„Šitam terminalui tokios galimybės perkrauti grūdus tikrai yra. Yra keletas klausimų: iš kur paimti grūdų tokį kiekį ir kaip atvežti į terminalą tokį kiekį“, – antradienį Klaipėdos uoste žurnalistams sakė A. Latakas.
Anot jo, BKT vasarį nustojus krauti baltarusiškas trąšas visa infrastruktūra yra likusi ir terminale galėtų būti kraunami birūs kroviniai.
„Infrastruktūra yra likusi, suprastruktūra – tai yra terminalai, sandėliai, visa įranga yra likusi. Tik laiko klausimas, kada šitie birūs kroviniai atsistatys į savo vietą ir tas krovinio kiekis palaipsniui grįš“, – teigė A. Latakas.
BKT per metus perkraudavo apie 11 mln. tonų baltarusiškų trąšų, o bendrovės pajėgumai turėjo būti padidinti iki 16 mln. tonų per metus.
„Turėjome apie 11 mln. kalio trąšų. Reikia suprasti – jei uostas krauna apie 46-47 mln. tonų, 11 mln. išmetus birių krovinių segmentas šitoje vietoje netenka didelio krovinio, kuris per trumpą laiką tikrai neatsistatys“, – kalbėjo uosto vadovas.
Anot jo, įtakos mažėjančiai uosto krovai turi geopolitinė situacija, Vakarų sankcijos Rusijai ir Baltarusijai bei kiti veiksniai.
„Be šito terminalo Klaipėdos uoste, sudėjus visus kitus terminalus, kurie gali krauti grūdus, skaičiuočiau, kad yra pajėgumas 9 mln. tonų. Pernai uoste buvo perkrauta 3,3 mln. tonų grūdų. Dar tam tikrą ir gan didelį krovos pajėgumą grūdų krovai Klaipėdoje turime“, – kalbėjo A. Latakas.
Vakarų sankcijų suvaržytos Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ trąšas iki šių metų vasario Klaipėdos uoste krovusio BKT didžiausias akcininkas Igoris Udovickis ketina išpirkti 30 proc. „Belaruskalij“ valdomų BKT akcijų ir tikisi iki kitų metų rudens perkrauti apie 10 mln. tonų Ukrainos grūdų.
Jis BNS teigė, kad pasiekus susitarimą tarp visų suinteresuotų šalių iki 2023 metų derliaus BKT galėtų perkrauti apie 10 mln. tonų ukrainietiškų grūdų, arba apie 1 mln. tonų per mėnesį.
„Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ skelbė, jog į Klaipėdos uostą galėtų vežti daugiausia apie 3 mln. tonų Ukrainos grūdų per metus – šešis sąstatus po maždaug 1300 tonų per parą.
Logistikos ekspertai yra paskaičiavę, kad dabar per Lietuvą galėtų būti vežama tik apie 1 mln. tonų ukrainiečių grūdų per metus, nes šalies logistikos grandinė, pirmiausia geležinkeliai, nepasirengę pervežti didelio jų kiekio.
