Kooperatinės bendrovės „Bulvių namai“, jungiančios 9 bulvių augintojus, direktorius Remigijus Grumčius pasakojo, kad šiemet derliaus užauginimas buvo brangesnis.
„Viskas pabrango – kuras, darbo užmokestis, trąšos, augalų apsaugos priemonės. Nebuvo nė vieno dalyko, kuris būtų atpigęs.
Pats derlius šiek tiek mažesnis nei vidutinis. Kiekvienas bulvių laukas skirtingas, sunkesnėje dirvoje derlius labai prastas, nes gavo daug drėgmės. Čia užaugintos bulvės yra nedidelės. Tuo metu smėlingose dirvose derlius geresnis“, – sakė bendrovės vadovas.
Pasak jo, parduotuvėse bulvių kaina susideda iš kelių dedamųjų.
„Žinoma, kaina priklauso ir nuo ūkininkų, jų parduodamos bulvės bus brangesnės šiemet. Tačiau sunku pasakyti, kokia bus galutinė kaina, tai priklauso ir nuo prekybininkų“, – atkreipė dėmesį R. Grumčius.
Daug iššūkių ūkininkams tenka dėl energetikos kainų.
„Daug kainuoja sandėlių, gamybos, fasavimo patalpų išlaikymas. Laukiame valdžios sprendimų, kurie padėtų mums visiems išlikti. Kai kurie ūkiai svarsto parduoti kuo daugiau daržovių rudenį, kad vėliau jų nereikėtų laikyti sandėliuose ir mokėti už patalpų energetinius resursus“, – sakė bendrovės vadovas.
Brango ir ekologiški produktai
Bendrovės „Auga group“ finansų departamento direktorius Mindaugas Ambrasas sakė, kad šiemet , kaip ir kasmet, derliui įtaką darė oro sąlygos.
„Praėjusiais metais dėl itin didelių karščių birželio ir liepos mėnesiais, kai vasarinių kultūrų augimas yra intensyviausias, Lietuvoje buvo užfiksuotas stichinis karštis. Ypač didelį poveikį patyrė ekologinė žemdirbystė, todėl pagrindinio mūsų veiklos segmento – augalininkystės – rezultatai buvo prastesni, nei tikėtasi.
Tačiau pirmieji turimi šio sezono duomenys rodo, kad rezultatai 2022 m. bus tikrai geresni. Galutinius rezultatus galėsime komentuoti lapkričio pabaigoje, kuomet bus nuimtos visos auginamos kultūros“, – pasakojo M. Ambrasas.
Jis tikino, kad trąšų brangimas derliui įtakas neturėjo.
„Mūsų bendrovė vysto ekologinę žemdirbystę, kurioje cheminės trąšos yra draudžiamos. Grupei priklausantys ūkiai taiko uždaro ciklo modelį – trąšos yra gaunamos iš gyvulininkystės ūkių organinių atliekų (mėšlo). Todėl ženklus cheminių trąšų pabrangimas neturi įtakos mūsų rezultatams, tačiau akivaizdu, kad bendras kaštų augimas įtraukiant ir ženkliai didesnes energijos kainas turi įtakos veiklai, bet išaugusios produkcijos kainos kol kas kompensuoja padidėjusius gamybos kaštus.
Ekologiškais žemės ūkio produktais nėra prekiaujama biržoje, todėl rinkos kainų pokyčius ir prognozes įvertinti sudėtinga. Tačiau dabartiniai duomenys rodo, kad ekologiškų žaliavinių augalininkystės produktų kainos yra ženkliai išaugusios. Skaičiuojame, kad 2022 m. kainos, pagal dabar sudarytus kontraktus yra 58 proc. aukštesnės, lyginant su ankstesniais metais“, – skaičiavo M. Ambrasas.
Pasak jo, galutinių produktų, skirtų vartotojams, ir grybų kainos šiemet kilo nežymiai.
„Tačiau didėjantys energetiniai kaštai visoje maisto gamybos grandinėje daro įtaką šios veiklos pelningumui, todėl norėdami užtikrinti stabilią veiklą, privalome nuolatos peržiūrėti produktų kainodaras“, – komentavo bendrovės atstovas.
Derlius mažas, investicijos didelės
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sakė, kad šiemet grūdų derlius Lietuvoje nežymiai, bet yra mažesnis nei pernai.
„Vieni ūkiai daugiau nukentėjo, kiti mažiau nuo drėgmės pertekliaus. Daugiausiai galbūt nekentėjo daržovių augintojai, pavyzdžiui, kai kurie ūkininkai morkas sėjo 3 kartus. Žinoma, trečiąjį kartą pasėjus jau nebegavo normalaus derliaus. Šie metai visiems skirtingi, sunku apibendrinti.
Kalbant apie ūkininkų pelną, tai jis tikrai bus. Tačiau ūkininkai susiduria su kita problema, tą pelną reikės investuoti į kitų metų derlių. Kitų metų derliaus savikaina išaugs, nes trąšos pabrango nuo 4 iki 6 kartų, elektra pabrango 5 kartus, o dyzelinis kuras 3 kartus“, – skaičiavo ūkininkų atstovas.
Pasak jo, nors ūkininkai ir uždirbs iš šiųmetinio derliaus, tačiau tie pinigai ilgai kišenėse neužsibus, juos reikės investuoti į kitų metų derlių.
„Suskaičiavus ant popieriaus ūkininkai atrodys turtingi. Tačiau iš tikrųjų jie suka galvas, kaip sudurti galą su galu brangstant kaštams“, – sakė R. Juknevičius.
Maistas parduotuvėse brangs
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas atkreipė dėmesį, kad maisto produktų kainos parduotuvėse priklauso nuo gamybos grandinės.
„Jeigu grandinė yra ilgesnė, ten žaliava turi mažesnę įtaką galutinei kainai. Pavyzdžiui, duona. Grūdai duonos kainoje sudaro iki 30 proc. galutinės kainos.
Daržoves, kurias užtenka nuimti, sutvarkyti, sandėliuoti ir pristatyti į prekybos centrus bus brangesnės. Jų brangimą matome jau dabar. Duonos kainos augimas vėluos, nes šiandien duona vis dar kepama iš pernykščio derliaus. Tačiau daržoves valgome jau šiųmetines“, – komentavo ūkininkų atstovas.
Pasak jo, pagrindinis pajamų šaltinis Lietuvos žemės ūkyje yra augalininkystės produkcija.
„Didžiausia dalis pajamų ateina iš parduodamų kviečių. 70 proc. augalininkystės produkcijos lietuviai eksportuoja. Tačiau karas Ukrainoje paveikė supirkimo kainas. Prasidėjus karui grūdų kainos iš karto pakilo iki 400 eurų už toną, nors prieš tai sezoninė kaina siekė apie 170 eurų už toną. Vis dėlto prasidėjus karui, beveik visas derlius buvo parduotas, tad nors kaina ir buvo didelė, bet už ją nebebuvo ką parduoti.
O kaina pakilo, nes rinkos išsigando, kad trūks grūdų. Bet paskui paaiškėjo, kad nėra grūdų deficito ir kainos ėmė leistis. Dabar kaina siekia apie 300 eurų už toną“, – skaičiavo R. Juknevičius.
Maistas brango ketvirtadaliu
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, maisto kainos Lietuvoje padidėjo 25 proc.
Maisto kainų augimui įtakos taip pat turėjo ženkliai padidėjusios gamybos sąnaudos – brango žaliavos, trąšos, pašarai ir ypač energijos ištekliai, didėjo darbo užmokestis.
Pieno ir pieno gaminiai brango dėl išaugusių žalio pieno supirkimo kainų Lietuvoje ir užsienio rinkose, taip pat padidėjusios pieno ir pieno gaminių paklausos.
Daržovių kainų augimą lėmė sezoniškumas, mažesnis ir prastesnės kokybės derlius bei išaugusi paklausa palyginti su praėjusiais pandemijos metais. Praėjusių metų viduryje dėl epideminės situacijos vis dar taikant viešojo maitinimo įstaigų, ugdymo įstaigų veiklos apribojimus, dalis su šiomis įstaigomis tiekimo sutartis sudariusių daržovių augintojų susidūrė su perprodukcijos problema – savo produkciją kartais parduodavo ypač žema kaina. Dėl šios priežasties metinis kainų augimas atrodo labai didelis.
Mėsos kainų augimą galimai lėmė išaugusios pašarų ir energijos išteklių kainos, taip pat, nelikus su pandemija susijusių ekonominių apribojimų, padidėjusi paklausa viešojo maitinimo įstaigose.
Šių metų II ketvirtį, palyginti su I ketvirčiu, Lietuvos mažmeninėje rinkoje bulvių kaina nepakito, tačiau išliko maždaug du kartus didesnė nei buvo prieš metus. Morkų kaina padidėjo 31,8 proc., burokėlių – 25,5 proc., kopūstų – 18,8 proc., svogūnų – 2,1 proc. Agurkų ir pomidorų mažmeninės kainos, palyginti su 2021 m. II ketvirčiu, buvo didesnės atitinkamai 21,6 proc. ir 12,3 proc.
Lauko daržovių kainų pokytį lėmė sezoniškumo įtaka, nes baigiantis seno derliaus atsargoms ir mažėjant pasiūlai, kainos visada padidėja. Naujo derliaus kainos taip pat būna didesnės. Bulvių ir daugelio daržovių mažmeninės prekybos dalis kainų grandinėse išliko gana didelė.
