Lietuvos verslas

OPEC šalys ir jų partnerės – vadinamoji OPEC+ grupė – pirmadienį pirmą kartą per daugiau nei metus susitarė dėl nedidelio gavybos apimčių sumažinimo, naftos kainoms patraukus žemyn nerimo dėl ekonomikos nuosmukio fone. Nors dalis analitikų vis dar tikėjosi nedidelio gavybos apimčių padidinimo, Saudo Arabijos ir Rusijos vadovaujama grupė savo pranešime teigė, kad spalį gavybą sumažins 100 tūkst. barelių per parą.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog su šia Vyriausybe kalbėtis socialinės politikos klausimais yra sudėtingiau nei su ankstesniąja.  „Ko gero, turiu pripažinti, su šia Vyriausybe kalbėti aktyvios socialinės politikos klausimais yra įmanoma, tačiau vis dėl to kur kas sudėtingiau nei su ankstesne Vyriausybe“, – pirmadienį TV3 laidoje „Dėmesio centre“ sakė prezidentas.  Šalies vadovas teigė tebetikintis Gerovės valstybės vizija, tačiau įvairios priežastys šį darbą apsunkina.

Už Druskininkų pramogų kompleksą „Snow arena“ aukcione pasiūlyta 10,25 mln. eurų – 4,8 proc. daugiau nei pradinė kaina. Savivaldybė už 9,78 mln. eurų pradinę kainą siūlė 32,1 tūkst. kv. metrų bendro ploto uždarą slidinėjimo trasą su statiniais ir 8 ha ploto sklypu Mizarų kaime, Nemuno kelyje 2. Tai buvo antrasis turto aukcionas. Birželio pabaigoje organizuotas pirmasis aukcionas neįvyko, nes arena nesusidomėjo nė vienas pirkėjas.

Kompensacijos už elektrą yra pagrindinė priemonė, galinti padėti gyventojams išgyventi šaltąjį sezoną, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Vis dėlto, ruošiantis ateičiai, jo vertinimu, Lietuva turi didinti savo elektros generavimo pajėgumus.

Aukščiausios prabos auksinę monetą Lietuvos Valstybės Konstitucijos šimtmečiui pristatė šalies centrinis bankas. Nors monetos nominalas – 50 eurų, norintieji įsigyti ją turės pakloti dešimt kartų daugiau. Istorikų vertinimu, Konstitucijos šimtmetis yra vertas auksinės monetos, mat 1922-aisiais priėmus Konstituciją, buvo galutinai sukurta moderni Lietuvos valstybė. Konstitucinio Teismo koridoriuje stovi stalelis su dėžutės su monetomis, jos įpakuotos į permatomą plastikinį dėklą.

Rugsėjį privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) ypač turėtų susirūpinti jaunuoliai, kurie šiais metais baigė vidurinę arba aukštąją mokyklą. Iki rugpjūčio pabaigos jie buvo draudžiami valstybės lėšomis. Tačiau jei iki rugsėjo pabaigos nepradės studijuoti, dirbti arba jei Užimtumo tarnyba jiems nesuteiks bedarbio statuso, tokiais atvejais PSD įmoką reikės sumokėti patiems, primena Valstybinė ligonių kasa (VLK). PSD įmokų mokėjimas Lietuvoje yra privalomas.

Premjerė Ingrida Šimonytė pasveikino Liz Truss tapus naująja Jungtinės Karalystės (JK) ministre pirmininke. „Priimkite nuoširdžiausius sveikinimus tapus Jungtinės Karalystės ministre pirmininke. Lietuvai didelė garbė vadinti Jungtinę Karalystę artima drauge ir strategine partnere“, – sakoma pirmadienį paskelbtame premjerės sveikinime.

Nacionalinė mokėjimo agentūra ragina suskubti ankštinių ir baltyminių augalų bei kitų žemės ūkio produktų perdirbėjus. Nuo rugsėjo 1 d. jie gali teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Paraiškos priimamos iki spalio 31 d. „Tai jau antrasis kvietimas šiais metais, kuriuo siekiama skatinti inovacines ūkio ...

Mūsų šalyje kai kurių prekių ir paslaugų kainos išaugo tiek, kad gerokai viršija ir ES senbuves. Tačiau tokios tendencijos kelia pavojų, kad Lietuva ims garsėti kaip itin brangi šalis ir dėl to praras konkurencinį pranašumą. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje apie tai svarsto „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Atostogų metu nuvykę į Pietų Europos šalis tikriausiai atkreipėte dėmesį, kad kainos restoranuose ir kavinėse dažnu atveju jau yra mažesnės nei Lietuvoje.

Visiems gyventojams, pateikusiems paraiškas paramai įsirengti saulės elektrines  namuose, bus skirtas numatytas bei papildomas finansavimas – daugiau nei 46 mln. eurų, pranešė Energetikos ministerija. Anot jos, dėl didelio paraiškų skaičiaus sudarytas pagrindinis ir rezervinis sąrašai, tačiau planuojama, kad parama bus skirta abiejuose sąrašuose esantiems gyventojams.

Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus teigia, kad infliacija Lietuvoje jau pasiekė arba yra arti piko.  „Situacija yra tokia – ne apie kainų mažėjimą, bet infliacija yra ties savo piku. Labai nedėkingas dalykas yra pasakyti, ar tai jau pikas, ar ne, bet visi duomenys leidžia tikėtis, kad kažkur to piko laikotarpis yra netoliese“, – žurnalistams pirmadienį Konstituciniame Teisme sakė G. Šimkus.

Buvusios vienos didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių Birių krovinių terminalas (BKT) didžiausias akcininkas Igoris Udovickis iki šių metų pabaigos ketina išpirkti 30 proc.  Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ valdomų BKT akcijų ir tikisi iki kitų metų rudens perkrauti apie 10 mln. tonų Ukrainos grūdų.

Vyriausybei ketinant kitąmet toliau mokėti kompensacijas už energijos išteklius, Lietuvos banko vadovas sako, kad jos turėtų būti tikslingos – skiriamos labiausiai pažeidžiamiems gyventojams bei neskatinančios daugiau vartoti energijos, pagamintos iš iškastinio kuro. Gediminas Šimkus taip pat užsimena, kad reikia diskutuoti ir apie nekilnojamojo turto bei aplinkosaugos mokesčius.

Per dvejus metus – 20 proc., arba penktadaliu, mažesnės centrinės valdžios sektoriaus energetinės sąnaudos. Toks tikslas numatytas Energetikos ministerijos parengtame energijos taupymo priemonių plane, kuris apima siūlomas taupymo priemones, joms skirtą finansavimą bei rekomendacijas privačiam sektoriui ir gyventojams.

Vis augančios sąskaitos už elektrą žlugdo Lietuvos verslininkus. Anot jų, finansinė našta tampa nebepakeliama, įmonės ieško optimizavimo būdų, todėl tenka atleisti darbuotojus ir piktinasi, kad valdžia nesugeba pažaboti elektros gamintojų godumo.  „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ bendrovės „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa pasakojo, kad augančios elektros kainos tampa nepakeliama našta.

Valstybės kontroliuojama „Ignitis grupė“ skelbia antrinių bendrovių „Ignitis gamyba“ ir „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) valdybų nepriklausomų narių atranką. Po vieną jų darbuosis organizacijos vystymo, po antrą – finansų valdymo srityje. „Ignitis grupė“ nurodo, kad naujos valdybos renkamos nusprendus keisti šiuo metu taikomą dvipakopį valdymo modelį į vienpakopį atsisakant iš darbuotojų suformuotos vykdomosios valdybos ir formuojant jas su priežiūros funkcija.

Mažmeninė prekyba liepą iš Baltijos šalių per metus traukėsi tik Lietuvoje, rodo Eurostato duomenys. Per metus – liepą, palyginti su 2021 metų liepa – mažmeninė prekyba Lietuvoje smuko 4,1 proc., Latvijoje – augo 0,5 proc., o Estijoje – 1 procentu. Per mėnesį – liepą, palyginti su birželiu – prekyba Lietuvoje traukėsi 0,9 proc., Latvijoje – 0,5 proc., Estijoje – augo 0,4 procento. Visoje Europos Sąjungoje mažmeninė prekyba per metus smuko 0,5 proc., o per mėnesį – augo 0,3 procento.

Po daugiau nei mėnesį trukusio elektros kainų kilimo praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse mažėjo, skelbia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“.  Lietuvoje elektra pigo 11 proc. iki 491,7 euro už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 15 proc. iki 441,8 euro, o Estijoje – 21 proc. iki 304,3 euro. Tuo metu „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią kilo 1 proc. iki 317,7 euro.

Dėl išaugusių išlaidų energijai sveikatingumo klubų tinklas „Impuls“ keturiuose sporto klubuose laikinai stabdo baseinų zonų veiklą. Šių klubų lankytojams bus suteikta galimybė lankyti baseinus kituose keturiuose „Impuls“ klubuose. Juose ilginamas baseinų ir sporto salių darbo laikas, siūloma daugiau treniruočių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ruošdamiesi darbo pokalbiui iki detalių apgalvojame savo aprangą bei pasirepetuojame galimus atsakymus į potencialaus darbdavio klausimus. Neretas užmiršta, kad tokių pokalbių metu svarbu ne tik tai, kaip atrodome, bet ir kaip elgiamės bei kokius papildomus daiktus turime su savimi. Etiketo specialistas Giedrius Drukteinis pabrėžia, kad nereikėtų su savimi turėti nebaigto gerti kavos puodelio bei atkreipti dėmesį net į aksesuarus, kurie gali perduoti netinkamą žinutę pašnekovui.

Leisti ar neleisti atlikti mokėjimus su Rusija ir Baltarusija, yra pačių Lietuvos bankų atsakomybė ir apsisprendimas, sako Lietuvos bankas. LB valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, jog bankai turi teisę  riboti ar atsisakyti vykdyti tokius mokėjimus. „Padėties išskirtinumas – vykstantis karas ir sparčiai besiplečiantis tarptautinių sankcijų sąrašas.

Kainų augimas Lietuvoje yra kone tris kartus spartesnis nei Vokietijoje. Be to, daug didesnę dalį lietuvių namų ūkio išlaidų sudaro išlaidos būsto išlaikymui ir maistui. Iki šiol Lietuvos valdžia nepaskelbė jokių priemonių, kaip bus padedama gyventojams ir verslui ištverti išaugusias elektros ir dujų kainas. Tuo metu Vokietijoje paskelbta apie dar vieną priemonių paketą. Trečiasis priemonių paketas Sekmadienį Vokietijos vyriausybė paskelbė 65 mlrd.

Lietuva ketina plėtoti transporto koridorius per Karpatus link Juodosios, Egėjo ir Adrijos jūrų, dar labiau diversifikuoti krovinių vežimą, šalis taip pat nori pagerinti susisiekimą geležinkeliais su Italija, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. „Siekiame plėtoti transporto koridorius per Karpatus Juodosios, Egėjo ir Adrijos jūrų link, dar labiau diversifikuoti krovinių vežimo būdus ir kryptis, derinant įvairių rūšių transportą.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ teigia, kad Lietuvos poreikiams dujų šaltąjį sezoną užteks. Pasak įmonės, Lietuva turi tiesioginę prieigą prie SGD rinkos ir stabiliai veikiantį Klaipėdos SGD terminalą, be to, šiuo metu neveikia didžiausia Lietuvos dujų vartotoja, Jonavos trąšų gamintoja „Achema“. „Amber Grid“ teigia, kad iš terminalo dalis dujų kasdien nukreipiama į Latvijos Inčukalnio dujų saugyklą, tad jos pildymas vyksta nuolat.

Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), valdanti Pagalbos verslui fondą paskolins 0,5 mln. eurų lazerinio mikroapdirbimo sprendimų įmonei „Altechna R&D“, valdančiai prekės ženklą „Workshop of Photonics“. Pasak „Altechna R&D“ vadovo Gintauto Šlekio, paskola leis įmonei tęsti pandemijos metu pristabdytas investicijas.

Ignalinos atominė elektrinė (AE) dar kartą ieško, kas galėtų parduoti tarą, būtiną saugoti bei transportuoti radioaktyvias atliekas iš likviduojamos Maišiagalos saugyklos. IAE rugpjūčio pabaigoje paskelbė pakartotinį konkursą už neskelbiamą sumą įsigyti 958 vienetus 210 litrų talpos metalinių statinių, 14 vienetų konteinerių bei 12 vienetų krovininių konteinerių. Pasiūlymų konkursui laukiama iki rugsėjo 30 dienos.  Tiekėjas pasiūlymus gali teikti vienai ar kelioms pirkimo dalims.

Euras pirmadienį nukrito žemiau 0,99 JAV dolerio, pasiekdamas žemiausią lygį per dvidešimt metų, kai praėjusią savaitę Rusija paskelbė nutraukianti dujų tiekimą Vokietijai dujotiekiu „Nord Stream“.  Pirmadienį 05.35 GMT (08.35 val. Lietuvos) laiku euras buvo netekęs 0,7 proc. vertės ir kainavo 0,9884 JAV dolerio už eurą. Tai yra mažiausia euro vertė nuo 2002 metų gruodžio mėnesio.

Vokietijos dujų saugykloms pildantis sparčiau nei planuota, Baltijos šalyse tendencija atvirkščia  – Inčukalno dujų saugykla – vienintelė tokia Baltijos šalyse – tuštėja ir smuktelėjo iki mažiau nei 50 proc., rašo portalas vz.lt.  Dujų saugyklos Europoje šiuo metu yra pripildytos kiek daugiau nei 80 proc., tuo metu Inčukalno dujų saugykloje prasidėjus paskutiniam dujų metų mėnesiui smuko žemiau iki 49,7 proc.

Vyriausybė su „Lietuvos geležinkeliais“ (LTG) tikisi iki metų pabaigos pagaliau baigti derybas ir pasirašyti įmonei itin svarbią 10 metų trukmės keleivių vežimo sutartį – ji būtų pasirašoma pirmą kartą įmonės veiklos istorijoje. Tačiau susisiekimo ministras Marius Skuodis šios kelerius metus derinamos sutarties nesieja su besibaigiančiu LTG skelbtu 200 mln. eurų vertės elektrinių traukinių pirkimo konkursu.

Vilniaus kelių bei transporto statinių projektavimo bendrovė „Tec Infrastructure“ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prašymu įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Į Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamą sąrašą bendrovė įtraukta rugpjūčio 23 dieną. Jame nurodoma, jog LAKD dėl vėl pavėluotų atlikti darbų rugpjūtį nutraukė su „Tec Infrastructure“ dvi 115 tūkst. ir 43 tūkst. eurų vertės sutartis.

Gavusi leidimą Birštone, šalia poilsio komplekso „Vytautas Mineral SPA“ statyti poilsio namus bendrovė „Birštono plėtra“ kol kas jo statybų pradėti neplanuoja. „Projekto vystyti artimiausiu metu neplanuojame. Projektas bus vystomas, tik dėl neaiškumo ekonominėje situacijoje dar neapsispręsta, kada“, – BNS Plius komentavo įmonės vadovas Vytas Brusokas. Kaip skelbia Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, leidimas projektui buvo suteiktas rugpjūčio 24 dieną.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitinka su premjere Ingrida Šimonyte.  Pasak prezidento atstovo Rido Jasiulionio, darbinio susitikimo metu šalies ir Vyriausybės vadovai aptars pagalbos priemones gyventojams išaugus energijos kainoms. G. Nausėda praėjusią savaitę pareiškė susitikimo su premjere metu besitikintis išgirsti konkretesnį planą, kaip Vyriausybė ketina kompensuoti žmonėms išaugusias energijos kainas.

Ekonominės prognozės nedžiugina, o ekonomistai neabejoja, kad rudenį ateis recesija ir sunkmetis. Vis daugiau įmonių skelbs bankrotus. Jau dabar daugiau nei 4 tūkst. darbuotojų gavo įspėjimus, kad bus atleisti, bet šis skaičius, tikėtina, dar augs.  Darbo rinkos specialistai informuoja, kad darbo netekę žmonės gali gauti išmokas, tačiau ilgai sėdėti be darbo ir išmokomis naudotis nepataria.

Savo rusiškam verslui pirkėjų ieškanti „Vičiūnų grupė“ viešai teigė šiemet nesudariusi jokių sutarčių su Rusijos subjektais, dėl karo prieš Ukrainą įtrauktais į sankcijų sąrašus. „Sienos“ surinkti duomenys rodo, kad tai prasilenkia su tikrove.

Lietuviai perka vis mažiau puokščių ir vainikų – parduotuvių atstovai sako, kad tą daryti skatina ne tik taupymas, bet ir ekologija. Šiais metais gėlės pabrango 20–30 proc., pirkėjų srautai sumažėję, bet pašnekovai nežino, ar prie to prisidėjo vasara, prasidėję mokslo metai ar populiarėjantis tvarumas. Jie pastebi, kad žmonės vis dažniau kvietimuose prašo nedovanoti puokščių, o pinigus skirti kam nors tikrai naudingam. Dėl to vis mažėja žmonių, išleidžiančių dideles sumas proginėms gėlėms.

Rekordinės šildymo ir elektros kainos tapo sunkia našta tiek Lietuvos gyventojams, tiek verslui ir jau yra ne tik ekonominė, bet ir socialinė problema. Valdantiesiems sukant galvą, kaip šią naštą palengvinti, ekonomistai siūlo įvairias priemones. Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad dalis lengvatų ir kompensacijų yra netaiklios ir per brangios valstybei, tad jų reikėtų atsisakyti.

Kultūros ministerija planuoja modernizuoti esamas informacines sistemas. Ministerijos teigimu, taip siekiama universalią prieigą prie skaitmeninių kultūros išteklių ir kokybiškų paslaugų teikimą. Yra laukiama pasiūlymų Kultūros paveldo informacinių sistemų konsolidavimo ir modernizavimo, integravimo į kitas valstybines informacines sistemas galimybių studijai parengti.   Ministerija nurodė, kad galimybių studijos pirkime gali dalyvauti fiziniai ir juridiniai asmenys.

Ne paslaptis, kad dantų gydymas yra viena brangiausių paslaugų ir dėl rimtesnių dantų problemų klinikoje tenka palikti net keletą tūkstančių eurų. Apie 100 eurų už plombą, 300 eurų už balinimą ir 6 tūkst. eurų už protezą – tai įprastos kainos visoje Lietuvoje. Vis tik valstybė kompensuoja tik dalį odontologijos paslaugų ir 6 tūkst. eurų už protezą teks mokėti, jei asmuo nėra vaikas, pensininkas ar neįgalus.

Lietuvoje populiarėja naujas versliukas – prekyba raudonosiomis musmirėmis. Kilogramas džiovintų kainuoja nuo pusantro iki dviejų šimtų eurų, o kartais ir daugiau. Grybų žinovai sako, esą iš tokių musmirių gaminami ir liaudies medicinos vaistai, tačiau gydytojai susiduria su kita realybe – dar dažniau džiovintomis musmirėmis žmonės svaiginasi. Internete mirga marga skelbimų dėl superkamų raudonųjų musmirių.

Ar didės kitąmet algos ir minimalus darbo užmokestis? Aistros dėl minimalios algos plieskiasi kaip reikiant. Profsąjungos reikalauja, kad „į rankas“ minimalus atlyginimas didėtų mažiausiai 70 eurų – kone dvigubai daugiau nei pasiūlė ekonomikos ir inovacijų ministrė, tačiau ir pačios Armonaitės užmojį kritikuoja finansų ministrė Skaistė, esą biudžetui jis per brangus. Verslas labiau suka galvas ne kaip didinti algas, o kaip išsimokėti kosmines sąskaitas už elektrą.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė su Latvijos ir Estijos kolegomis sekmadienį Berlyne atsiims apdovanojimą už indėlį į laisvą ekonomiką. Friedricho Augusto von Hayeko fondo tarptautinių apdovanojimų ceremonijoje I. Šimonytei, Latvijos premjerui Krišjaniui Kariniui ir Estijos premjerei Kajai Kallas bus įteiktas apdovanojimas už „pavyzdingą ir drąsų indėlį vardan laisvos ekonomikos ir visuomenės santvarkos bei tvirtos biudžeto ir rinkos ekonomikos politikos“, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Kunigai baiminasi, ar bažnyčių neperims antstoliai. Brangstant elektrai ir gamtinėms dujoms, dvasininkai su baime laukia šildymo sezono. Jau praeitą žiemą tūkstantinės sąskaitos varė į neviltį, o dabar rekordiškai kylant dujų ir elektros kainoms, jos didės keliskart. Tad žmonės turėtų nusiteikti melstis šaltuose maldos namuose, nes bažnyčios tikriausiai prisuks šildymą. Visgi tikintieji ruošiasi aukoti daugiau, kad tik bažnyčios išsilaikytų. Vilkaviškio Švč.

Rudenį, artėjant sunkmečiui, ekonomistai prognozuoja, kad ims mažėti būstų kainos. Anot jų, rekordiškai maži sandorių skaičiai ragins nekilnojamo turto (NT) vystytojus siūlyti pirkėjams nuolaidas. Tuo metu vystytojai tikina, kad kainų nenuleis. Ant jų, mokesčiai auga, statybinės medžiagos ir darbo jėga brangsta, todėl nėra iš ko mažinti kainų.

Parduotuvės papasakojo, kas pasikeitė Lietuvoje vyraujant infliacijai: prekių krepšeliui pabrangus 16 proc. pirkėjai vis dažniau renkasi pigesnes alternatyvas, mažiau žinomus prekinius ženklus, o prekybos tinklai konkuruoja siūlydami naujus nuolaidų paketus.

Per karščius Lietuvoje sunaudojama kur kas daugiau geriamojo vandens, tačiau jo tiekimo riboti nereikia – vandens atsargos yra kelis kartus didesnės nei jo poreikis, sako Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas.   „Šiemet tikrai nėra jokių vandens tiekimo ribojimų, pernai per sausras buvo Kauno pakraščiuose, bet tik todėl, kad žmonės labai daug laistė pieveles“, – BNS sakė  Bronius Miežutavičius.

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš Norvegijos. Tai pirmas SGD krovinys šį mėnesį.  BNS žiniomis, krovinys skirtas didžiausiai Lietuvoje gamtinių dujų importuotojai – nuo ketvirtadienio laikinai gamybą sustabdžiusiai Jonavos azotinių trąšų gamintojai „Achemai“.   Su Bahamų vėliava plaukiojantis dujovežis „Arctic Voyager“ šeštadienio rytą atvyko į Klaipėdos uostą ir prisišvartavo prie laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai mari...

Kylant kainoms, pirkėjai ieško nuolaidų, akcijų, kurias vis dažniau ir siūlo prekybininkai. Tačiau perkant su nuolaida ne visada pavyksta sutaupyti. 20 eurų nuolaida susigundžiusiam vyrui teko įsitikinti, kad skūpus moka du kartus.  Vyras sako, kad internetinėje parduotuvėje įsigijo kvepalų klastotę. Tuo metu parduotuvės atstovas tikina, kad pasikeitė tik kvepalų pakuotė, tačiau kokybė išliko tokia pati.

Nors pastaraisiais mėnesiais nuolat girdime žinias apie rekordinę infliaciją ir būtinybę taupyti, šią vasarą rinkdamiesi telefonus lietuviai nebuvo linkę pernelyg susiveržti diržų. Populiariausių šiltojo metų sezono įrenginių tope atsidūrė net trys vėliausios serijos „iPhone“ telefonai, kuriems pasipriešinti sugebėjo tik keletas vidutinės klasės „Samsung“ modelių. Tokias tendencijas atspindi naujausia „Telia“ statistika, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Augalų ir (arba) pasėlių draudimo reikalus ūkininkai galės sutvarkyti paprasčiau. Kreipiantis dėl dalinės draudimo įmokos kompensacijos  jiems nebereikės pateikti trijų draudimo įmonių draudimo pasiūlymų, kuriuos vertina savivaldybių administracijos specialistai. Tokį įsakymą pasirašė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, rašoma pranešime žiniasklaidai.