Rusija

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, anot žiniasklaidos, penktadienį vyksta į Maskvą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Apie tai, remdamiesi informuotais šaltiniais, pranešė „Laisvosios Europos radijas“ ir Vengrijos tiriamosios žurnalistikos atstovas Szabolcsas Panyis. Oficialiai vizitas kol kas nepatvirtintas. Vengrija prieš kelias dienas perėmė pirmininkavimą ES Tarybai. Sz. Panyio informacija, V. Orbaną lydės užsienio reikalų ministras Peteris Szijjartas.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė rimtai vertinantis respublikonų tikėtino kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo komentarus, kad jis galėtų greitai užbaigti karą Ukrainoje. „Tai, kad D. Trumpas, kaip kandidatas į prezidentus, sako, jog yra pasirengęs ir nori nutraukti karą Ukrainoje, mes vertiname gana rimtai“, – spaudos konferencijoje Astanoje sakė V. Putinas, pridūręs, kad nėra susipažinęs su konkrečiais D. Trumpo pasiūlymais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijoje uždrausta Talibano grupuotė yra Maskvos sąjungininkė kovoje su terorizmu, nes ji kontroliuoja Afganistaną. „Turime manyti, kad Talibanas kontroliuoja valdžią šalyje. Ir šia prasme Talibanas, žinoma, yra mūsų sąjungininkai kovoje su terorizmu, nes bet kuri valdžia yra suinteresuota stabilumu valstybėje, kurią valdo“, – sakė V. Putinas Astanoje.

Rusija pirks muilą, asmens higienos priemones ir tualeto reikmenis iš Šiaurės Korėjos, rašoma „The Moscow Times“, remiantis „Rospatent“ informacija. Pchenjane įsikūrusi bendrovė „Ryongaksan Soap Factori“ pateikė paraišką užregistruoti atitinkamų produktų prekės ženklą. Šiaurės Korėjos gamintojai taip pat svarsto galimybę tiekti džinsus, rankines ir batus, anksčiau skelbė „Shot“. Tačiau, atsižvelgiant į šios uždaros šalies ypatumus, drabužių asortimentas gali būti ribotas.

Indijos premjeras Narendra Modis liepos 8-9 dienomis lankysis Rusijoje, ketvirtadienį pranešė Kremlius. Tai bus pirmoji jo kelionė į šią šalį nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios. N. Modis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aptars „tolesnės tradiciškai draugiškų Rusijos ir Indijos santykių plėtros perspektyvas, taip pat aktualius tarptautinės ir regioninės darbotvarkės klausimus“, pareiškime nurodė Kremlius.

Visos Rusijos balistinės raketos „Kinžal“, paleistos į Ukrainos sostinę po 2023 m. gegužės, kai šalis gavo oro gynybos sistemą „Patriot“, buvo sėkmingai perimtos.

Maskvoje (Rusija), kur žiemos metu temperatūra gali nukristi iki 40 laipsnių, liepos 3 d. termometrai rodė 32,7 laipsnius karščio ir puse laipsnio pagerino 1917 m. tos pačios dienos rekordą, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. Rekordai buvo sumušti nuo Rusijos Ramiojo vandenyno pakrantės ir Sibiro dykumų iki europinės Rusijos dalies. Dėl karščio išaugo oro kondicionierių ir ventiliatorių paklausa, o maskviečiai suvalgė rekordinį kiekį ledų ir gėrė šaltus gėrimus.

Artima Rusijos sąjungininkė Baltarusija ketvirtadienį oficialiai įstojo į Šanchajaus bendradarbiavimo organizaciją (SCO) ir tapo dešimtąja Pekino ir Maskvos vadovaujamos regioninės grupės nare. „Baltarusijos Respublika tapo visateise Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos nare“, – socialiniuose tinkluose pranešė viršūnių susitikimo organizatoriai.

  Kazachstano sostinėje Astanoje ketvirtadienį vykstančiame Vidurio Azijos aukščiausiojo lygio susitikime Kinijos prezidentas Xi Jinpingas paragino lyderius priešintis išorės kišimuisi, pranešė valstybinė žiniasklaida.

FSB karinės kontržvalgybos pareigūnai sulaikė Artiomą Gorodilovą, 83-osios atskirosios gvardijos desantininkų brigados vadą, praneša „Kommersant“. Leidinio teigimu, jis įtariamas sukčiavimu stambiu mastu (BK 159 str. 4 dalis, laisvės atėmimas iki dešimties metų). Sulaikymas įvyko Riazanėje, po to pareigūnas buvo nuvežtas į Maskvą ir perduotas bylą tiriančiam Tyrimų komiteto Pagrindiniam karinių tyrimų direktoratui.

Ukrainiečių kariuomenė patvirtino, kad atsitraukė iš dalies Časiv Jaro miesto netoli Bachmuto Rytų Ukrainoje, ketvirtadienį skelbia „Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL). Hortycios pajėgų grupės atstovas Nazaras Vološynas nurodė, kad kalbama apie Kanalo, dar vadinamą Naujuoju, rajoną. Anot jo, buvo netikslinga jį laikyti, o ukrainiečių pozicijos buvo sunaikintos. Rusija trečiadienį pareiškė, kad jos pajėgos užėmė šį rajoną.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad jo vyriausybė derasi dėl Azerbaidžano gamtinių dujų tiekimo per Ukrainą į Europą, šių metų pabaigoje baigus galioti rusiškų dujų tranzito sutarčiai, kurios pratęsti Kyjivas neketina.

Temperatūra troleibusuose Minske, nepaisant oro kondicionieriaus, siekia net 40 laipsnių karščio. Tokią situaciją užfiksavo ir „TikTok“ paviešino viena Baltarusijos sostinės gyventoja. Pasak keleivės, troleibuso vairuotojas transporto priemonėje kažkodėl įjungė ne vėsinimą, o šildymą, rašo baltarusių portalas „Zerkalo“. Šildymas veikia, o langai uždaryti „Rašoma: oro kondicionierius įjungtas. Vienoje stotelėje vos nenumirėme.

Per Rusijos išpuolį Ukrainos pietinėje Zaporižios srityje žuvo du žmonės ir dar vienas buvo sužeistas, ketvirtadienį pranešė regiono gubernatorius Ivanas Fiodorovas. „Dėl priešo apšaudymo žuvo vyras ir moteris“, – „Telegram“ pranešė I. Fiodorovas ir pridūrė, kad dar vienas vyras buvo sužeistas. Pasak jo, per pastarąją parą Rusijos pajėgos sudavė 391 smūgį 10 gyvenviečių. Rusija teigia aneksavusi Zaporižios regioną, nors jo pilnai nekontroliuoja.

Rusija praranda įtaką Vidurio Azijos šalyse, kurios kadaise priklausė SSRS. Naujuoju hegemonu čia tampa Kinija, skelbia „The Wall Street Journal“ (WSJ). Leidinys atkreipia dėmesį į akivaizdžius šių šalių persiorientavimo iš šiaurės į rytus požymius: Uzbekistano gatvėmis važinėja vis daugiau kiniškų prekės ženklų, o rusiškų „Ladų“ skaičius mažėja. Nors Pekinas ir Maskva deklaruoja susivienijimą menamai Vakarų agresijai prieš jas, užkulisiuose įtampa tarp abiejų diktatūrų išlieka.

Maskvoje (Rusija) antrą dieną paeiliui „gerinami“ karščio rekordai per visą matavimo istoriją. Šiandien temperatūra pavėsyje siekė 32,5 laipsnio Celsijaus, skelbiama „Meduza“. Ankstesnis šios dienos rekordas buvo 32,3 laipsnio – 1917-aisiais. Sinoptikų teigimu, karščio anomalija Rusijos sostinėje tęsis iki savaitgalio, tik tuomet žadamas atšalimas. Liepos 2-ąją taip pat buvo pagerintas dar nuo 1890-ųjų laikęsis karščio rekordas.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka vėl skundėsi Lietuva ir Lenkija, kurios, anot jo, „neteisėtai užkirto Baltarusijai prieigą į Baltijos jūros uostus“. Jis taip pat džiaugėsi krovinių gabenimu per Rusiją ir džiūgavo dėl kaimyninių šalių patiriamų nuostolių, tačiau pamiršo paminėti, kokią kainą už tai moka pati Baltarusija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Kinijos lyderiui Xi Jinpingui trečiadienį pareiškė, kad Pekino ir Maskvos santykiai yra tvirtesni nei bet kada anksčiau. Prezidentai susitiko trečiadienį prasidėjusio Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimo kuluaruose Kazachstano sostinėje Astanoje. Maskvos ir Pekino tikslas – sustiprinti prieš Vakarus nukreiptas sąjungas ir padidinti savo įtaką strateginiame Vidurinės Azijos regione.

Genadijaus Rakitino patriotinė poezija per pastaruosius metus Rusijoje susilaukė nemažai gerbėjų. Jo odės Vladimirui Putinui ir emocijų kupini eilėraščiai, kuriais jis palaikė Rusijos karą Ukrainoje, sulaukė pripažinimo socialinėje medijoje ir buvo garbingai minimi Rusijos poezijos apdovanojimuose. Tačiau G. Rakitino gerbėjai nesuvokė vieno dalyko: visi 18 poeto parašyti eilėraščiai buvo nacių eilėraščių, parašytų 1930–1940 m., vertimai.

Rusams trečiadienį raketomis ir dronais atakavus Ukrainos pietrytinį Dnipro miestą žuvo keturi žmonės, o dar 27 buvo sužeisti, pranešė pareigūnai. Rusijos pajėgos nuolat taikosi į pramoninį miestą ir aplinkinį regioną nuo pat 2022 metų vasario, kai pradėjo invaziją. „Šį rytą per Rusijos išpuolį Dnipro mieste žuvo keturi žmonės. Dvidešimt septyni žmonės buvo sužeisti. Vienuolika iš jų paguldyti į ligoninę. Dviejų būklė sunki“, – pranešė regiono gubernatorius Serhijus Lysakas.

Rusijos priklausomybė nuo Kinijos pasiekė tokį lygį, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas galėtų užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą „vienu telefono skambučiu“, pareiškė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas. „Rusija dabar yra tokia priklausoma nuo Kinijos... Vienas prezidento Xi Jinpingo skambutis telefonu galėtų išspręsti šią krizę“, – sakė 56 metų A. Stubbas antradienį Helsinkyje naujienų agentūrai „Bloomberg“ duotame interviu.

Dėl tariamo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų „suaktyvėjimo“ pasienyje Baltarusijos ir Rusijos oro ir oro gynybos pajėgoms įvesta „aukšto lygio parengtis“. Apie tai pareiškė autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka, rašo „RBK-Ukraina“. Baltarusijos diktatoriaus teigimu, į pozicijas dislokuoti raketų kompleksai „Polonez“ ir „Iskander“. Kartu jis pridūrė, kad „jokiu būdu neturime leisti jokios eskalacijos ir jokio pablogėjimo“. „Noriu, kad Ukrainos vadovybė tai išgirstų.

Kyjivo valdžia pranešė, jog Ukraina išvedė iš rikiuotės kelias Rusijos oro gynybos sistemas. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat paragino nukreipti dėmesį į Kremliaus raketų paleidimo įrenginius ir sustiprinti Kyjivo oro gynybą.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, jei grįš į Baltuosius rūmus, gali atsisakyti NATO aljanso plėtros į rytus dėl susitarimo su autoritariniu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, rašo „Politico“, remdamasis dviem nacionalinio saugumo ekspertais – buvusio prezidento šalininkais. Anot leidinio, D. Trumpas nori pasiūlyti V. Putinui susitarimą, pagal kurį NATO įsipareigotų nesiplėsti į rytus – nepriimti į aljansą Sakartvelo ir Ukrainos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Kremliaus duomenimis, trečiadienį Kazachstane susitiks su savo turkų kolega Recepu Tayyipu Erdoganu. Jiedu kalbėsis Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (SCO) viršūnių susitikimo išvakarėse, antradienį pranešė Kremlius. Ketvirtadienį V. Putinas SCO viršūnių konferencijoje susitiks ir su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. Pasak Kremliaus, taip pat planuojami V. Putino pokalbiais su Azerbaidžano, Kazachstano ir Baltarusijos prezidentais.

Rusija naudoja su Lietuva besiribojantį Kaliningradą kaip vieną iš savo bazių, kad sutrikdytų Europos Sąjungos (ES) palydovinių sistemų veikimą, praneša „Bloomberg“, remdamasi ryšių technologijas stebinčia Jungtinių Tautų (JT) agentūra.

JAV reperis Kanye Westas pastarosiomis dienomis tapo labiausiai aptariama naujiena Rusijoje. Atvykęs į šalį jis patraukė prokremliškų informavimo priemonių dėmesį, tačiau kai kurie aktyvistai nėra tuo patenkinti ir reikalauja uždrausti galimus Kanya Westo pasirodymus Maskvoje.

Rusijos gyventojas buvo nuteistas 10 metų kalėti dėl praėjusiais metais Chimkuose sudegintos valstybinės vėliavos ir „planų kariauti už kitą valstybę“. 27-erių Michailas Iščenka sulaukė griežtos bausmės už 2023 m. rugsėjį sudegintą Rusijos vėliavą. Kremliaus ideologiją palaikantis teismas nuteisė jį net 10 metų kalėjimo, nors už tokio pobūdžio nusikaltimą maksimali net ir Rusijoje bausmė šiuo metu yra 5 metai kalėjimo.

Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Vasilijus Nebenzia pirmadienį užsiminė, kad Maskva svarsto galimybę panaikinti sankcijas Talibanui.  Katare tarptautiniai Kabulo pasiuntiniai, įskaitant Maskvos atstovus, susirinko į JT organizuojamą dviejų dienų aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Afganistano ateities. Susitikime Talibanas pareikalavo atšaukti jam taikomas sankcijas.  „[Talibanas] yra faktinė valdžia.

Nuo 2022 m., kai įvyko pilno masto invazija į Ukrainą, Rusijos atakos povandeniniai laivai du kartus vykdė misijas Airijos jūroje, todėl Didžiosios Britanijos kariuomenė ėmėsi priemonių apsaugoti savo teritorinius vandenis nuo precedento neturinčio Kremliaus žingsnio. Apie tai rašo agentūra „Bloomberg“, remdamasi trimis su situacija susipažinusiais šaltiniais.

Rusijos karinis teismas pirmadienį už akių nuteisė populiarų Ukrainos „YouTube“ vaizdo tinklaraštininką ir žurnalistą Dmytro Gordoną už viešus raginimus nužudyti prezidentą Vladimirą Putiną. Maskvos karinis teismas D. Hordonui, dar žinomam kaip Dmitrijus Gordonas, skyrė 14 metų laisvės atėmimo bausmę, pranešė naujienų agentūra TASS. Nuo pat plataus masto karo Ukrainoje pradžios Rusija teisia savo oponentus už akių, toliau vykdydama represijas.

Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno našlė Julija Navalnaja vadovaus JAV įsikūrusiam Žmogaus teisių fondui (EFHR). EFHR vykdo kampanijas prieš autoritarinius lyderius visame pasaulyje ir teikia humanitarinę pagalbą Ukrainai. Aleksejus Navalnas vasario mėn. mirė būdamas 47 metų amžiaus Arkties kalėjime po to, kai buvo nuteistas ilgam laikui kalėti dėl kaltinimų sukčiavimu ir ekstremizmu. Jis, Vakarai ir jo šalininkai teigė, kad kaltinimai buvo politiškai motyvuoti.

Belgorodo srities valdžia išdalijo asmenines apsaugos priemones su Ukraina besiribojančių kaimų gyventojams, pranešė „Pepel“, kurį cituoja rusų opozicinis leidinys „The Moscow Times“. Šalmai ir neperšaunamos liemenės buvo išduotos Graivorono rajono gyvenviečių gyventojams.  Išdalinti gesintuvai, šalmai, neperšaunamos liemenės Regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas anksčiau, lankydamasis gyvenvietėse, reikalavo padidinti asmeninių apsaugos priemonių skaičių.

Dėl didelių gaisrų Sibire Rusijos institucijos Jakutijoje paskelbė nepaprastąją padėtį. Regione šalies šiaurės rytuose daugiau kaip 331 000 hektarų plote liepsnoja per 100 gaisrų, pirmadienį Maskvoje pranešė Nepaprastųjų situacijų ministerija. Didžiausioje pagal plotą pasaulio šalyje šiuo metu 18 regionų registruoti 353 gaisrai – dega daugiau kaip 600 000 hektarų plotas. Labiausiai paveikti Tolimieji Rytai. Miškai, be kita ko, dega Amūro srityje ir Baikalo regione.

Įsigaliojo naujos Europos Sąjungos (ES) sankcijos Rusijos sąjungininkei Baltarusijai. Baudžiamosios priemonės yra reakcija į Minsko paramą Rusijos agresijai prieš Ukrainą. Jos numato tam tikrų pramoninių ir prabangos prekių eksportą į Baltarusiją. Be to, nustatyti nauji importo draudimai auksui, deimantams, heliui, anglims ir žaliai naftai. Naujomis sankcijomis, viena vertus, norima užkirsti kelią tam, kad per Baltarusiją būtų apeinamos Rusijai galiojančios sankcijos.

Kelios dešimtys sparnuotųjų raketų, kuriomis Rusija bandė smogti Ukrainos pasieniui, per klaidą nukrito jos pačios teritorijoje, praneša „The Washington Post“. Vidiniame Rusijos dokumente, su kuriuo susipažino leidinys, atskleidžiama, kad nuo 2023 m. balandžio iki 2024 m. balandžio mažiausiai 38 bombos nukrito Belgorodo pasienio srityse, iš jų mažiausiai keturios – pačiame Belgorodo mieste. Dauguma rusų „pamestų“ bombų nesprogo, nurodoma ataskaitoje.

Pasienio punkte „Ivangorod – Narva“ susiformavo milžiniška norinčiųjų patekti į Estiją eilė. Liudininkai tvirtina, kad vidutinis laukimo laikas – 6 valandos, nors kai kurie „džiaugiasi“ patekę per 4 valandas. Oficialūs Rusijos pasienio atstovai eilių dydžio vietos informavimo priemonėms nekomentavo, tikino, kad „ir taip aptarnauja daugiau negu numatyta“. Rusai tuo metu dalijasi informacija, kad eilės susiformuoja Rusijos pusėje, o estai į šalį įleidžia daug sparčiau.

Primorės krašto (Rusija) teritoriniuose vandenyse per bortą iškrito vyras, nusprendęs pučiant stipriam vėjui nusišlapinti į jūrą. Birželio 26-ąją plaukęs į darbo vietą 51-erių vyras neišlaikė lygsvaros ir iškrito iš laivo, jo kūno paieškos tęsiasi iki šiol. Vyras plaukė kartu su kolegomis į darbo miškų kirtimo bendrovėje, „Samarginskij“ punkte. Kolegų teigimu, buksyru „MB-356“ viso plaukė 11 darbuotojų.

Rusijos Belgorodo ir Kursko sričių administracija paskelbė, kad regione susiduriama su elektros ir vandens tiekimo problemomis „dėl išorinio poveikio“. Rusijos pajėgos daugiau nei du metus apšaudo Ukrainos civilinę infrastruktūrą, taip bandydama palaužti ukrainiečių ryžtą kovoti su okupacinėmis pajėgomis.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas dažnai giriasi, kad Rusija pirmauja pasaulyje kurdama hipergarsinius ginklus, kurie yra penkiskart greitesni už patį garsą. Tačiau pastaraisiais metais keli Rusijos fizikai, dirbantys su šiais ginklais, buvo apkaltinti išdavyste ir įkalinti. Kai kurie mano, kad prieš juos buvo imtasi griežtesnių priemonių.

„Put Domoj“ (rus. „Kelias namo“) yra gerai žinomas judėjimas Rusijoje, kuris sudarytas iš mobilizuotų karių motinų ir giminaičių. Mėnesių mėnesius jos reikalavo, kad jų sūnūs ir giminaičiai būtų sugrąžinti iš fronto linijų Ukrainoje. Tačiau birželio pradžioje Kremlius „Put Domoj“ paskelbė užsienio agentėmis. „Atrodo, kad mylėti savo sutuoktinį ir norėti, kad jis būtų saugus, dabar yra užsienio įtakos požymis.

Per Rusijos išpuolius Pietų ir Rytų Ukrainoje šeštadienį iš viso žuvo 10 žmonių, praneša Kyjivas.  Pietinio Zaporižios regiono gubernatorius Ivanas Fiodorovas nurodė, kad per išpuolį Vilniansko mieste žuvo šeši civiliai. „Rusai užpuolė Zaporižios srities Vilniansko miestą. Preliminariai žuvo šeši civiliai gyventojai, aštuoni gyventojai buvo sužeisti“, – socialiniuose tinkluose nurodė I. Fiodorovas.

Pamaskvėje esanti „Crocus City Hall“, kurioje buvo įvykdytas daugiausiai aukų per du dešimtmečius Rusijoje pareikalavęs išpuolis, po atstatymo nebebus naudojama kaip koncertų salė, šeštadienį valstybinei žiniasklaidai pranešė regiono gubernatorius. Pastatas sudegė, kai kovo 22 dieną roko koncerto metu ten buvo surengtas teroro aktas, per kurį žuvo 145 žmonės ir šimtai buvo sužeisti.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sako, kad Kyjivas turėtų ne tik atkurti sienas ir patraukti Rusiją atsakomybėn, bet ir sukurti realybę, kurioje naujas karas būtų neįmanomas. Tai pranešė Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba. D. Kuleba, kalbėdamas Dubrovniko forume Kroatijoje, pažymėjo: „Kaip jau žinome iš savo pačių pastarojo meto istorijos, taip pat kitų regionų istorijos, taika be teisingumo veda į naują karą.

Baltarusija prie savo sienos su Ukraina perkėlė papildomus karinius dalinius, įskaitant daugkartinio paleidimo raketų sistemas, kurių nuotolis siekia 200 kilometrų, penktadienį naujienų agentūrai „BelTA“ pareiškė šios šalies sienos apsaugos tarnybos atstovas. Toks žingsnis grindžiamas tariamu Ukrainos rengimusi šnipinėti ir vykdyti sabotažą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pranešė, kad pagal susitarimą, kuriam tarpininkavo Vatikanas, buvo paleista dešimt Rusijoje ir Baltarusijoje į nelaisvę paimtų civilių, įskaitant politiką ir du kunigus. Rusija ir Ukraina per daugiau nei dvejus metus trunkantį karą jau yra apsikeitusios šimtais kalinių, tačiau kalinių civilių paleidimo atvejų pasitaiko rečiau. „Mums pavyko iš Rusijos nelaisvės susigrąžinti dar 10 mūsų žmonių“, – platformoje „Telegram“ nurodė V. Zelenskis.

Per Rusijos raketų ataką Dnipre žuvo vienas žmogus, o dar devyni buvo sužeisti. Trijų nukentėjusiųjų būklė yra sunki. Apie tai tinkle „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas. „Dnipre žuvo vienas žmogus. Dar šeši buvo sužeisti. Tarp jų – 7 mėnesių kūdikis. Mergaitė apsinuodijo degimo produktais“, – nurodė jis. S. Lysakas pažymėjo, kad trijų žmonių – 27 ir 30 m. moterų bei 29 m. vyro – būklė yra sunki. Likusiųjų būklė vidutinė.

Prasidėjus karui Ukrainoje Europos šalys išsiuntė 600 Rusijos diplomatinių šnipų, o naujuoju rusų šnipinėjimo Europoje centru tapo Austrijos sostinė Viena, skelbia „The Wall Street Journal“, rašo UNIAN. „Per pastaruosius dvejus metus Rusijos vyriausybės darbuotojų skaičius Austrijoje išaugo nuo 300 iki daugiau nei 500, daugiau nei pusė jų – diplomatai ir administratoriai, tvirtina žvalgybos pareigūnai. Austrijos žvalgybos pareigūnai mano, kad iki pusės jų dirba šnipais“, – skelbia leidinys.

Praėjusią savaitę Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas šypsodamiesi į kameras važinėjosi po Šiaurės Korėjos sostinę Rusijoje pagamintu limuzinu „Aurus“. Limuziną kolegai padovanojo V. Putinas, kad pademonstruotų tvirtėjančius šalių ryšius. Prabangus sedanas turėjo įkūnyti Rusijos vidaus meistriškumą ir parodyti, kad šalis nėra priklausoma nuo importuojamų technologijų ir prekių.