Vaistinio preparato metadono apyvartos kontrolė Lietuvoje yra nepakankama, pakaitinį gydymą teikiančių įstaigų tinklas neatitinka realaus poreikio, o pagalba sergantiems narkomanija yra neefektyvi, konstatavo Valstybės kontrolė, atlikusi metadono vartojimo Lietuvoje 2009–2010 metais tyrimą.
Pasak Valstybės kontrolės, Valstybinis psichikos sveikatos centras pakaitinio gydymo stebėseną atlieka formaliai – tik surenka ir apibendrina gydymo įstaigų pateiktus duomenis, neįsitikina jų pagrįstumu. Be to, Lietuvoje suaugusiesiems gydyti naudojamas tik metadonas, o Europoje jau seniai vartojami ir kiti medikamentai.
„Tyrimo metu paaiškėjo, jog nepakanka saugiklių, kurie garantuotų, kad sveikatos priežiūros įstaigose metadonas atitektų būtent tiems, kam paskirtas, ir tokia doze, kokia nurodyta, o jo likučiai būtų nurodyti tokie, kokie yra iš tikrųjų“, – penktadienį išplatintame pranešime cituojama valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Daiva Bakutienė.
Pastaraisiais metais metadono vartojimas gydymo tikslams šalyje didėjo – 2008 metais opioidiniu vaistiniu preparatu buvo gydoma 618 asmenų, o pernai šis skaičius pasiekė 914, tai yra tik kas penktas sergantis priklausomybe nuo opioidinių narkotikų. Europoje narkomanų gydoma kur kas daugiau. Pakaitinio gydymo metu vartojamam metadonui 2008 m. išleista 272 tūkst. litų, 2010 m. – 437 tūkst. litų valstybės lėšų.
Valstybės auditoriai pažymi, kad Lietuvoje yra ribotas pakaitinio gydymo prieinamumas. 2010 m. tokias paslaugas teikė 19 įstaigų. Daugelis šalies pirminės psichikos sveikatos priežiūros centrų pakaitinio gydymo neatlieka, nors teisės aktuose tokia galimybė numatyta.
Šias paslaugas teikia tik specializuoti gydymo centrai, kurie išsidėstę netolygiai, todėl daliai asmenų toks gydymas neprieinamas. Iš 60 savivaldybių pakaitinio gydymo paslaugos teikiamos tik 12. Dviejuose regionuose – šiaurės rytuose ir pietvakariuose – pakaitinio gydymo apskritai nėra, nors tose savivaldybėse bendras sergamumo narkomanija rodiklis viršija šalies ir rajonų vidurkius. Auditoriai kaip pavyzdį pateikia Biržų ir Visagino savivaldybes, kur pernai sergamumo rodiklis viršytas tris kartus, Tauragės rajone – du kartus.
Auditoriai pabrėžia ir pakaitinio gydymo prieinamumo problemą suėmimo ir įkalinimo įstaigose.
„Nesudaryta galimybė gydyti metadonu kalėjime, net jei toks gydymas buvo pradėtas laisvėje. Metadono programos taikymas įkalinimo įstaigose leistų sumažinti pavojingų infekcijų, ypač ŽIV, plitimą, taip pat sumažintų mirčių nuo narkotikų perdozavimo išėjus į laisvę skaičių“, – teigia kontrolieriai.
Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad sveikatos priežiūros veiklą kontroliuojančios institucijos neprižiūri, kaip gydymo įstaigose tvarkoma opioidinių vaistinių preparatų apskaita, kaip jie naudojami ir laikomi. Ši sritis teisiškai nėra reglamentuota, nors šioms įstaigoms tenka 98,8 proc. visos legalios metadono apyvartos Lietuvoje. Didmeninės įmonės ir vaistinės, prekiaujančios metadonu, tikrinamos kartą per kelerius metus.
Pastebėta, jog nepakankama ir pakaitinio gydymo opioidiniais vaistiniais preparatais paslaugų kokybės kontrolė. Valstybinė medicininio audito inspekcija 2008–2010 m. nekontroliavo sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių pakaitinio gydymo metadonu paslaugas. Tai pradėta iš dalies daryti tiktai 2011 metais.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje galėtų būti nuo 7 iki 11 tūkst. švirkščiamųjų narkotikų vartotojų.
