Skaičiuojama, kad susidomėjimas kompensacijomis už šildymą šiuo metu yra tris kartus didesnis nei ankstesniais metais. Dėl susidariusių spūsčių kai kuriose savivaldybėse vizitui registruojama tik gruodžio viduriui.
Akivaizdu, kad naudotis elektronine platforma, skirta pateikti duomenis kompensacijai gauti, sugeba ne visi gyventojai. Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) skaičiuoja, kad tik apie 30 proc. gyventojų prašymus pateikia internetu. Visi likę fiziškai skuba į savivaldybes.
Anot sostinės mero Remigijaus Šimašiaus, sostinė tvarkos kol kas keisti neketina, taip pat neketina ir pradėti gyventojų registruoti vizitui iš anksto. Kaip sako R. Šimašius, savivaldybė su situacija kol kas susitvarko, didelės eilės čia nesiformuoja.
Anot socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, artimiausiu metu teks susitaikyti su tokia sistema, kokia ji šiuo metu yra. Sukurti naujos sistemos iki šildymo sezono pradžios, tikėtina, nepavyktų. Tam jau yra numatytos reikalingos lėšos, ji bus sukurta vėliau.
Kaip sako ministrė, kompensacijos už šildymą gyventojams yra prieinamos ir jos sprendžia didelių šildymo kainų problemą visoms vidutines pajamas gaunančioms šeimoms.
„Eilės yra antrinė problema, butelio kaklelis yra laikinas efektas“, – sako M. Navickienė.
Kaip sako LSA primininkas Mindaugas Sinkevičius, besikreipiančiųjų dėl kompensacijų kiekis yra padidėjęs įvairiose savivaldybėse.
„Situacija netenkina ta prasme, kad didesnė dalis pildo ne elektroniniu būdu. Kažkas neturi elektroninio parašo, kažkas neturi įgūdžių. Tikrai atsiranda problemų, kada net darbdavio ofisas yra ne toje pačioje gyvenamoje teritorijoje, o kitur.
Vėlgi papildomas susirašinėjimas, tai užtrunka. Kantrybės dėl antplūdžio reikia, bet reikia pasakyti <...>, kad nepriklausomai nuo paraiškos pateikimo datos kompensacija galioja šildymo sezonui. Nėra skubos prieš šildymo sezoną ateiti, galima ir prasidėjus kreiptis“, – gyventojus ragina M. Sinkevičius.
Vis dėlto prašymas kompensacijai gauti nagrinėjamas mėnesį, o pirmosios sąskaitos už šildymą turėtų ateiti lapkritį. Todėl jei žmonės nesuskubs, pirmąsias sąskaitas turės apmokėti iš savo kišenės.
„Būtent dėl to faktoriaus visi nori iki spalio ar spalio vidurio suskubti, todėl anšlagas didžiulis“, – sako M. Sinkevičius.
Anot M. Sinkevičiaus, kompensavimo sistemoje tobulinti reikėtų gyventojų duomenų dalijimosi procesus.
„Nemaža auditorija pretenduojančių į kompensaciją už šildymą yra senjorai, kurie metai iš metų kreipiasi. Jei senjoras peržiemojo, gauna pajamas, kurios nepasikeitė, matyt, reikia žinoti, kad vieną kartą užpildžius kasmet kompensacija automatiškai suskaičiuojama. Nebent turime prielaidų, kad pensininkas dieną X pradėjo dirbti“, – siūlo M. Sinkevičius.
Šiemet kompensaciją gavo 250 tūkst. gyventojų, tai yra daugiau nei perpus daugiau nei pernai. Ministrės M. Navickienės teigimu, papildomai savivaldybėms šiemet buvo papildomai skirta 42 mln. eurų kompensacijoms.
Ministerijos skaičiavimu, šiemet kompensacijų siekti gali 20–30 proc. daugiau gyventojų nei ankstesniais metais. Planuojami pokyčiai, kad kompensacijas visam šildymo sezonui galėtų gauti dirbantys žmonės. Anksčiau kompensacijas jie gaudavo trims mėnesiams.
Anot ministrės, pakeitimas turėtų būti priimtas kitą savaitę.
Laidą „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį–ketvirtadienį 19:30 per TV3 televiziją ir naujienų portale tv3.lt!
