valstybės kontrolė

Valstybės kontrolė, atlikusi Sveikatos apsaugos ministerijos finansinį (teisėtumo) auditą ir įvertinusi valstybės lėšų ir turto valdymo teisėtumą, surašė sprendimą. Komentuodama sprendime nurodytus pažeidimus Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė sakė: ”Ministerija neatsakingai pirko vaikų sveikatos priežiūros paslaugas ir vykdė viešųjų pirkimų procedūras.

Valstybės kontrolė atliko 2011 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) finansinius (teisėtumo) auditus ir įvertinusi nustatytus pažeidimus surašė sprendimus.

Valstybės kontrolei atkreipus dėmesį į Konkurencijos tarybos finansavimo šaltinių vienpusiškumą, institucijos pirmininkas Šarūnas Keserauskas premjerui pateikė siūlymų dėl papildomų šaltinių lėšoms generuoti. Pasak jo, tai padėtų institucijai tapti labiau nepriklausomai. Praėjusią savaitę susitikęs su premjeru aptarėte galimus naujus tarybos finansavimo būdus. Papasakokite apie tai plačiau. Valstybės kontrolė silpna mūsų vieta įvardijo finansavimą iš biudžeto.

Rezerviniame (stabilizavimo) ir Privatizavimo fonduose bei valstybės ižde yra yra rimtų buhalterinės apskaitos problemų, teigia finansinius (teisėtumo) auditus atlikusi Valstybės kontrolė. Dėl lėšų ir turto panaudojimo nei šiems fondams, nei valstybės iždui reikšmingų pastabų nėra. Finansų ministerijai dar teks padirbėti siekiant tinkamai įvaldyti naujuosius Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus.

Valstybės kontrolė nustatė, jog Teismo medicinos tarnyba ekspertams išmokėjo priedus už darbą, kuris nebuvo atliktas, ir už darbą, už kurį kartą jau buvo sumokėta. Priedų  dydis - nuo 10 tūkstančių litų. Valstybinė teismo medicinos tarnyba ekspertams išmokėjo 47,2 tūkstančių litų priedų už darbą, kuris nebuvo atliktas, 91,2 tūkstančius litų priedai buvo mokėti visus metus, nors darbas nebuvo nuolatinio pobūdžio.

Aukštosios mokyklos dažnai nesilaiko Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, konstatuoja Valstybės kontrolė, baigusi finansinius (teisėtumo) 2011 m. auditus Vilniaus (VU), Vilniaus Gedimino technikos (VGTU) ir Lietuvos edukologijos universitetuose (LEU) bei Vilniaus dailės akademijoje (VDA). „Dažniausi pažeidimai, kuriuos nustatėme audituodami šias aukštąsias mokyklas, yra Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų nesilaikymas.

Valstybės kontrolė atliko Finansų ministerijos finansinį (teisėtumo) auditą. Nustatyta, kad ministerija neužtikrino, jog Lietuvos religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrų maldos namams iš valstybės biudžeto skirtos lėšos (1 796,9 tūkst. Lt) būtų panaudotos teisėtai, ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai. Ministerija, skirdama lėšas minėtiems subjektams, nesudarė su jais sutarčių dėl lėšų panaudojimo.

Analizuojant Europos sveikatos draudimo kortelių viešojo pirkimo procedūras Valstybei kontrolei kilo įtarimų dėl galimos nusikalstamos veiklos požymių, todėl audito medžiaga perduota Generalinei prokuratūrai.

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė susitiko su Lietuvoje viešinčia Europos Parlamento Biudžeto ir kontrolės komiteto narių delegacija, kuriai vadovauja Michaelis Theureris. Europarlamentarai domėjosi 2009 m. Valstybės kontrolės atlikto veiklos audito „Lėšų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui naudojimas“ rezultatais.

Ukmergės ir Plungės savivaldybių vadovai privalės imtis griežtų priemonių išieškant žalą iš kaltų asmenų, o padariusiems pažeidimus pritaikyti tarnybinę ar drausminę atsakomybę. Valstybės kontrolė įtaria, kad Ukmergės rajono savivaldybėje kai kurie viešieji pirkimai buvo vykdomi neskaidriai, todėl audito medžiagą perdavė Specialiųjų tyrimų tarnybai, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Pastaruoju metu vis dažniau į dienos šviesą traukiamos įvairios galimybių studijos ir keliama abejonių dėl investicijų į jas naudos. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ domėjosi, kodėl tarp „galimybių studijos“ ir „lėšų švaistymo“ dedamas lygybės ženklas. Praėjusią savaitę daugiausia pylos dėl nerezultatyvių išlaidų galimybių studijoms sulaukė Šiaulių miesto savivaldybė. Teigiama, kad įvairioms studijoms savivaldybė išleido apie 2,2 mln.

Europos Komisija pranešė atnaujinanti Lietuvai ES lėšų mokėjimus iš Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų. Mokėjimai, kurių bendra vertė 163 mln. eurų, buvo laikinai sustabdyti šių metų vasarį atsižvelgus į Valstybės kontrolės išvadas dėl galimų įgyvendinamų projektų neatitikimų. Finansų ministerija Europos Komisijai dar kovo viduryje pateikė prašomą informaciją, o balandžio pradžioje ją papildė, informuodama apie veiksmus, taisant audito metu nustatytus neatitikimus.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai, atlikdami importuojamų ir rinkoje esančių maisto produktų ir pašarų valstybinę kontrolę, pirmą šių metų ketvirtį dėl nustatytų saugos reikalavimų neatitikimų uždraudė tiekti į Lietuvos rinką daugiau kaip 235 tonas maisto produktų ir 56 t negyvūninių pašarų.

Valstybiniai auditoriai, įvertinę kaip planuojamos ir naudojamos mokinio krepšelio lėšos, nustatė, kad mokinio krepšelio lėšų dydis skaičiuojamas ne pagal mokinių ugdymui reikalingų lėšų poreikį, krepšelio koeficientai buvo per dažnai keičiami. „Dešimtmetį egzistuojantis švietimo įstaigų finansavimo modelis paremtas mokinio krepšelio principu reikalauja korekcijų“, - sako valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. Nuo 2003 m. mokinių skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik 150 tūkst.

Valstybės kontrolė pateikė Seimui 2011 m. veiklos ataskaitą apie atliktus valstybinius auditus ir jų rezultatus, bendradarbiavimą su audituojamais subjektais, institucijomis, kurių veikla susijusi su Valstybės kontrolės funkcijomis, tarptautinėmis organizacijomis, apie Valstybės kontrolės strateginius tikslus ir vykdomas priemones jiems pasiekti. „Įgyvendindami 2011 metų valstybinio audito programą, prioritetine veiklos sritimi buvome pasirinkę viešuosius pirkimus.

Valstybės kontrolė atliko apsirūpinimo vaistais ligoninėse auditą. „Nustatėme, kad vaistams skirtų išlaidų dalis didžiosiose ligoninėse skiriasi 6,5 karto, regioninėse ir rajonų – 4 kartus, o slaugos ir palaikomojo gydymo – daugiau kaip 10 kartų“, – komentuodama audito išvadas sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. Kokią dalį lėšų skirti vaistams, nustato ligoninės steigėjas arba šią funkciją perduoda pačiai ligoninei.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė tikina, kad neaiškumus su Europos Komisija, dėl kurių pastaroji sustabdė ES lėšų išmokėjimą Lietuvai iš Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų, išspręs per mėnesį. „Tikimės, kad pavyks labai greitai. Maksimalus terminas yra šeši mėnesiai, tačiau turint omenyje, kaip sparčiai vyksta procesas, situaciją turėtų pavykti išspręsti per artimiausią mėnesį“, – po vyriausybės posėdžio sakė ministrė.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius mano, kad konservatorių Vyriausybė pro pirštus žiūrėjo į tai, kas vyksta ES paramos panaudojimo srityje. Europos Komisijai konstatavus, kad Lietuva europinę paramą naudoja su neleistinais pažeidimais, laikinai nutrauktas ES lėšų mokėjimas iš Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų.

Investicijos į bendrosios pagalbos sistemos kūrimą – didžiulės, o nauda – jų neatitinkanti. Tokią išvadą, atlikusi Bendrojo pagalbos centro (BPC) veiklos auditą, padarė Valstybės kontrolė.

Bendrojo pagalbos telefono numerio 112 paslaugų infrastruktūros kūrimas užsitęsė, o tam skiriamos lėšos ne visuomet naudojamos efektyviai. Pagrindinė priežastis, kodėl daugiau nei dešimt metų užsitęsė infrastruktūros kūrimas, yra planavimo nebuvimas ir tarpinstitucinio veiksmų koordinavimo trūkumas, nustatė Valstybės kontrolė, atlikusi auditą. (Papildyta 16:36 val.) R. Palaičio teigimu, Bendrojo pagalbos centro problemos sprendžiamos, veikla tobulinama.

2011 m. pabaigoje Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją dėl aukščiausiųjų audito institucijų nepriklausomumo. Joje teigiama, kad šios institucijos gali objektyviai ir veiksmingai vykdyti savo uždavinius tik tada, kai yra nepriklausomos nuo audituojamo subjekto ir apsaugotos nuo išorės poveikio. Kitaip sakant – ir nuo politikų bei valdininkų įtakos.

Valstybinių globos įstaigų finansavimo sistema neužtikrina efektyvaus valstybės biudžeto lėšų paskirstymo: neatsižvelgiama į asmenų skaičių ir nustatytą globos kainą, neįvertinamos planuojamos išlaidos iš visų finansavimo šaltinių, skirtingose socialinės globos įstaigose vieno žmogaus poreikiams planuojamos skirtingo dydžio išlaidos. Tai konstatavo Valstybė kontrolė, atlikusi valstybinių socialinės globos įstaigų finansavimo auditą.

Vaistinio preparato metadono apyvartos kontrolė Lietuvoje yra nepakankama, pakaitinį gydymą teikiančių įstaigų tinklas neatitinka realaus poreikio, o pagalba sergantiems narkomanija yra neefektyvi, konstatavo Valstybės kontrolė, atlikusi metadono vartojimo Lietuvoje 2009–2010 metais tyrimą. Pasak Valstybės kontrolės, Valstybinis psichikos sveikatos centras pakaitinio gydymo stebėseną atlieka formaliai – tik surenka ir apibendrina gydymo įstaigų pateiktus duomenis, neįsitikina jų pagrįstumu.

Premjeras Andrius Kubilius nesutinka su Valstybės kontrolės teiginiu, kad kitų metų valstybės biudžeto projektas yra per daug optimistinis. Trečiadienį po Vyriausybės pasitarimo Premjeras, komentuodamas Valstybės kontrolės išvadas, esą 2012 metų apskaičiuotos valstybės biudžeto pajamos yra per daug optimistinės, teigė, kad Finansų ministerijos pateikiami skaičiavimai pasitvirtina kasmet, todėl ateinančių metų biudžeto pajamomis nereikėtų abejoti ir šiemet.

Valstybės kontrolė baigė auditą, kuriuo vertinta 2009 m. pabaigoje pradėta vykdyti elektros energetikos sektoriaus pertvarka. Nors Energetikos ministerija teigia, kad pertvarka iš esmės baigta – išspręsta elektros energetikos ūkio valdymo ir struktūros problema, sukurta infrastruktūra efektyviai sektoriaus veiklai ir energetinei nepriklausomybei įtvirtinti, tačiau kol kas neįvykdytas vienas svarbiausių tikslų – perdavimo sistemos operatoriaus atskyrimas.

Valstybės kontrolei atlikus auditą, nustatyta, kad statybos įmonių ir specialistų atestavimo tvarka neužtikrina darbų kokybės. Per statybų bumą įsigijusių butus beveik 70 procentų nepatenkinti statinio kokybe. Tačiau dėl įvairių pažeidimų nuo 2003 m. buvo panaikinti tik 12 statybos įmonių atestatai. Suteikiant įmonėms statybų atestatą atsižvelgiama į specialistų kvalifikaciją, vertinama įmonių veikla, personalo pasirengimas, turima techninė bazė.

Valstybės kontrolė, atlikusi Lietuvos viešojo transporto elektroninio bilieto (el. bilieto) sistemų auditą, nustatė, kad nepakankamai koordinuojamas el. bilieto sistemų kūrimas ir kontroliuojama jų plėtra, el. bilieto projektas plėtojamas netolygiai ir nenuosekliai. „Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse elektroninio bilieto sistemų diegimo ir plėtros darbų per septynerius metus taip ir nepavyko baigti. Elektroninio bilieto projektui jau išleista 33,87 mln.

  Valstybės kontrolei pareiškus, kad Aplinkos ministerija nekontroliavo lėšų panaudojimo įrengiant ir demontuojant Lietuvos pristatymo pasaulinėje parodoje „EXPO 2010“ ekspoziciją ir iš paslaugą teikusios UAB „Ekspobalta“ nepareikalavo, kad darbų priėmimo aktuose būtų nurodyti atlikti darbai ir suteiktos paslaugos, ministerija sako, kad pinigai niekur nedingo. Negavusi šias išlaidas patvirtinančių duomenų, Valstybės kontrolė negalėjo įvertinti, ar 2,9 mln.

Kai eiliniai švietimo darbuotojai gauna grašius, Seimui ir Vyriausybei patarinėjanti Lietuvos mokslo taryba (LMT) pinigus taško į kairę ir į dešinę. Valstybės kontrolei Lietuvos mokslo taryboje nustačius gausybę pažeidimų, švietimo ir mokslo ministras auditorius apkaltino kompetencijos trūkumu. Kai eiliniai švietimo darbuotojai gauna grašius, Seimui ir Vyriausybei patarinėjanti Lietuvos mokslo taryba (LMT) pinigus taško į kairę ir į dešinę.

Seimas, vadovaudamasis Valstybės kontrolės įstatymu, ypatingos skubos tvarka pritarė nutarimo projektui, kuriuo nutarta pavesti Valstybės kontrolei iki 2011 m. spalio 1 d. atlikti 2006–2010 metų valstybinį auditą Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje.

Valstybės kontrolė, Kultūros ministerijoje atlikusi praėjusių metų finansinį ir teisėtumo auditą, sako, kad ministerija padarė akivaizdžią pažangą tvarkydama ministerijos finansinę apskaitą, tačiau ministerijoje ir pavaldžiose įstaigose lėšos ne visuomet buvo naudojamos taip, kaip nustatyta teisės aktuose.

Valstybiniai auditoriai, patikrinę, kaip Palangos miesto, Trakų ir Visagino savivaldybėse naudojamos investiciniams projektams bei valstybės savivaldybėms perduotoms funkcijoms finansuoti skirtos valstybės biudžeto lėšos, nustatė Viešųjų pirkimų ir kitų teisės aktų pažeidimų. Palangos m. savivaldybė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus pažeidė įgyvendindama gelbėjimo stoties pastato rekonstrukciją, kuriai per trejus metus skirta 2,2 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų.

Auditoriai siūlo keisti nuostatą, reikalaujančią asmenims būti įsiregistravusiems darbo biržoje bent 6 mėn., kad jiems būtų skiriama socialinė pašalpa, šildymo, šalto ir karšto vandens išlaidų kompensacijos - šeimai netikėtai netekus pajamų, ji pusę metų gali likti be socialinės paramos. Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė ragina peržiūrėti socialinės paramos teisinį reglamentavimą, užtikrinant, kad šios lėšos būtų naudojamos taupiai ir skiriamos labiausiai jos stokojantiems.

Kol valstybinės institucijos tikrina šūsnis skundų, nevyriausybinės organizacijos neišnaudoja visuomeninės kontrolės galimybių. Seimo kontrolieriaus įstaiga pernai gavo virš dviejų tūkstančių piliečių skundų, o Valstybės kontrolė atliko per šimtą valstybės įstaigų ir finansų panaudojimo auditų. Kontroliuojančių įstaigų darbo apimtys nemažėja ir išaiškinami vis nauji pažeidimai.

Didžioji dalis iš Valstybės kontrolės aptiktų netinkamai panaudotų 19,3 mln. litų ES paramos lėšų, tikėtina, buvo įlieta į Lietuvos kelių asfaltą. Auditorių tikrinti dokumentai tai įrodo, bet pinigų iš po asfalto neiškrapštysi. Juos ES teks kompensuoti valstybei. Gelžbetonį keitė metalu Valstybės kontrolės duomenimis, daugiausia ES paramos lėšų, pažeisdama teisės aktus, yra išmokėjusi Transporto investicijų direkcija (TID). Jas rekomenduota susigrąžinti iš projektų vykdytojų.

Auditą statutinėje vidaus tarnyboje atlikusi Valstybės kontrolė konstatavo: statutiniams pareigūnams prilyginami ir jų privilegijas gauna ir kabinetuose sėdintys viešųjų ryšių specialistai, kompiuterininkai, teisininkai, apskaitininkai. O teisę būti statutiniais gali turėti tik rizikuojantys sveikata bei gyvybe. Daugybė lengvatų Visose vidaus reikalų įstaigose yra pareigybių, kurios nepagrįstai priskirtos statutinių pareigūnų pareigybėms.

Prokurorams į miltus sumalus svarbiausias politikų tyrimo išvadas dėl galimo CŽV kalėjimo Lietuvoje, pasišovė netylėti ir anksčiau kaltinti, bet dabar išteisinti buvę VSD vadovai. Garsiųjų CŽV kalėjimų Lietuvoje neradusiam, bet tuo pat metu juos „galimai“ lyg aptikusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) gali tekti grįžti prie savo garsiojo tyrimo ir jo išvadų.

Konkurencijos taryba itin retai savo iniciatyva teikia pasiūlymus dėl jau galiojančių teisės aktų, kuriais ribojama konkurencija, teigia valstybės auditoriai. Konkurencijos taryba gali nagrinėti tik žemesnio lygmens teisės aktus, ar jie neriboja konkurencijos, tuo tarpu teikti pastabas dėl jau galiojančių įstatymų taryba nėra įgaliota. Todėl institucija nepajėgi visapusiškai užtikrinti konkurencijos laisvę.

51 mln. litų kainavusi Lietuvos mokslo ir studijų informacijos sistema iki šiol neveikia tinkamai, teigia Valstybės kontrolė. „Daugiau kaip prieš dešimt metų pradėta kurti Lietuvos mokslo ir studijų informacijos sistema iki šiol nebaigta ir neveikia tinkamai, o jos kūrimui gautas 51 mln. Lt panaudotas nerezultatyviai ir neefektyviai“, – teigiama Valstybės kontrolės pranešime.

Valstybės kontrolė atkreipia Vyriausybės dėmesį, kad vėluojama įgyvendinti Centralizuotoje valstybės turto valdymo strategijoje numatytas priemones, dar nebaigti Valstybės turto informacinės paieškos sistemos kūrimo darbai. Be to, nežinomas tikslus valstybės turtą naudojančių ne viešojo sektoriaus subjektų skaičius.

Generalinė prokuratūra ir Valstybės kontrolė teiks tarpusavio pagalbą valstybinio audito, viešojo intereso gynimo ir nusikalstamų veikų tyrimo srityse bei taikys aukštus reikalavimus profesinės veiklos kokybei. Tai institucijos numatė pasirašydamos bendradarbiavimo sutartį.

Pavojingų medicinos atliekų šalinimas kartu su buitinėmis daro neigiamą poveikį aplinkai, žmonių ir gyvūnų sveikatai, pažymi Valstybės kontrolė. Dabartinis teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas medicinos atliekas, kuriose gali būti toksinių medžiagų, sunkiųjų metalų, įvairių mikroorganizmų, šalinti kartu su buitinėmis.

Vyriausybės atstovų darbą vertinusi Valstybės kontrolė konstatavo, kad ne visada efektyviai vykdomos pavestos funkcijos, ir pateikė ne vieną rekomendaciją dėl teisės aktų pataisų. Tik abejojama, ar tai ką nors pakeis. Valstybės kontrolieriai nustatė nemažai įvairių Vyriausybės atstovų apskrityse darbo trūkumų. Nurodoma, kad jie ne visada išsiaiškina, jog savivaldybių teisės aktų projektai prieštarauja įstatymams.

Dešimtis milijonų kainuojanti pasų spausdinimo įranga keičiama kaip kojinės, o jos įsigijimą gaubia miglos. Valstybės auditoriai pagaliau pastebėjo metų metus vykusį valstybės lėšų garavimą. Valdžia teisinasi, kad dokumentus spausdinti reikia žaibiškai, todėl apie skaidrumą nėra kada galvoti. Švaistė šiaip sau Lietuvos piliečiams pagaliau oficialiai paaiškinta, kodėl jų asmens dokumentai kainuoja taip brangiai.

Valstybės ištekliai, skiriami asmens dokumentams išrašyti, naudojami neefektyviai, nustatė Valstybės kontrolė, atlikusi auditą Vidaus reikalų ministerijoje ir prie jos veikiančiame Asmens dokumentų išrašymo centre (ADIC). Pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, šiam tikslui skirtos lėšos naudojamos netaupiai, įrangos ir blankų pirkimai nekontroliuojami, panaudojamas ne visas įrangos pajėgumas.

Trylika patikrintų Lietuvos savivaldybių netinkamai panaudojo 9,5 mln. litų joms skirtų valstybės lėšų, teigia Valstybės kontrolė. Auditoriai tikrino, kaip 15 šalies savivaldybių panaudota daugiau nei 1,4 mlrd. Lt ir valdomas 1,2 mlrd. Lt vertės valstybės turtas. Priimta 10 sprendimų, kuriais savivaldybės įpareigojamos į valstybės biudžetą grąžinti ne pagal paskirtį panaudotas lėšas, ištaisyti kitus pažeidimus, nubausti juos padariusius asmenis.

Tai, kas šiuo metu vyksta energetikos srityje, galėtume pavadinti šliaužiančiu perversmu. Ryšininkų ir fi zikų klanas į savo rankas gali paimti visą šalies energetiką su joje cirkuliuojančiais milijardais litų. Valdantysis šias sritis galėtų daryti įtaką visai valstybei. Be to, netiesiogiai atsirastų galimybių per rinkimus, ir ne tik jų metu, remti politines partijas. Iš esmės šiuos milžiniškus pinigus valdytų penkių asmenų komisija.

Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas seniūnas Valentinas Mazuronis kreipėsi į generalinį prokurorą Darių Valį, prašydamas ištirti, ar Finansų ministerija, valstybės rezervo lėšas laikydama komerciniame banke "Swedbank", o ne Lietuvos banko sąskaitoje, nepažeidė viešo intereso. Anot frakcijos seniūno V. Mazuronio, Iždo įstatymas numato, kad Valstybės lėšos turi būti laikomos Lietuvos banke. Kad su šia įstatymo nuostata buvo prasilenkta, savo išvadose konstatavo ir Valstybės kontrolė.

Kitų metų biudžetą „matė tik Dievas“, o praėjusių metų biudžetas vykdytas blogai, - mano Seimo Audito komiteto pirmininkė, Darbo partijos atstovė Loreta Graužinienė. Valdančiajai koalicijai ir Liberalų Sąjūdžiui priklausąs Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas  Kęstutis Glaveckas – nesutinka.