Valstybės kontrolės atstovas Jaroslavas Mečkovskis sako, kad gerokai išsiskyrė visų Lietuvos BVP projekcijas rugpjūtį–rugsėjį skelbusių institucijų prognozės, o tai patvirtina, kad dabar numatyti ekonomikos perspektyvas 2023 metams ypač sudėtinga.
„Nėra žinoma, kiek ilgai energetinių išteklių kainos išliks aukštos, todėl netikslinės finansinės paramos priemonės gali tapti nepakeliamai brangios. Svarbu didesnį dėmesį skirti ilgalaikių sprendimų paieškai, tokių kaip investavimas į atsinaujinančius energetinius šaltinius. Be to, reikia nepamiršti ir augančių ilgalaikių išlaidų“, – pranešime teigė VK Biudžeto stebėsenos departamento vyriausiasis ekonomistas.
Pasak jo, siekiant valdyti viešųjų finansų rizikas, pateisinamos priemonės, orientuotos į pažeidžiamiausias visuomenės grupes. Vis dėlto galimos ir horizontalios priemonės – mokesčių mažinimas ar įvairios kompensacijos, bet jos neturėtų tęstis ilgiau nei kelis mėnesius dėl didelės naštos biudžetui ir siekio mažinti energijos suvartojimą.
„Tiesioginio valdžios sektoriaus balansui poveikio neturinčios priemonės – garantijos ar paskolos – galėtų prisidėti prie reikšmingai mažesnio deficito ir skolos vidutinio laikotarpio pabaigoje“, – teigia VK, įvertinusi Finansų ministerijos rugsėjį paskelbtą 2022–2025 metų ekonominės raidos scenarijų.
Rugsėjo 12-ąją paskelbtos ministerijos prognozės numatė kelis galimus ekonomikos raidos variantus 2023 metais – nuo 1,4 proc. augimo iki 0,6–2,8 proc. nuosmukio. Vidutinė metinė infliacija siektų nuo 6 iki 9 procentų.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad ekonomikos augimas 2023 metais turėtų siekti 3,4 proc., SEB bankas skaičiuoja 0,5 proc. augimą, „Swedbank“ – 0 proc., o „Luminor“ – 1,2 proc. nuosmukį.
