Didžioji dalis iš Valstybės kontrolės aptiktų netinkamai panaudotų 19,3 mln. litų ES paramos lėšų, tikėtina, buvo įlieta į Lietuvos kelių asfaltą. Auditorių tikrinti dokumentai tai įrodo, bet pinigų iš po asfalto neiškrapštysi. Juos ES teks kompensuoti valstybei.
Gelžbetonį keitė metalu
Valstybės kontrolės duomenimis, daugiausia ES paramos lėšų, pažeisdama teisės aktus, yra išmokėjusi Transporto investicijų direkcija (TID). Jas rekomenduota susigrąžinti iš projektų vykdytojų. TID iš beveik 15 mln. litų netinkamų išlaidų kol kas pripažįsta tik šiek tiek daugiau nei 340 tūkst. litų.
Be Vilniaus ir Kauno oro uostų, valstybės auditoriai daugiausia pažeidimų aptiko valstybinės reikšmės kelių modernizavimo ir žvyrkelių asfaltavimo projektuose, kuriuos vykdė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
Daugiau nei 33,5 tūkst. litų išlaidų pripažintos netinkamomis keičiant techniniame projekte numatytas įrengti gelžbetonines pralaidas metalinėmis asfaltuojant žvyrkelius Vilniaus regione.
Net 284 tūkst. litų, auditorių nuomone, panaudota netinkamai asfaltuojant 3,5 km žvyrkelio ruožą Vakarų Lietuvoje. Vietoj projekte numatyto nufrezuoto asfaltbetonio buvo paklota kitokia asfaltbetonio danga, su 20 proc. trupinto asfaltbetonio.
Inžinieriai nemoka skaičiuoti
9 projektuose auditoriai nustatė skaičiavimo klaidų – nesutapimų tarp informacijos, kuri pateikiama techniniuose projektuose, ir darbų kiekių žiniaraščiuose. Apsiskaičiavimus taisant buvo atlikta darbų pakeitimų, kurių vertė Valstybės kontrolės tikrintuose mokėjimų prašymuose sudaro daugiau nei 2,5 mln. litų. Šias klaidas TID pripažįsta. O kas padengs papildomai panaudotus 2,5 mln. litų? To nekomentuoja nei TID, nei Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD).
Ginčai vyksta nuo rudens
Visuomenei pradėjus domėtis, kas turėtų grąžinti netinkamai panaudotas ES lėšas, Susisiekimo ministerija suskubo pranešti, neva dėl galutinės ištaškytų paramos pinigų sumos atliekami tyrimai, o tarp TID ir Valstybės kontrolės iki šiol tebevyksta diskusija, kokius darbus galima finansuoti iš valstybės lėšų, o kokius – iš ES paramos.
„Respublika“ išsiaiškino, kad minėtos „diskusijos“ ir „tyrimai“ prasidėjo ne šią savaitę, o dar pernai rudenį, kai audituojamoms įstaigoms buvo pateikti valstybės kontrolės aptikti pažeidimai ir rekomendacijos.
Gavusi audituojamų organizacijų paaiškinimus, Valstybės kontrolė ataskaitą Europos Komisijai (EK) išsiuntė iki 2010 metų gruodžio 30 dienos. Kaip „Respublikai“ sakė Valstybės kontrolės VIII–ojo audito departamento direktorius Arūnas Dulkys, EK ataskaitą pripažino priimtina.
Atsiskaityti teks valstybei
Pasak A. Dulkio, auditoriai ginčytis nelinkę, nes remiasi teisės aktais, kur surašytos visos „žaidimo taisyklės“. Pavyzdžiui, Projektų finansavimo sąlygų aprašas, kuris nustato bendrą finansavimo tvarką ir kur nustatyta, pavyzdžiui, kad inžinerijos tinklai ES lėšomis nefinansuojami, patvirtintas susisiekimo ministro įsakymu.
„Tie pažeidimai ir pasiteisinimai slepia daug dalykų – konkurenciją, viešuosius pirkimus, konkrečių įmonių interesus, – neabejoja A. Dulkys. – Argi nepatogu padaryti projektą pagal vienas sąlygas, o paskui pasakyti, kad dabar norime geresnės kokybės, ir tuomet kažkuri įmonė jau lieka už borto“.
Valstybės auditoriai, pasak jo, nesakė, kad nereikia naudoti kokybiškų medžiagų, kad nereikia statyti inžinerijos tinklų, o tik konstatavo, kad tuos darbus reikėjo atlikti ne ES, o valstybės ar įmonių lėšomis.
Jis abejoja, ar grąžintinas ES lėšas pavyks išreikalauti iš rangovų, atlikusių konkrečius darbus. Nors atsakyti turėtų tie, kurie rengė nekokybiškus projektus, pro pirštus žiūrėjo į teisės aktų reikalavimus, greičiausiai netinkamai panaudotas ES lėšas teks grąžinti valstybei.
Eligijus Masiulis, Susisiekimo ministras:
2009 metų pabaigoje patys ES auditoriai tikrino Lietuvos išlaidas rekonstruojant kelius, 2010 metų pabaigoje jie lankėsi Vilniaus ir Kauno oro uostuose, tačiau konkrečių pretenzijų iš jų nesame gavę. Manome, kad pateikus mūsų paaiškinimus Valstybės kontrolei ir EK problema dėl daugelio pastabų bus išspręsta ir grąžinti teks kur kas mažesnę dalį lėšų, nei dabar skelbia auditoriai.
Jei bus rasta pažeidimų, ES lėšas turės grąžinti ne tiesiogiai valstybė, o projektus vykdžiusios organizacijos, pavyzdžiui, oro uostai, savivaldybės, kelių tiesimo įmonės. Neatmetame galimybės, kad bandysime išreikalauti kompensacijų už valstybės įmonėms padarytą žalą, tačiau šiandien dar anksti pasakyti, ar tai bus įmanoma. Pažeidimai, jei jie iš tiesų buvo, padaryti 2005–2008 metais. Daugelis tuo metu valstybės įmonėms ar įstaigoms vadovavusių žmonių, pavyzdžiui, Vilniaus oro uosto, TID, LAKD vadovai, jau pakeisti ar atleisti iš darbo, o politinius sprendimus darę asmenys sėdi Seimo opozicijoje.
Alia ZINKUVIENĖ
