Trylika patikrintų Lietuvos savivaldybių netinkamai panaudojo 9,5 mln. litų joms skirtų valstybės lėšų, teigia Valstybės kontrolė.
Auditoriai tikrino, kaip 15 šalies savivaldybių panaudota daugiau nei 1,4 mlrd. Lt ir valdomas 1,2 mlrd. Lt vertės valstybės turtas. Priimta 10 sprendimų, kuriais savivaldybės įpareigojamos į valstybės biudžetą grąžinti ne pagal paskirtį panaudotas lėšas, ištaisyti kitus pažeidimus, nubausti juos padariusius asmenis.
Valstybės kontrolės auditoriai reikšmingų pastabų neturėjo tik Kupiškio rajono savivaldybei. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybei neigiama nuomonė pareikšta antrus metus iš eilės.
„Pažeidimų mastas savivaldybėms vedant buhalterinę apskaitą ir naudojant valstybės biudžeto lėšas, deja, dar kartą įrodo, kad savivaldybių, jų struktūrinių padalinių ir įstaigų vadovai nepakankamai kontroliuoja, kaip ir kam naudojamos valstybės lėšos ir turtas“, – pranešime spaudai cituojama valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Auditoriai konstatavo, kad 13 iš 15 audituotų savivaldybių valstybės lėšas ir patikėjimo teise valdomą turtą naudojo netinkamai: ne pagal paskirtį ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus panaudota beveik 6 mln. litų mokinio krepšelio lėšų ir daugiau nei 3,5 mln. litų specialiųjų tikslinių dotacijų, skirtų valstybinėms funkcijoms atlikti, kitoms programoms ir projektams finansuoti.
Daugiausiai ne pagal paskirtį mokinio krepšelio lėšų panaudojo Vilniaus ir Šiaulių miestų bei Vilniaus rajono savivaldybės. Valstybės kontrolė įpareigojo savivaldybes netinkamai panaudotas mokinio krepšelio lėšas grąžinti į valstybės biudžetą.
Reikšmingų pažeidimų auditoriai rado ir savivaldybėms įgyvendinant valstybės investicinius projektus. Šiems projektams skirtos valstybės biudžeto lėšos buvo naudojamos ne pagal paskirtį, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Auditoriai pastebi tendenciją, kad įgyvendindamos investicinius projektus savivaldybės tinkamai neparengia statybos darbų viešųjų pirkimų dokumentų, todėl valstybės lėšos naudojamos neekonomiškai. Dažniausiai savivaldybės viešųjų pirkimų įstatymą pažeidžia neskaičiuodamos perkamų prekių ir paslaugų vertės, viršydamos nustatytą kainą, pasirinkdamos netinkamus pirkimo būdus, keisdamos pirkimo sąlygas.
Audito metu nustatyta, kad Lietuvoje sumažėjus statybų darbų kainoms, savivaldybės nesiekė peržiūrėti pasirašytų sutarčių ir sumažinti darbų įkainius, nors Vyriausybė tai buvo rekomendavusi. Auditoriams perskaičiavus darbų kainas, nustatyta, kad audituotos savivaldybės galėjo sutaupyti apie 300 tūkst. litų valstybės lėšų.
Kontrolieriai pastebi, kad savivaldybės kasmet prašo daugiau specialiųjų tikslinių dotacijų lėšų, nei jų reikia tiesioginei paskirčiai, o jų nepanaudojusios – perskirsto ir naudoja savo reikmėms.
Įstatymams leidžiant nepanaudotas mokinio krepšelio lėšas skirti mokymo aplinkai (šildymui, elektrai) finansuoti, savivaldybės jas taupo, o vėliau perskirsto ir naudoja būtent mokymo aplinkai, nors mokyklų išlaikymu turėtų rūpintis savivaldybės savo biudžetų lėšomis. 2009 m. vien audituotos savivaldybės perskirstė per 43 mln. litų.
Valstybės kontrolė audituotoms 15 savivaldybių pateikė 136 rekomendacijas, iš kurių 89 savivaldybės jau įgyvendino. Visos audito metu pateiktos rekomendacijos įgyvendintos Alytaus miesto, Kupiškio, Šakių ir Jonavos rajonų savivaldybėse. Valstybės kontrolė savivaldybėse 2009–2010 metais Valstybės kontrolė auditavo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Alytaus miestų, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus, Jonavos, Šakių, Kupiškio ir Pakruojo rajonų bei Marijampolės savivaldybes.
