„Įstatymas sako, kad atšalti reikia tada, kada dalyvauji tiesiogiai priimant ar rengiant sprendimą dėl organizacijos, į kurią tu nori įsidarbinti, finansų, turto, veiklos priežiūros ar kontrolės. Visų šitų dalykų, kalbant apie Valstybės kontrolę, aš nevykdžiau, todėl to atšalimo ir nereikia“, – antradienį žurnalistams Seime komentavo I. Segalovičienė.
Tiesa, vėliau ji pažymėjo, kad paskutinį kartą padėjo prezidentui priimti sprendimą dėl Valstybės kontrolės beveik prieš du metus.
„Paskutinis dalyvavimas, padedant prezidentui priimti sprendimus dėl Valstybės kontrolės, buvo 2023 m. viduryje. Beveik praėjo du metai ir tikrai nėra poreikio atšalti. Man labai svarbu laikytis įstatymų ir šitoje vietoje turime ne politikuoti, bet matyti, koks iš tikrųjų yra reikalavimas valstybės tarnautojams tokiems kaip aš. Čia niekaip nesusiję su politiniais procesais“, – tęsė ji.
Žurnalistams pažymėjus, kad I. Segalovičienė yra politinio pasitikėjimo asmuo, ši tikino, jog tai nereiškia, kad ji yra politikė.
„Politinis pasitikėjimas nereiškia, kad esi politikas. Tu esi vis tiek valstybės tarnautojas, tiesiog tavo priėmimo į darbą pagrindai yra kiti“, – sakė ji.
I. Segalovičienė tvirtino nesanti kokios nors politinės jėgos ar partijos dalis, vadino save profesionalia valstybės tarnautoja.
„Aš nesu, nebuvau kažkokios politinės jėgos dalis ar politinės partijos dalis. Aš nesu politikė, aš esu profesionali valstybės tarnautoja, kuri dirbo įvairaus lygio institucijose ir su savo moksliniu išsilavinimu, su savo patirtimi, manau, galiu būti labai gera valstybės kontrolierė“, – kalbėjo prezidento patarėja.
ELTA primena, kad antradienį Seimui buvo pateikta prezidento G. Nausėdos vyriausiosios patarėjos I. Segalovičienės kandidatūra į valstybės kontrolierės postą.
Tai numatantį dekretą šalies vadovas pasirašė pirmadienį. Prezidento teigimu, nuo 2019 m. jo komandoje dirbanti I. Segalovičienė yra „nepaprastai darbšti, profesionali, principinga ir vertybiškai orientuota kandidatė, puikiai išmananti vadybos principus ir pasirengusi siekti efektyvaus valstybės lėšų naudojimo“.
Valdančiosios koalicijos lyderiai pretendentę sutiko gana palankiai – anot premjero Gintauto Palucko, I. Segalovičienė „turi reikalingas kompetencijas, yra patyrusi specialistė“. Jam antrino ir „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
Visgi, opozicinių partijų atstovai neslėpė – teikdamas savo patarėjos kandidatūrą, prezidentas kuria blogą precedentą ir kelia riziką, jog Valstybės kontrolė nebeliks nepriklausoma audito institucija. Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė – teikdamas savo komandos narės kandidatūrą, G. Nausėda „nutarė perspjauti Donaldą Trumpą“, kuris į svarbias valstybines pozicijas taip pat rinkosi kvestionuotinus pretendentus.
I. Segalovičienė šalies vadovo vyriausiąja patarėja pradėjo dirbti 2019 m. rugpjūtį. Anksčiau ji yra dėsčiusi Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešosios politikos ir administravimo institute, dirbusi šio universiteto Strateginio planavimo departamente kokybės užtikrinimo srityje.
Vėliau I. Segalovičienė buvo Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio patarėja, o į Prezidentūrą atėjo iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vadovo pareigų.
I. Segalovičeinė baigė KTU viešojo administravimo magistro studijas, atliko mokslinius tyrimus viešojo administravimo stebėsenos ir vertinimo temomis, taip pat stažavosi Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje.
Šiuo metu Valstybės kontrolei vadovauja Mindaugas Macijauskas – jį Seimas paskyrė į šias pareigas 2020 m. gegužę.
Valstybės kontrolierių prezidento teikimu Seimas skiria 5 metų kadencijai.
