„Matėme pirminius pasiūlymus ES dėl galimų priemonių, tas pasiūlymas yra labiau katalogas kitų valstybių taikomų jau priemonių, tame tarpe ir Lietuvoje kas buvo, kompensavimo mechanizmai namų ūkiams tam tikri. Bet pirminis Komisijos pasiūlymas šiek tiek neramina, nes jis eina gal ne iki galo į tą pusę, kur mes matytume, kad reikalingas rezultatas. Tai yra ne kainų mažinimo, o surinkimo lėšų iš rinkos tam, kad tas lėšas perskirstytų“, – Žinių radijui antradienį sakė patarėjas.
„Energetinio karo prieš ES atveju ji turi tiek svorio ir gebėjimo, kad šiek tiek rinkos dizainą pakeistų, visų pirma išimant dujas iš kainą formuojančio algoritmo, leisti visoms kitoms gamybos rūšims konkuruoti dėl mažesnės kainos, – akivaizdu, kad dujos yra čia didžiausia problema“, – pridūrė jis.
Pasak J. Neverovičiaus, tik likus tam tikram nepagamintos elektros deficitui, trūkstamas kiekis galėtų būti užsakomas pagal skaidrų principą, įskaičiuojant kaštus ir maržą bei pagaminant trūkstamą elektros kiekį iš dujų.
J. Neverovičiaus teigimu, papildomo elektros rinkos dalyvių pelno apmokestinimas Lietuvoje nėra aktualus, kadangi šalyje elektros gamybos beveik nėra.
„Mūsų elektros gamyba beveik neegzistuoja, neturime įmonių, kurios išgauna naftą ar dujas, neturime ką apmokestinti, dėl to turime galvoti apie tai, kaip paveikti bendrą ES kainų lygį, nes esame integrali bendros rinkos dalis“, – sakė prezidento patarėjas.
„Reikia galvoti apie tai, kad bendras europinis sprendimas nereikštų, kad pinigai iškeliauja iš Lietuvos ir remiami, pavyzdžiui, Švedijos ar Vokietijos vartotojai Lietuvos vartotojų sąskaita“, – kalbėjo jis.
EK pirmininkė Ursula von der Leyen praėjusią savaitę Slovėnijoje teigė, jog Bendrijos institucijos rengia skubią intervenciją ir struktūrinę elektros rinkos reformą.
EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega BNS sakė, kad pasiūlymų galima tikėtis artimiausiomis savaitėmis. Tuo metu su struktūrine elektros rinkos reforma susiję sprendimai, pasak jo, gali būti priimti per kelis mėnesius.
