerius metus jie pastebi rinkos traukimąsi – mažėja pinigų keitimo paslaugų poreikis.    „Rinka tiek besitraukianti, tiek labai smarkiai atakuojama, kad būtų kuo mažiau grynųjų pinigų, jų keitimo operacijų.

Agroperlitą dirvožemiui gerinti gaminanti Panevėžio „Soltera“ pirmadienį sustabdė gamybą, nes dėl pabrangusių dujų gamyba tapo nuostolinga, rašo portalas vz.lt. Šoktelėjus energetikos kainoms, kai „Solteros“ išlaidos už sunaudotą energiją padidėjo nuo 20 tūkst. eurų iki 200 tūkst. eurų, užsienio pirkėjai pabrangusios produkcijos nebeperka, gamyba tapo nuostolinga. Pasak „Solteros“ vadovo Dainiaus Spirikavičiaus, jie galėtų dirbti toliau, naudodami suskystintas naftos dujas.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ elektros ir gamtinių dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) antradienį pristatys diegiamus išmaniuosius elektros skaitiklius. Bendrovės teigimu, jie taps neatsiejama tinklo dalimi, didins konkurenciją rinkoje, suteiks postūmį kurtis naujoms paslaugoms. „Išmanieji skaitikliai taps įrankiu, leisiančiu lengvai ir suprantamai matyti savo vartojimo duomenis, analizuoti ir keisti vartojimo įpročius“, – pranešė bendrovė.

Klaipėdos uosto pietinėje dalyje, Malkų įlankoje, baigiama apie 30 mln. eurų vertės konteinerių krovai skirtų krantinių rekonstrukcija. Prie krantinių taip pat pasiektas naujas gylio parametras.

Dujų ir elektros kainos tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje jau kurį laiką yra istorinėse aukštumose. Nors jų išgavimo ar gamybos savikaina tiek nepadidėjo. Taigi, bent jau kai kurios energetikos kompanijos šiuo metu uždirba rekordinius pelnus. O kokie atlyginimai mokami šiose įmonėse? Elektros energijos rinkoje paprastai išskiriama jos gamyba ir tiekimas (pvz., iš saulės ar vėjo, šiluminių ir kt. elektrinių), perdavimas aukštos įtampos tinklais ir paskirstymas galutiniams vartotojams.

Generalinė prokurorė prašo Lietuvos banko (LB) atlikti neįvardijamo komercinio banko patikrinimą įtariant jį pažeidus vienos įmonės lėšų areštą. BNS žiniomis, prašoma patikrinti SEB banką.  Į LB kreiptasi pastebėjus, kad iš vienos įmonės sąskaitos, kurios lėšos buvo areštuotos, buvo atliekami mokėjimai, pranešė prokuratūra.

OPEC šalys ir jų partnerės – vadinamoji OPEC+ grupė – pirmadienį pirmą kartą per daugiau nei metus susitarė dėl nedidelio gavybos apimčių sumažinimo, naftos kainoms patraukus žemyn nerimo dėl ekonomikos nuosmukio fone. Nors dalis analitikų vis dar tikėjosi nedidelio gavybos apimčių padidinimo, Saudo Arabijos ir Rusijos vadovaujama grupė savo pranešime teigė, kad spalį gavybą sumažins 100 tūkst. barelių per parą.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog su šia Vyriausybe kalbėtis socialinės politikos klausimais yra sudėtingiau nei su ankstesniąja.  „Ko gero, turiu pripažinti, su šia Vyriausybe kalbėti aktyvios socialinės politikos klausimais yra įmanoma, tačiau vis dėl to kur kas sudėtingiau nei su ankstesne Vyriausybe“, – pirmadienį TV3 laidoje „Dėmesio centre“ sakė prezidentas.  Šalies vadovas teigė tebetikintis Gerovės valstybės vizija, tačiau įvairios priežastys šį darbą apsunkina.

Už Druskininkų pramogų kompleksą „Snow arena“ aukcione pasiūlyta 10,25 mln. eurų – 4,8 proc. daugiau nei pradinė kaina. Savivaldybė už 9,78 mln. eurų pradinę kainą siūlė 32,1 tūkst. kv. metrų bendro ploto uždarą slidinėjimo trasą su statiniais ir 8 ha ploto sklypu Mizarų kaime, Nemuno kelyje 2. Tai buvo antrasis turto aukcionas. Birželio pabaigoje organizuotas pirmasis aukcionas neįvyko, nes arena nesusidomėjo nė vienas pirkėjas.

Kompensacijos už elektrą yra pagrindinė priemonė, galinti padėti gyventojams išgyventi šaltąjį sezoną, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Vis dėlto, ruošiantis ateičiai, jo vertinimu, Lietuva turi didinti savo elektros generavimo pajėgumus.