51 mln. litų kainavusi Lietuvos mokslo ir studijų informacijos sistema iki šiol neveikia tinkamai, teigia Valstybės kontrolė.
„Daugiau kaip prieš dešimt metų pradėta kurti Lietuvos mokslo ir studijų informacijos sistema iki šiol nebaigta ir neveikia tinkamai, o jos kūrimui gautas 51 mln. Lt panaudotas nerezultatyviai ir neefektyviai“, – teigiama Valstybės kontrolės pranešime.
Projektą vykdžiusių Kauno technologijos universiteto atsakingų darbuotojų veiksmuose gali būti turto iššvaistymo, piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo požymių, todėl audito dokumentai perduoti Generalinei prokuratūrai. Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė pažymi, kad Švietimo ir mokslo ministerija nuo pat informacinės sistemos kūrimo pradžios nepakankamai kontroliavo planuotų darbų įgyvendinimą.
Informacinė sistema turėjo standartizuoti ir sujungti visų šalies mokslo ir studijų institucijų bei organizacijų ir jų veiklą koordinuojančių institucijų informacijos sistemas, tačiau audito metu nustatyta, kad sistemos programinės įrangos kai kuriomis dalimis naudojosi mažiau negu 4 proc. numatytų vartotojų. Nauja penkerių metų trukmės informacinės sistemos kūrimo programa pradėta įgyvendinti 2007 m., nes iki to laiko ją diegusi įmonė, nepasiekusi numatytų rezultatų, sustabdė diegimo darbus.
Sistemos kūrimas buvo tęsiamas neatlikus išlaidų ir naudos analizės ir neturint tolimesnės šios sistemos diegimo koncepcijos. Švietimo ir mokslo ministerija neskyrė reikiamo dėmesio lėšų naudojimui prižiūrėti ir pasiektiems rezultatams įvertinti ir planavo Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas naudoti tęsiant tik dalį nebaigtų sistemos kūrimo ir plėtros darbų.
Informacinių sistemų integravimą ir pertvarkymą vykdęs Kauno technologijos universitetas neužtikrino, kad sistemą diegusi įmonė laiku ir planuota apimtimi įvykdytų visus sutartyse numatytus įsipareigojimus. Jai nutraukus vykdytus informacijos sistemos kūrimo darbus, nebuvo pareikalauta sumokėti delspinigius ir kompensuoti atsiradusius nuostolius, o pakeitimai sutartyse buvo padaryti nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo. Tokie pakeitimai, Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimu, turėjo būti pripažinti niekiniais ir negaliojančiais.
Auditoriai nustatė, kad nebuvo užtikrinta informacinės sistemos informacijos saugos procesų kontrolė ir veiklos tęstinumas, nepasirengta nenumatytų situacijų padarinių šalinimui. Atsitikus nenumatytam įvykiui, dalis duomenų gali tapti nepasiekiami, gali sutrikti mokslo ir studijų institucijų veikla. Pasak auditorių, liko neišspręsti informacinės sistemos turto, informacinių technologijų valdymo ir priežiūros klausimai.
Audito ataskaitoje pažymima, kad Švietimo ir mokslo ministerija ir Kauno technologijos universitetas ėmėsi veiksmų informacinės sistemos kūrimo trūkumams ir nustatytiems teisės aktų neatitikimams pašalinti. Švietimo ir mokslo ministras patvirtino priemonių planą, ministerija su Lietuvos mokslo ir studijų informacinės sistemos palaikymo ir plėtros konsorciumu pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl informacinės sistemos įgyvendinimo.
Valstybės kontrolės nuomone, sistemos diegimas būtų buvęs efektyvesnis ir rezultatyvesnis, jeigu būtų buvusi sudaryta galutinė sąmata ir atlikta šios sistemos plėtojimo naudos ir išlaidų analizė, patvirtintas priemonių planas, paskirti atsakingi asmenys ir nustatytos kontrolės procedūros.
