„Dauguma mūsų tikrintų įstaigų nevertino su viešaisiais pirkimais susijusių rizikų, nors būtent rizikų vertinimas ir yra vienas svarbiausių vidaus kontrolės elementų. Be to, 72 procentai tikrintų įstaigų pirkimuose nustatyta neatitikčių teisės aktuose ir vidaus tvarkos reikalavimuose – tai rodo vidaus kontrolės sistemos veikimo trūkumus“, – pranešime teigė audito grupės vadovas Paulius Bakaitis.
VK pažymi, jog nėra sukurta veiksminga įstaigų vidaus kontrolės sistema, kuri padėtų valdyti viešųjų pirkimų rizikas bei užtikrinti, jog būtų laikomasi pagrindinių pirkimų principų ir tikslų – įsigyti tai, ko reikia organizacijai, racionaliai panaudojant tam skirtus asignavimus.
Audito rezultatai rodo, kad rizikų vertinimo procesas reglamentuotas 78 proc. tikrintų įstaigų.
Audito metu tikrinta 2020–2021 metais daugiausia viešųjų pirkimų sutarčių sudariusių ministerijų – Kultūros bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdomos biudžetinės įstaigos.
Pasak VK, 4 tūkst. perkančiųjų organizacijų per metus atlieka 5–6 mlrd. eurų vertės viešųjų pirkimų, kurie sudaro apie trečdalį visų viešojo sektoriaus išlaidų ir apie 12 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
