Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos vadovas Dainius Kižauskas teigė, jog dėl šių metų grūdų kokybės sudėtinga vykdyti maistinių grūdų kontraktus pardavimui. Aukšta supirkimo kaina kiek palengvina situaciją, tačiau visų kaštų nekompensuoja.
Kai kaina yra aukštesnė nei pernai, sudėtinga vertinti, kad tai geresnė situacija. Natūralu, kad dėl visų aplinkybių, kurių šiais metais susiklostė ir dėl karo Ukrainoje, dar energetiniai kaštai, tai situacija be galo sudėtinga ir neturint kokybės, ta kaina neamortizuos visų kaštų, kurie susidaro auginti šias kultūras“, – LRT radijui trečiadienį sakė D. Kižauskas.
Pasak jo, rugsėjo pradžioje kviečių ir rapsų aruodai dažniausiai būdavo tušti, tačiau šiemet perduoti neskubama.
„Šiais metais situacija ypatinga tuo, kad ta kainodara, kuri dėliojasi pasaulinėse, Europos grūdų biržose, ji neskatina parsiduoti, tik priverstiniu atveju, jei skolas susimokėti ar kažką greitai pirkti būtina, tada skubi parduoti, kad gautum pajamas ir susimokėtum už būtinąsias prekes. Grūdų aruodai pilni, kainodara netenkinanti tos grėsmingos situacijos todėl ir pardavimai yra neskubantys“, – teigė jis.
„Kauno grūdų“ vykdomasis direktorius Remigijus Veikalas kalbėjo, kad grūdai sudaro didžiąją dalį miltų savikainos, kurie pabrangę apie 30 procentų. Pasak R. Veikalo, grūdų kaina piką buvo pasiekusi pavasarį ir artimiausius kelis mėnesius turėtų nedidėti.
„Surinktų grūdų kiekis, palyginti su ankstesniais metais yra mažesnis, visada po derliaus apsirūpindavome daugiau žaliava, o dabar tos kainos neskatina ūkininkų parduoti, nėra perteklinio kiekio grūdų. Galime prognozuoti pačiu geriausiu atveju iki Naujų metų, o visi jei tikisi ir laukia brangesnių grūdų, energetikos pigimo irgi neplanuojam, tai kainų augimas gali įvykti po naujų metų. Artimiausiu laikotarpiu kažkokio pokyčio neplanuojam“, – LRT radijui sakė jis.
Kepyklos „Lašų duona“ vadovė Iveta Aukštuolienė kalbėjo, kad žaliavinė grūdų kaina sudaro apie 20 proc. duonos savikainos, o 30 proc. pabrangę miltai – apie 7-10 proc. savikainos, tačiau sunkumų kelia ir pabrangę energetiniai ištekliai.
„Ir elektra ir dujos išaugo, tai visi gamintojai dabar išgyvenimo riboje, o ne pasipelnymo“, – sakė ji.
