Lietuvos verslas

Lietuvos sutelktinio finansavimo platformų rinkoje pirmąjį šių metų pusmetį sudaryta beveik 280 tūkst. sandorių, kurių vertė – 72,6 mln. eurų, arba 40 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai sudaryta 191 tūkst. sandorių už 52,6 mln. eurų.

Europos Komisijos paskelbtoje 2022 m. Europos inovacijų švieslentėje (angl. „European Innovation Scoreboard“) Lietuva išlaikė 19 vietą visoje Europos Sąjungoje, o pagal inovacijų ekosistemos išsivystymą pasiekė aukščiausią lygį nuo 2015 metų, rašoma Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pranešime spaudai. Latvija liko 25 vietoje, o Estija prarado dvi pozicijas ir nukrito į 12 vietą.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina rugpjūtį mažėjo trečią mėnesį iš eilės – ji siekė 512 eurų už toną – 0,01 proc. mažiau nei liepą, bet 65,5 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį padidėjo 0,1 proc. iki 429,9 euro, skelbia  Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

Lietuvai ketinant saulės ir vėjo elektrinių projektams skolintis iš Europos ekonomikos gaivinimo plano (RRF), lengvatinėmis paskolomis galės pasinaudoti tiek verslas ir viešasis sektorius, tiek gyventojai, sako finansų ministrė. Pasak Gintarės Skaistės, Energetikos ir Finansų ministerijos šiuo metu rengia „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymą – jame bus numatyta pasiskolinti papildomai lėšų šiems projektams.

Gyventojai, turintys ar suplanavę įsirengti saulės ar vėjo elektrines, taip pat valstybės ar savivaldybių institucijos galės gauti valstybės kompensacijas už energijos kaupiklių įrengimą. Tokie kaupikliai kaups perteklinę elektrą, ją panaudojant vėliau ir taip sumažinant jos pasaugojimo kaštus. Tokia parama suplanuota pirmą kartą. Gyventojų kaupikliams šiemet skirta 1 mln. eurų, o valstybės ar savivaldybių institucijoms – 3 mln. eurų iš Klimato kaitos programos, pranešė Aplinkos ministerija.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA) išplatino nekrologą restoranams. Asociacijos teigimu, Finansų ministerijos sprendimas nepratęsti PVM lengvatos taikymo restoranams yra nelogiškas, o ministrės teiginys dėl PVM atrodo kaip spaudimas parlamentarams.

Dėl brangstančios elektros jos vartojimą smarkiai sumažino 16 proc. Lietuvos gyventojų, o  mažiau taupo 48 proc., rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Kol kas elektros vartojimo įpročių nepakeitė, bet planuoja pradėti ją taupyti 19 proc. respondentų, o dar 16 proc.

Iki gyvos galvos nuteisto Henriko Daktaro šeima nutarė parduoti savo namus netoli Kauno, rašo portalas kaunas.kasvyksta.lt. Užliedžiuose stovinti pilis atkreipia ne vieno praeivio dėmesį, o namas slepia daug paslapčių. Išsiaiškinti, kas slypi mafijos vadovo namuose galės naujieji savininkai, nusprendę įsigyti šį statinį. Iki 2018 metų pradžios ši pilaitė buvo areštuota teismo, tačiau vėliau laikinasis nuosavybės teisių apribojimas garsiajam Užliedžių dvarui buvo panaikintas.

Verslo ir profsąjungų atstovams pareiškus, kad Vyriausybei nėra prasmės grįžti į Trišalę tarybą su nauju jos pasiūlymu dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo, premjerė Ingrida Šimonytė teigia tikinti, kad socialinių partnerių diskusija vyks rimtai ir jiems pavyks susitarti.   „Vyriausybės pozicija šitose derybose yra labiau moderatorius, nes Vyriausybės nėra pagrindinis klausimas, kokio dydžio yra MMA.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad įmonėms, dėl itin aukštų energetinių išteklių kainų patiriančioms finansinių sunkumų, mokesčiai galėtų būti atidėti.  „Kai kurioms įmonėms išties gali kilti problemų susimokėti mokesčius, ir taip, kaip kovido metu buvo lanksčiai žiūrima į tokius iššūkius, taip ir dabar bus žiūrima į tai labai lanksčiai. Mokestinių paskolų sutartis sudaryti tikrai nebus kliūčių“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjerė.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad konkretus lėšų poreikis, kuris reikalingas kompensuoti dujų ir elektros kainų augimą, paaiškės vėliau, kai biudžetas grįš antrą kartą į Vyriausybę. Pasak jos, rengiant kitų metų biudžetą, vis dar neapibrėžtumo dėl lėšų kurios, bus reikalingos energetikos kainų didėjimo kompensacijoms gyventojams, nes situacija rinkoje nestabili. „Per paskutinį mėnesį dujų kainos buvo pakilusios iki 350 eurų, o dabar yra maždaug per pusę mažesnės ir laikosi šitame lygmenyje.

Valstybės valdoma bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) garantuos 104 mln. eurų banko „Swedbank“ paskolų, skirtų smulkiajam ir vidutiniam verslui. Bendrovė su banku pasirašė sutartį, pagal kurią paskolos su garantija šalies įmonėms galės būti teikiamos ketverius metus, jas įmonės galės panaudoti apyvartinio kapitalo poreikiams, investicijoms į plėtrą, pranešė bankas.

Šiaulių bendrovei „Masada“ teisingai skirta 360 eurų bauda už prekybą alkoholiu neleistinu laiku, galutinai nutarė teismas.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) praėjusią savaitę atmetė „Masados“ skundą – įmonė prašė panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2019 metų rugsėjį jai skirtą 360 eurų baudą. LVAT paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo pernai liepą priimtą sprendimą.

Lietuvoje veikiantys bankai skaičiuoja iš klientų uždirbantys šimtus milijonų eurų. Jų pajamos ėmė dar labiau augti, kai Centrinis Europos Bankas pakėlė bazines palūkanų normas. Bankai vis daugiau uždirba iš suteiktų paskolų, tačiau kelti palūkanų už indėlius neskuba. Kai kurie gyventojai piktinasi, kad infliacijai viršijus 20 proc., o bankų paskolų palūkanoms pasiekus dešimtmečio aukštumas, patys bankai už laikomus indėlius nemoka net menkiausių palūkanų.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad plėtrą Lietuvoje planuojančiai JAV farmacijos preparatų platintojai „AmerisourceBergen“ bus užtikrinta saugi ir išvystyta investicinė aplinka. Tikimasi, kad bendrovė tęs plėtrą Lietuvoje, teigia trečiadienį Niujorke su „AmerisourceBergen“ vadovu Stevenu H. Collisu susitikęs G. Nausėda. „Labai tikiuosi, kad įmonės plėtra mūsų šalyje tęsis ir toliau.

Antradienio vakarą Vilniuje pristatyta karščiausia šių metų Vokietijos automobilių koncerno BMW naujiena – prabangiosios serijos „BMW 7“ automobilis. Pirmą kartą istorijoje „BMW 7“ turės ir tik elektra varomą versiją – „i7“. Į šalies gatves pirmieji naujieji 7 serijos modeliai išriedės jau lapkričio mėnesį, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Augant energijos kainoms, gyventojai jau nerimauja dėl artėjančio šildymo sezono. Būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų į savivaldybę besikreipiančių jau nusidriekė eilės. Panevėžiečiai būriuojasi Miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus koridoriuje ir laukia galimybės pateikti prašymus šildymo kompensacijai gauti. Kompensacijos prašytojų eilių nėra Panevėžio rajono savivaldybėje – prašymai teikiami rajono seniūnijų socialiniams darbuotojams.

Nu rugsėjo vidurio neveikianti ir lapkritį veiklą atnaujinti planuojanti atnaujinti Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ nebetieks pigesnės šilumos energijos miestui, todėl bendrovė „Panevėžio energija“ užkurs jos katilinę Kėdainiuose. Dėl to regiono gyventojams šildymas brangs iki 16 procentų. „Panevėžio energijos“ atstovė Daiva Paulauskienė sako, kad įmonės katilinėje Kėdainiuose šiluma bus gaminama iš dyzelinio kuro, kuris yra dukart pigesnis nei gamtinės dujos.

Pramonės produkcijos gamintojų kainos per metus smarkiai ūgtelėjo visose trijose Baltijos valstybėse, o labiausiai – Latvijoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, praėjusį mėnesį, palyginti pernai rugpjūčiu, Lietuvos pramonės gamintojai savo produkciją pabrangino 28,4 proc., Latvijos – 35 proc., Estijos – 28,3 procento. Per mėnesį (rugpjūtį, palyginti su liepa) Lietuvos pramonės produkcijos gamintojų kainos sumenko 0,2 proc., o Latvijos ir Estijos – paaugo atitinkamai 4,1 proc.

Per pastarąją savaitę mažėjo nepriklausomos elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“, tačiau didėjo „Ignitis“ siūloma kaina. Tuo metu „Enefit“ kaina nesikeitė, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. „Elektrum Lietuvos“ prognozuojama mėnesio sąskaita pasirinkus vienos laiko zonos planą su fiksuota kaina antradienį, palyginti su praėjusiu antradieniu, mažėjo 4,05 euro iki 78,2 euro, „Igničio“ didėjo 3,45 euro iki 84 eurų. Tuo metu „Enefit“ kaina nesikeitė ir liko 83,76 euro.

Žemės ūkio technikos ir grūdų sandėliavimo įrangos prekybos bendrovė „East West Agro“ įsigys iki 1,3 proc. (13 tūkst. vienetų) savų akcijų.  Įmonė per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė, kad akcijas supirks rugsėjo 23-30 dienomis, už vieną mokant 15 eurų. Tiek bendrovės akcija trečiadienį kainavo „Nasdaq“ Vilniaus biržoje. Balandžio pabaigoje bendrovės akcininkai apsisprendė iš 3,5 mln. eurų paskirstytinojo pelno 100 tūkst. eurų skirti į rezervą savų akcijų įsigijimui.  39,91 proc.

Vyriausybei siūlant minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų didinti 15 proc. iki 840 eurų, Vyriausybės partnerių Trišalėje taryboje – verslo ir profsąjungų – atstovai mano, kad su šiuo siūlymu grįžti į tarybą nėra prasmės.  „Jeigu Vyriausybė priėmė sprendimą, kokia prasmė dabar eiti į Trišalę tarybą. Darbdaviai sako – 800 eurų (iki tiek didinti MMA – BNS), mes sakome, kad reikia laikytis Trišalės tarybos formulės.

Finansų ministrė kol kas neatskleidžia, ar siūlys palikti pridėtinės vertės (PVM) lengvatą viešbučiams. Ji baigia galioti šių metų pabaigoje.  „Yra vertinama apgyvendinimo sektoriaus situacija, jų pajamos ir apyvartos, tačiau sprendimai bus daromi drauge su biudžeto projektu, matant visus poreikius, nes tų poreikių yra įvairiausių, o juos visus reikia suvesti į vieną bendrą dokumentą“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė Gintarė Skaistė. Lengvatinis 9 proc.

Sankcionuotos ir laikinojo administratoriaus prižiūrimos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ sandorių tikrinimo ir tvirtinimo procedūros galėtų būti paprastesnės – kitaip prarandami pirkėjai tarptautinėse rinkose ir Lietuvoje, sako bendrovės atstovas.  Pasak „Lifosos“ komercijos direktoriaus Lino Kiero, dėl galutinių naudos gavėjų patikros stringa didelės apimties trąšų pardavimas Panamoje registruotai Brazilijos bendrovei „Cibra Fertilizantes“, kurios savininkai yra JAV piliečiai.

Sankcionuotos ir laikinojo administratoriaus prižiūrimos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ sandorių tikrinimo ir tvirtinimo procedūros galėtų būti paprastesnės – kitaip prarandami pirkėjai tarptautinėse rinkose ir Lietuvoje, sako bendrovės atstovas. Pasak „Lifosos“ komercijos direktoriaus Lino Kiero, dėl galutinių naudos gavėjų patikros stringa didelės apimties trąšų pardavimas Panamoje registruotai Brazilijos bendrovei „Cibra Fertilizantes“, kurios savininkai yra JAV piliečiai.

Vyriausybė trečiadienį pasitarime iš esmės pritarė, kad minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų būtų didinama 15 proc. (110 eurų) iki 840 eurų, o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – beveik 16 proc. (85 eurais) iki 625 eurų.  Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, pasiūlymas dėl MMA kaip kompromisinis dabar bus teikiamas Trišalei tarybai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) prognozuoja, kad artėjant žiemai į Lietuvą gali atvykti 60–100 tūkst. karo alinamos Ukrainos gyventojų, į Europos Komisiją ketinama kreiptis pagalbos jų apgyvendinimui. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad šiuo metu pabėgėlių priėmimui ieškoma didesnių patalpų savivaldybėse ir kol kas suplanuota, kur galėtų apsigyventi 25 tūkst. žmonių.

Trečiadienį Vyriausybėje skelbiama, kiek nuo kitų metų pradžios Lietuvoje bus didinama minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Nuo šių rodiklių priklauso, kiek pajamų į rankas gaus minimalią ar kiek didesnę algą uždirbantys darbuotojai. Lietuvos bankas skaičiavo, kad MMA nuo kitų metų turėtų būti 888 eurai. Tačiau darbdaviai ir Vyriausybė su tuo nesutiko.

Užsienio šalių ginklų gamintojai svarsto galimybes Lietuvoje steigti gamyklą, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas. Seimo komitetas trečiadienį svarstė klausimą dėl Lietuvos kariuomenės atsargų ir nacionalinių gamybinių pajėgumų. Pasak L. Kasčiūno, karas Ukrainoje parodė, kad reikia siekti įsigyti kuo daugiau atsargų, o ypač pravartu būtų į Lietuvą pritraukti užsienio investuotojus.

Nuo karo Ukrainoje pasekmių nukentėjusiam Lietuvos verslui numatyta skirti 50 mln. eurų paskolų apyvartinėms lėšoms ir investicijoms.   Europos Komisija pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos rengiamai pagalbos priemonei, pranešė ministerija.

Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektoriaus pajamos iš licencinės veiklos pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, padidėjo 1,8 karto ir siekė 375 mln. eurų, praneša Lietuvos bankas. Dešimties didžiausių įstaigų pajamos sudarė 80 proc. viso sektoriaus pajamų, o daugiau kaip pusę jų – 58 proc. – gavo viena e. pinigų įstaiga.  Centrinio banko apžvalgoje nurodoma, kad pagal apyvartą 58 proc. rinkos užėmė „Revolut Payments“, po 6 proc.

Visuomenė nuo šiol galės gauti daugiau informacijos apie įregistruotas sutartis, įkeitimus ir hipotekos sandorius – Registrų centras (RC) viešinamus duomenis papildė naujais rinkiniais, trečiadienį pranešė RC.   Šią savaitę RC pradėjo skelbti Nekilnojamojo turto (NT) registro duomenis apie NT objektų įkeitimus (hipotekas) bei Sutarčių ir teisių suvaržymų registro duomenis apie įregistruotas sutartis ir kitų objektų įkeitimus ar hipotekas.

Didžiausia mažmeninės prekybos grupė Baltijos šalyse „Maxima grupė“ pirmąjį pusmetį gavo gavo 2,4 mlrd. eurų konsoliduotų pajamų – 10,3 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku (2,2 mlrd. eurų). Grupės konsoliduotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) šiemet siekė 156 mln. eurų ir buvo 11 proc. mažesnis (prieš metus – 175 mln. eurų), o EBITDA marža siekė 6,5 proc. (8 proc.), trečiadienį pranešė „Maxima grupė.

Per dešimtmetį dviračių takų tinklas turėtų išsiplėsti nuo dabartinių 3 tūkst. iki 5 tūkst. kilometrų, prioritetas bus skiriamas sujungti atskirus takus į trasas, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. „Mūsų prioritetas bus jungtys, kad mes visoje Lietuvoje pereitumėme nuo takų prie trasų, kad būtų galima važiuoti konkrečiu maršrutu. Lietuvoje esame inventorizavę, turime 3 tūkst.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį aiškinsis situaciją Kėdainių fosforo trąšų gamykloje „Lifosa“, kuri praėjusią savaitę antrą kartą šiemet laikinai sustabdė gamybą.  Pasak komiteto pirmininko Kazio Starkevičiaus, parlamentarai nori išsiaiškinti stabdymo priežastis, įmonės veiklos atnaujinimo galimybes, taip pat vienos pagrindinių žaliavų – amoniako – įsigijimo klausimus.

2023 metų valstybės biudžeto projektą Seimui Vyriausybė žada pateikti spalio 11-ąją – beveik savaite anksčiau nei įprastai.  Tai trečiadienį pranešė pirmasis parlamento vicepirmininkas Jurgis Razma. Dėl to Seimo valdyba pakoregavo posėdžių grafiką.  „Vyriausybė anksčiau negu priklauso pateiks biudžeto projektą, tas pateikimas spalio 11 dieną numatytas“, – trečiadienį per valdybos posėdį sakė J. Razma.

Seimo biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį aptars priemones kovojant su pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymu. Šių ir kitų ekonominių bei finansinių nusikaltimų problematiką parlamentarai aptars su Generalinės prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Finansų ir vidaus reikalų ministerijų atstovais.

Dalis lietuviško kapitalo prekybos įmonių aljanso „Aibė“ narių, dėl kelis kartus išaugusių energijos kaštų sprendžia ar tęsti ir kaip tęsti parduotuvių veiklą: dirbti iš dalies, užsidaryti šaltajam sezonui ar apskritai nutraukti veiklą.  „Šiandien aljanso parduotuvių energijos kaštai siekia iki 8 proc. nuo pardavimų apyvartos, kai pernai vidutiniškai sudarė 1–1,5 proc. Turint omenyje, kad parduotuvių pardavimų marža vidutiniškai sudaro 20 proc.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) šiandien kreipėsi į Vyriausybę, palaikydama Lietuvos banko siūlymą minimaliąją mėnesinę algą (MMA) 2023 metais didinti etapais, rašoma pranešime spaudai. „Ekonominių iššūkių akivaizdoje verslas supranta, kad pažeidžiamiausių darbuotojų atlyginimai turi didėti.

Vyriausybė trečiadienį ketina svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijų siūlymus nuo kitų metų 15 proc. didinti minimalią mėnesio algą (MMA) ir beveik 16 proc. – neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).  BNS šaltiniai Vyriausybėje patvirtino, kad siūloma MMA padidinti 110 eurų iki 840 eurų (iki mokesčių), o NPD – 85 eurais iki 625 eurų.

Rugpjūtį daugelį šokiravusios elektros kainos rugsėjo mėnesį kiek sumažėjo. Vis garsiau apie naujas priemones kalbama tiek ES, tiek Lietuvoje. Tačiau nepriklausomi elektros tiekėjai kone bruka gyventojams naujas ir gerokai prastesnes sutartis vietoje senųjų. Vilnietis Tadas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) su sutuoktine augina du mažamečius vaikus. Per metus jie suvartoja gerokai daugiau nei 1 tūkst.

Visose Lietuvos savivaldybėse – žmonių, prašančių kompensacijų už elektros energiją ir šildymą, apgultis. Savivaldybės sako, kad didžioji dalis gyventojų prašymus pateikti atvyksta į savivaldybes, todėl ir formuojasi eilės. Gyventojai taip pat raginami Skaičiuojama, kad susidomėjimas kompensacijomis už šildymą šiuo metu yra tris kartus didesnis nei ankstesniais metais. Dėl susidariusių spūsčių kai kuriose savivaldybėse vizitui registruojama tik gruodžio viduriui.

Laukia brangus šildymo sezonas, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) pirmininkas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius. Anot jo, šildymo kainos gali augti kartais, o kompensacijų už šildymą šiemet gali siekti kur kas daugiau gyventojų nei ankstesniais metais. Vis dėlto Vilniaus savivaldybė skaičiuoja, kad kainos išliks panašios kaip ankstesniais metais, o ministrė Monika Navickienė ramina, kad lėšų kompensacijoms gyventojams pakaks.

Maitinimo įstaigoms pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata nebus tęsiama, bet verslui gali būti pasiūlytas mokesčių atidėjimas, jei jų sąskaitos už energijos išteklius viršys 10 proc. sąnaudų, sako finansų ministrė. „Lengvata yra terminuota, jos galiojimas baigiasi su metų pabaiga, jos pratęsti neketinama“, – antradienį LRT televizijai sakė Gintarė Skaistė.  Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas vietoj įprasto 21 proc.

Jei ketini išvažiuoti už Lietuvos ribų, vienas iš tikslų turi būti Latvija. Latvijos Kultūros ministerija ypač ragina užsienio turistus susipažinti su Latvijos kultūriniu ir gamtiniu paveldu bei apsilankyti daugiau kaip 60-yje įvairių objektų, kurie patyrė plataus masto permainų, rašoma pranešime žiniasklaidai.  120,8 mln.

Europos Komisija siūlo Lietuvai skirti papildomą 142 mln. eurų paramą finansuoti 2021 metų Vyriausybės išlaidas, mokant darbo užmokesčio subsidijas už prastovas karantino metu, kai neveikė dalis verslų. Tokiu būdu bendra parama Lietuvai siektų 1,1 mlrd. eurų, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.  ES Tarybai pritarus pasiūlymui, parama bus teikiama kaip lengvatinės paskolos.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad Vyriausybės ketinimus minimalią mėnesio algą (MMA) didinti 15 proc., o neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – beveik 16 proc. galima laikyti parama verslui. „Mes, profsąjungos esame įsitikinę, kad buvo ir yra visos prielaidos didinti MMA tiek, kiek pagal sutartą formulę iš pradžių siūlė Lietuvos bankas – tai yra iki 888 eurų.

Vyriausybei ketinant priimti sprendimą dėl minimalios mėnesio algos (MMA) kėlimo nuo kitų metų 110 eurų iki 840 eurų, o neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – 85 eurais iki 625 eurų, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas sako, jog dėl gresiančios recesijos MMA reikėtų didinti mažiau – iki 800 eurų, o NPD – daugiau – iki 740 eurų. Pasak Vidmanto Janulevičiaus, pagerėjus ekonomikai MMA kitąmet būtų galima didinti taip, kaip siūlė Lietuvos bankas – iki 888 eurų.

Visose Lietuvos savivaldybėse – žmonių, prašančių kompensacijų už elektros energiją ir šildymą, apgultis. Kai kur laukti reikia net po tris mėnesius. Ar valdžia jau turi planą kam ir kiek mokės kompensuodama rekordines kainas?  Apie tai – Edmundo Jakilaičio pokalbis su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene, Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu, Jonavos meru Mindaugu Sinkevičiumi.