Ekonomistas Aleksandras Izgorinas sako, kad liepos duomenys jau nebeatspindi dabartinės situacijos. Pasak jo, tikėtina, kad eksportas jau spalį pradės stagnuoti, o kai kuriuose sektoriuose – trauktis.
„Duomenys geri ir pozityvūs, bet tai jau istorija, nes tai liepos mėnesio informacija. Liepą turėjome dar ganėtinai stabilią situaciją Europos energetikos sektoriuje, bet žiūrint į dabartinę situaciją, ji darosi labai komplikuota“, – BNS penktadienį sakė A. Izgorodinas.
„Duomenys, kuriuos matome, – tai lemia kainų augimas, realus eksporto augimas būtų gerokai kuklesnis ir duomenys seni, liepos mėnuo jau yra graži istorija (...) Nuo spalio Lietuvos eksportas pradės stagnuoti, kai kuriuose segmentuose eksporto apimtys pradės trauktis“, – pridūrė jis.
Ekonomisto vertinimu, tai lems blogėjančios euro zonos pramonės nuotaikos, Europoje dėl infliacijos stoja vartojimas.
„Euro zonos pramonė netrukus pradės mažinti savo gamybą, nes nebeparduoda tų prekių, kurios pagamintos ir jos guli sandėliuose. Tai minusas Lietuvos pramonei, nes jeigu euro zonos pramonė negamins prekių, atitinkamai mūsų gamintojai gaus mažai užsakymų“, – teigė A. Izgorodinas.
Anot jo, aukšta elektros kaina taip pat dalį gamintojų privers laikinai stabdyti veiklą.
„Grėsmė yra ta, kad jei mūsų valdžia nesiims rimtesnių pagalbos priemonių mūsų eksportuotojams, pramonei, tai gali būti, kad Vokietijos ir Skandinavijos gamintojai pradės ieškoti kontraktinės gamybos partnerių kitose valstybėse, kurios linkusios labiau padėti įmonėms. Logika paprasta – kuo aukštesnė gamybos kaina, tuo mažiau mes būsime įdomūs kaip gamybos partneriai“, – kalbėjo ekonomistas.
Pasak statistikų, nepaisant liepą išaugusio bendro eksporto, produkcijos, išskyrus mineralinius produktus, išvežimas per mėnesį smuko 5,3 proc., vien lietuviškos kilmės – 11,4 procento.
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas mano, kad dėl šio eksporto sulėtėjimo nervintis nereikia – šalies ekonominė sveikata yra gera, o jo šį sumažėjimą daugiausia lėmė energetinių išteklių kainų sąlygotas užsakymų iš Europos kritimas.
„Vienareikšmiškai energetika tam turi įtakos, Europoje daug kur stabdoma gamyba, kur mes gaminame komponentus, papildomus produktus. Lietuvos verslas šiuo metu dirba aukštame lygyje, o tie susitraukimai yra ne dėl vidinių, o išorinių priežasčių, kaip ir infliacija, kuri yra importuota per energetinius išteklius. Kai jų problema bus išspręsta, o ji tikrai bus išspręsta, mes vėl grįšime prie to pačio eksporto srauto, kurį turėjome“, – BNS sakė M. Dubnikovas.
Pasak analitiko, iššūkių su užsakymais iš Europos tik daugės – artimiausiais ketvirčiais partneriai Vakaruose mažins užsakymų, todėl eksportu grįsta šalies ekonomika šiek tiek nusileis.
„Tačiau dėl to aliarmo kelti neverta, tie skaičiai yra normalūs, panikuoti ir nervintis dėl jų tikrai nereikia, nes kai Lietuvos ekonomika pakyla į kosmosą gerąja to žodžio prasme, tai tiesiog grįžtame atgal šiek tiek – kažkada tai turėjo įvykti“, – sakė Verslo konfederacijos viceprezidentas.
M. Dubnikovo teigimu, optimistiškai nuteikia pirmojo ketvirčio eksportas, kuris jo žodžiais „augo kosminiais skaičiais“ ir kurio antrąjį ketvirtį tikrai nebuvo verta tikėtis.
„Šiuo metu Lietuvos ekonomikos augimas yra rekordinėse aukštumose, išlaikyti tokį aukštą tempą, ypatingai esant tokiai situacijai būtų sudėtinga, tačiau apskritai šalies ekonominė sveikata yra gera“, – įsitikinęs finansų analitikas.
Statistikos departamentas penktadienį paskelbė, jog šiemet liepą prekių iš Lietuvos eksportuota už 3,79 mlrd. eurų – 14,1 proc. daugiau nei birželį. Tuo metu importuota už 4,48 mlrd. eurų – 8,5 proc. daugiau. Lietuviškos kilmės prekių eksportas augo 12,4 proc. iki 2,27 mlrd. eurų, be mineralinių produktų – sumažėjo 11,4 procento.
Per metus – liepą, palyginti su 2021 metų liepa – eksportas padidėjo 38,1 proc., importas – 40,4 procento.
