valstybės kontrolė

LRT vadovybė klimpsta į skandalą po Valstybės kontrolės išvadų – visi 12 iš 12 patikrintų pirkimų pripažinti pažeidimais. Žurnalistas Martynas Žilionis sako, kad bet kurioje kitoje įstaigoje tai jau būtų kainavę vadovų postus. Tuo pat metu jis vadina LRT finansavimo modelį „absurdišku ir nevaldomu“, o vadovų atlyginimų sistemą – neskaidria. Apie LRT valdymą, pinigų srautus ir tylinčius žurnalistus, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su žurnalistu Martynu Žilioniu.

Per ateinančius metus neradus naujų tvarių biudžeto pajamų šaltinių, 2029-aisiais Lietuvai teks mažinti gynybos finansavimą, skelbiama Valstybės kontrolės (VK) išvadoje būsimo valstybės biudžeto projektui. Anot auditorių, šiuo metu galioja Europos Sąjungos (ES) patvirtinta Lietuvos biudžeto deficito išlyga, leidžianti į deficitą neįskaičiuoti gynybai per ketverius metus išleidžiamo 1,5 proc.

Valstybės kontrolė skaičiuoja, kad valstybės skola šiemet sieks 42,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o vidutiniu laikotarpiu ji augs sparčiau nei numato Lietuvos fiskalinis struktūrinis planas ir 2028 metais viršys pusę šalies BVP ir sieks 53,8 proc. „Jeigu norime saugumo – gynybos finansavimo padidinimo iki 5 proc. BVP – ir kartu siekiame išlaikyti viešųjų paslaugų prieinamumą ir kokybę, neatidėliodami privalome sukurti tvarius pajamų šaltinius.

Valstybės kontrolė (VK) Finansų ministerijai teikia rekomendaciją sistemiškai peržiūrėti rezervų teisinį reglamentavimą ir nustatyti bendrus jų sudarymo ir valdymo principus susiejant su valstybės skolinimosi politika. Anot jos, tinkamai neapibrėžtas 4,8 mlrd. eurų rezervų valdymas kelia rizikas fiskaliniam atsparumui.  Kaip rodo VK atliktas praėjusių metų nacionalinio ataskaitų rinkinio finansinis auditas, valstybės rezervai pernai išaugo 31,6 proc.

Nors Išankstinės pacientų registracijos sistemos vienas iš tikslų – mažinti eiles pas medikus, deja, gydymo įstaigos ir pacientai ja naudojasi per mažai. Sistemoje neskelbiami visi laisvi vizitų laikai, neregistruojami visi laukiančiųjų sąrašai. Tai lemia, kad gyventojai praranda galimybę greičiau ar patogiau patekti pas gydytoją, nesudaromos sąlygos tolygesniems pacientų srautams.

Bandymas laiku patekti pas gydytojus Lietuvoje kai kuriems tampa jau nebe anekdotu, o tikru košmaru. Daugelio nebestebina ne tik kelių mėnesių, bet ir metų ilgumo eilės. Svarstant, kaip būtų galima jas sumažinti, prabylama ir apie itin nepopuliarius sprendimus – siuntimų apmokestinimą arba baudų už neatvykimą pas gydytojus taikymą.  Neseniai paskelbtas Valstybės kontrolės vertinimas atskleidė, kad 73 proc.

Ilgos laukimo eilės pas gydytojus – vis opesnė Lietuvos sveikatos sistemos problema. Valstybės kontrolės atliktas vertinimas rodo, kad nuo 2018 m. gyventojų, kurie ilgas eiles laiko viena svarbiausių sistemos bėdų, padaugėjo nuo 55 iki 73 proc. Taip pat daugėja gyventojų, ligos atveju nesikreipiančių į gydymo įstaigas (nuo 37 iki 45 proc.). Dar labiau nerimą kelia faktas, kad kas trečias susirgęs žmogus nesikreipia į medikus vien dėl eilių, o 13 proc. nepavyksta net užsiregistruoti.

Pacientų eilių mažinimo pas gydytojus vertinimą atlikusi Valstybės kontrolė konstatavo, kad Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) priemonės, siekiant suvaldyti problemą, yra nepakankamos. Jos teigimu, tam būtini efektyvesni sprendimai.  „Tai – ne nauja problema, iki šiol dėtos pastangos jai spręsti nebuvo pakankamai išbaigtos ir veiksmingos.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo Živilę Kindurytę valstybės kontrolieriaus pavaduotoja paskyrė dar penkeriems metams. Antrajai valstybės kontrolieriaus pavaduotojo kadencijai paskirta Ž. Kindurytė aukščiausioje valstybinio audito institucijoje dirba nuo 2006 metų.

Valstybės kontrolė, įvertinusi ministerijų valdymo programų panaudojimą, nustatė spragas, apskaičiuojant, kokią dalį sudaro valstybės valdymo išlaidos. „Nuo 2022 m. ministerijos yra įpareigotos valdymui skirtus pinigus atvaizduoti valdymo programose. Siekis pamatuoti, kiek pinigų išleidžiama valdymui ir kur galime sutaupyti, – teisingas, tačiau pasirinktas būdas nepadeda to padaryti.

Rengiant gyventojus neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui trūksta lyderio, kuris sutelktų institucijas valstybės mastu, antradienį skelbia auditą atlikusi Valstybės kontrolė. Anot jos, šiuo metu Vyriausybei, Nacionalinio saugumo komisijai ir Pilietinio pasipriešinimo tarybai numatyta vadovauti ir koordinuoti piliečių rengimą pilietiniam pasipriešinimui, šiam tikslui skirtas priemones įgyvendina 15 institucijų.

Praėjusiais metais šalies mokyklose vienu kompiuteriu naudojosi keturi mokiniai, rodo pirmadienį paskelbtas Valstybės kontrolės auditas. Analizuojant duomenis pagal savivaldybes, šis rodiklis skyrėsi apie tris kartus – vienu kompiuteriu naudojosi nuo dviejų iki šešių mokinių, tačiau buvo ir tokių įstaigų, kur vieną kompiuterį teko dalintis ir daugiau mokinių.

Turto banko auditą atlikusi Valstybės kontrolė sako, kad biudžetinės įstaigos turėtų sumažinti naudojamo nekilnojamojo turto (NT) plotą ir jo priežiūrai skirtas išlaidas. Valstybės kontrolieriaus Mindaugo Macijausko teigimu, nors vienam darbuotojui tenkantis plotas neturėtų viršyti 10 kv. m, tačiau pernai net 63 proc. šios paskirties nekilnojamojo turto objektų viršijo šį normatyvą.

 Į valstybės kontrolierės poziciją pretenduojanti prezidento patarėja Irena Segalovičienė tikina nematanti poreikio „atšalti“ nuo šiuo metu einamų pareigų. Anot jos, šalies vadovo Gitano Nausėdos įvestą „atšalimo“ sąvoką galima taikyti tuomet, kai asmuo tiesiogiai priima sprendimus dėl įstaigos, į kurios postą kandidatuoja.

Seimo narių klausimų dėl politinio neutralumo susilaukusi prezidento Gitano Nausėdos teikiama kandidatė į valstybės kontrolierius Irena Segalovičienė teigia, jog Valstybės kontrolės nepriklausomumą saugo įstatymai. „Valstybės kontrolė yra nepriklausoma institucija ir jos nepriklausomumą saugo įstatymai ir teisės aktai.

Valstybės kontrolė (VK) prognozuoja, kad šalies ekonomika šiemet augs 2,9 procento. „Atsižvelgę į 2024 metų rezultatus ir atnaujintas prielaidas numatome, kad šiemet šalies ekonomikos plėtra bus spartesnė nei pernai ir sieks 2,9 procento“, – pranešime teigė VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.  „Projektuojame, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs sparčiau nei 2024 metais. Ūkio plėtrą labiausiai skatins namų ūkių vartojimas, atsigaunančios investicijos ir eksportas.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė nemato galimybės paviešinti dalį Valstybės kontrolės (VK) ataskaitos apie krašto apsaugos sistemos įsigijimus, tačiau žada parengti viešas apibendrintas išvadas ta tema. Taip ji reagavo į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komiteto rekomendaciją išviešinti dalį auditorių ataskaitos.

Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, kurio metu įvertino prokuratūros darbo efektyvumą, atkreipė dėmesį į netolygų darbų paskirstymą prokuratūros sistemoje. Auditoriai pažymėjo, kad didelis prokurorų darbo krūvis turi neigiamos įtakos nusikalstamų veikų tyrimo trukmei.

Valstybės kontrolė (VK) partvirtino Finansų ministerijos prognozę, kad realus šalies bendrasis vidaus produktas 2025 metais augs 3 proc. – 0,6 proc. punkto daugiau nei šiemet (2,4 proc.).  Kitąmet prognozuojamas eksporto augimas, tačiau iššūkių šalies ekonomikai gali kelti sudėtinga tarptautinė aplinka, pirmadienį pranešė VK, patvirtinusi ministerijos 2024–2027 metų ekonominės raidos scenarijų.  „Prie tokios raidos (3 proc.

Būsimoji Vyriausybė turėtų pertvarkyti viešąjį valdymą, įgyvendinti visuotinę gynybą, stiprinti šalies saugumą bei rūpintis gyventojų senėjimu, taip pat – vykdyti reformas ir gerinti teisėkūros kokybę, teigia Valstybės kontrolė (VK). Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas šiuos auditorių lūkesčius išsakė paskirtajam premjerui Gintautui Paluckui, antradienį pranešė institucija.

Valstybės kontrolė (VK) prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2 proc., kitąmet – 2,9 proc., o 2026-2027 metais – po 3,2 proc.   VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė sako, jog šių metų 2 proc. realaus BVP augimo prognozę lėmė palankesni nei tikėtasi pirmojo ketvirčio duomenys.

Lietuvoje keičiant ar priimant naujus teisės aktus skiriamas nepakankamas dėmesys jų poveikio vertinimui, rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas. „Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas būtų rezultatyvesnis, jei būtų atliekami visų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų išsamesni numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimai. Audito metu nustatėme, kad buvo atliktas tik 26 proc. prioritetinių teisėkūros iniciatyvų išsamesnis išankstinis vertinimas, kurį atlikti privaloma.

Valstybės kontrolė (VK) nekeičia šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozės ir mano , kad ekonomika augs 1,8 proc.    Anot jos, mažėjant infliacijai ir augant darbo užmokesčiui gyventojų perkamoji galia turėtų atsigauti ir būti aukštesnė nei iki infliacijos šuolio 2022 metais. Stiprėjanti perkamoji galia turėtų skatinti aktyvesnį vidaus vartojimą. „Sparčiai mažėjanti infliacija leis vidutiniam darbo užmokesčiui atgauti per infliacijos šoką prarastą perkamąją galią.

Valstybės kontrolė šiemet suplanavo 49 auditus visuomenės sveikatos, inovacijų, technologinės pažangos srityse. Bus stebima ir valstybės investicijų grąža, vertinamas šalies pasirengimas atlaikyti išorės grėsmes ir vykdyti struktūrines reformas.    Iš 49 auditų ir vertinimų 34 bus baigti ir visuomenei pristatyti dar šiemet, pranešė Valstybės kontrolė.

Valstybės kontrolė, (VK) kaip ir Finansų ministerija, prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika augs beveik 2 procentais.  „2024 metais prognozuojame nuosaikų, 2 proc. nesiekiantį ekonomikos augimą. Tarptautinė aplinka vis dar išlieka nepalanki ir tai lemia, kad projektuojamas augimas yra lėtesnis nei 2011–2019 metais, kai ekonomika vidutiniškai augo beveik 4 procentais“, – pranešime teigia VK Biudžeto stebėsenos departamento vyriausioji ekonomistė Rasa Ibelhauptaitė-Duobienė.

Valstybės kontrolė teigia neturinti pagrindo paneigti ir patikslinti savo audito išvadose pateiktą informaciją apie 2018–2021 metais susidariusią vidutinę 88,8 euro vartotojų permoką bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) už elektros skirstymo paslaugas.

Seimo Audito komitetas siūlo Vyriausybei kitais metais numatyti didesnį finansavimą Valstybės kontrolei (VK).   Komitetas bendru sutarimu pirmadienį nutarė siūlyti Vyriausybei rasti VK papildomai 0,406 mln. eurų.   „Mums nepakanka tinkamam funkcijų vykdymui tam tikros pinigų sumos“, – komiteto posėdyje pirmadienį teigė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas. „Darbuotojų išlaikymas vienas svarbiausių elementų tam, kad užtikrintume tinkamą veiklos funkcionavimą.

Valstybės kontrolė komunikuodama apie atliktą Energetikos sektoriaus auditą pateikė visuomenę klaidinančias išvadas dėl „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) 2016-2021 metais neva neatliktų 160 mln. eurų investicijų. ESO vertinimu, Valstybės kontrolė neatsižvelgė į visas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) tuo metu taikytos kainodaros skaičiavimo metodikos ypatumus.   Aptariamu periodu išsiskyrė ESO ir VERT požiūriai į taikytą metodiką.

Elektros energetikos infrastruktūros būklę ir teikiamų paslaugų kokybę būtina gerinti, o atsinaujinančių energijos išteklių plėtra galėtų būti spartesnė. Tai rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas „Elektros energetikos sektoriaus valdymas“. Pasak auditorių, elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtra – nepakankama, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pagamina mažiau elektros, nei planuota 2020 m. tokios elektros energijos dalis turėjo pasiekti 30 proc.

Daugiau nei kas penkta institucija iki šiol nesudaro galimybės vartotojams internetu parsisiųsti įvairių dokumentų, o visuomenei neužtikrinamos kokybiškos elektroninės paslaugos, rodo Valstybės kontrolės (VK) atliktas auditas.  „Kas penkta institucija – 22,9 proc.

Viešųjų finansų stebėseną vykdanti Valstybės kontrolė (VK), šią savaitę pateikusi savąją ekonomikos prognozę, laikosi pozicijos, jog 2024 m. valstybės biudžetas turėtų būti formuojamas pagal pilna apimtimi veikiančias nacionalines fiskalinės drausmės taisykles. Dalis jų pastaraisiais metais buvo „išjungtos“ dėl pritaikytų išskirtinių aplinkybių – COVID-19 pandemijos bei plataus masto karo Ukrainoje ir jo poveikio ekonomikai.

Duomenys apie pedagogų poreikį nėra išsamūs, o vykdomų priemonių pedagogams pritraukti veiksmingumas nevertinamas, pirmadienį pranešė Valstybės kontrolė. „Pedagogų poreikis nėra pagrįstai įvertintas, pedagoginės studijos neužtikrina pakankamo pedagogų parengimo, vykdomų priemonių jiems rengti ir pritraukti veiksmingumas nevertinamas“, – rašoma ataskaitoje. Joje taip pat pabrėžiama, kad šalies, savivaldybių ir mokyklų nustatomas pedagogų poreikis skiriasi.

Slaugos specialistų trūkumas bado akis. Vasltybės kontrolė atliko tyrimą ir nustatė, kad slaugytojų Lietuvoje trūksta penkis kartus daugiau nei įsivaizduoja sveikatos apsaugos ministerija. Penkerius metus slaugytoju dirbantis Vytautas Plučas – vienintelis slaugytojas vyras Vilniaus Šeškinės poliklinikoje. Šią profesiją pasirinko norėdamas padėti žmonėms ir nesigaili, nors darbas ir nelengvas. „Būna 20 pacientų, kitą kartą 40 būna pacientų ir visus turi priimti.

Valstybė, investuodama į laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) teritorijas, nėra numačiusi, kokios grąžos šalies mastu yra tikimasi iš jų, rodo Valstybės kontrolės vertinimas. Skelbiama, jog tarp aktualių LEZ steigimo tikslų – aukštųjų technologijų plėtra, tačiau auditoriai nustatė, kad nė vienai iš septynių šiuo metu veikiančių LEZ valdymo bendrovių nėra nustatyti veiklos rodikliai, susiję su aukštųjų technologijų vystymu ar mokslo pažangos plėtra, o 78 proc.

Valstybės kontrolė (VK) prognozuoja, jog antra šių metų pusė šalies ekonomikai bus palankesnė ir didesnio jos nuosmukio šiemet bus išvengta.  VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė sako, jog darbdaviai stengsis išlaikyti darbuotojus, ekonomiką palaikys investicijos bei viešojo sektoriaus projektai.  „Pandemijos metu išaugus nedarbo lygiui dėl darbuotojų atleidimų vėliau jų surasti darbdaviams nebuvo lengva, kai kuriuose sektoriuose ir dabar jaučiamas trūkumas.

Valstybės kontrolė (VK) ketina vertinti milijardinės vertės europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektą. Šis vertinimas įtrauktas į atnaujintą Valstybės kontrolės 2023 metų veiklos planą, jis bus atliekamas kartu su Latvijos ir Estijos audito institucijomis, pranešė VK. „Šio tarptautinio projekto įgyvendinimas yra labai svarbus Europai ne tik ekonomikos, bet ir nacionalinio saugumo aspektu, ypač dabartinėmis aplinkybėmis.

Nors institucijos priimdamos karo pabėgėlius iš Ukrainos susitelkė ir vykdė tam reikalingas priemones, integracijos proceso koordinavimas, įtraukimas į darbo rinką ir švietimo sistemą turi būti stiprinami, teigiama antradienį išplatintoje Valstybės kontrolės ataskaitoje. Auditorių pateiktoje ataskaitoje pastebėta, jog „pabėgėlių integracijoje dalyvaujančios institucijos susidūrė su iššūkiu juos priimant“. „Pabėgėliams teikiama socialinė parama, sveikatos priežiūros, švietimo paslaugos.

Valstybės kontrolė (VK) nustatė, jog 66 proc. tikrintų įstaigų 2020–2022 metais nevertino su viešaisiais pirkimais susijusių rizikų. Tuo metu trūkumų nenustatyta ketvirtadalio įstaigų viešuosiuose pirkimuose.  „Dauguma mūsų tikrintų įstaigų nevertino su viešaisiais pirkimais susijusių rizikų, nors būtent rizikų vertinimas ir yra vienas svarbiausių vidaus kontrolės elementų.

Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas kelia kausimą, ar iš viso reikia tikrinti vietos politikų čekius atsiskaitant už išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla.

Valstybės kontrolė (VK) nustatė, kad dėl viešųjų rangos darbų pirkimų ir sutarčių neatitikimo 2,61 mln. eurų išlaidų yra netinkamos finansuoti europinėmis lėšomis.  Pasak VK atstovės Reginos Lakačauskaitės-Kaminskienės, tai reiškia, kad projektų užsakovai šias lėšas turės gražinti. „Lėšos projektų vykdytojams buvo jau anksčiau sumokėtos, dabar valstybė šiai 2,61 mln.

Valstybės kontrolė (VK), atlikusi Lietuvos stabilumo 2023 metų programos vertinimą, pareiškė, kad Finansų ministerijos siūlomi mokesčių pakeitimai galėtų būti dar ambicingesni. Pavyzdžiui, neatsižvelgta į tarptautinių institucijų rekomendacijas suvienodinti pelno mokesčio tarifą visoms įmonėms ar sumažinti ribą, nuo kurios įmonė ar asmuo tampa PVM mokėtoju.

Beveik pusė gyventojų, norėjusių gauti pagalbą dėl priklausomybės, jos nesulaukė, rodo Valstybės kontrolės užsakymu atlikta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. 45 proc. gyventojų, kurie kreipėsi pagalbos dėl priklausomybės, patyrė sunkumų ją gaudami, nes tokios paslaugos neteikiamos ten, kur jie gyvena, rodo bendrovės „Vilmorus“ apklausa. Ji atlikta pernai lapkritį, apklausta 1 tūkst. gyventojų. Kontrolės duomenimis, 43 proc.

Lietuvos ekonomikos augimui lėtėjant ji turėtų būti skatinama investicijomis, o ne kompensacijomis, teigia Valstybės kontrolė. Įstaigos Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė teigė, kad pastaruoju metu Lietuva tarp Baltijos šalių skyrė mažiausiai lėšų investicijoms, kurios skatintų ekonomikos augimą.

Valstybės kontrolė (VK) teigia, kad rizikos dėl geopolitinės situacijos ir energijos išteklių kainų nemažėja, o šalies ūkio ir viešųjų finansų padėtis gali būti blogesnė nei manoma. Pasak Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamento ekonomisto Jaroslavo Mečkovskio, netikėtai geri šių metų trečiojo ketvirčio tarptautinės prekybos rezultatai prisidėjo prie didesnio šalies realaus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo. Tačiau šiuo metu esama didelio neapibrėžtumo.

37 proc. savivaldybių 2019–2021 metais netaikė proaktyvių priemonių, kad identifikuotų asmenis, kuriems būtina pagalba, antradienį skelbia Valstybės kontrolė. 15 proc. savivaldybių ir 80 proc. specializuotos kompleksinės pagalbos centrų taikė praktiką, kai ieškoma asmenų, galimai esančių krizinėse situacijose, bei analizavo, kam ir kokia pagalba yra reikalinga, rodo krizių įveikimo ir specializuotos pagalbos centrų veiklos audito duomenys.

Kai kuriems politikams ir ekonomistams raginant Vyriausybę imtis žadėtos mokesčių reformos, Valstybės kontrolės (VK) atstovė sako, kad ir be reformos galima įvesti naujų mokesčių ar atsisakyti kai kurių lengvatų.    „Mokestinė reforma būtų idealu, bet klausimas, kada ir kokios apimties ji įvyktų, bet ir be reformos yra tam tikrų tarptautinių organizacijų anksčiau pateiktų rekomendacijų atliepti tas problemas.

Valstybės kontrolė ragina tobulinti kibernetinio saugumo užtikrinimo sistemą – dažniau rengti pratybas įstaigoms, kompleksiškiau stebėti kibernetinio saugumo rizikas. Šias rekomendacijas Valstybės kontrolė pateikė ketvirtadienį, baigiantis Europos kibernetinio saugumo mėnesiui. Valstybės auditoriai atkreipia dėmesį, kad 2019-2021 metais Lietuvoje registruota per 11,6 tūkst. kibernetinių incidentų.

Finansų ministerijai prognozuojant, kad realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 1,6 proc., o 2023 metais dar lėčiau, Valstybės kontrolė (VK) skelbia neatmetanti, kad Lietuvos ekonomika kitąmet galėtų susitraukti, jei toliau išliks įtempta padėtis energijos išteklių rinkose, augs infliacija, prastės verslo ir gyventojų lūkesčiai.

Vyriausybė preliminariai skaičiuoja, kad dujų ir elektros kainos gyventojams 2023 metais galėtų didėti du kartus po 40 proc. – nuo sausio ir nuo liepos, o skirtumą iki rinkos kainų jiems kompensuotų valstybė. Tam 2023 metų biudžete planuojama skirti apie 1,3 mlrd. eurų.  Tai rašoma prezidento Gitano Nausėdos rašte, išsiųstame kai kuriems Seimo nariams. Rašte, kurį matė BNS, surašyti siūlymai, kaip spręsti energetikos kainų krizę.