Tokią nuomonę leidinyje „Politico“ reiškia Oksfordo universiteto teisės profesorius Derrickas Wyattas.
Donaldo Trumpo požiūris į Ukrainą
Išgyvenęs pasikėsinimą nužudyti, buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsitikrino savo kandidatūrą Respublikonų partijoje prezidento rinkimams. Tuo tarpu naujausios apklausos rodo, kad viceprezidentė Kamala Harris – favoritė tapti Demokratų partijos kandidate rinkimams, kuri stotų akis į akį su D. Trumpu.
Tačiau aktyviai Ukrainą remiančios Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris neturi kito pasirinkimo, kaip tik likti šalia JAV prezidento, kad ir kas juo taptų – taigi prieš kelis mėnesius jis ėmė liaupsinti D. Trumpą.
Tai, kad Jungtinė Karalystė remia Ukrainą, yra sudėtinga. Praėjusią savaitę JK surengtame Europos politinės bendruomenės viršūnių susitikime sėdėdamas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui iš dešinės, ministras pirmininkas K. Starmeris pažadėjo remti Kyjivą „tiek ilgai, kiek reikės“.
Tačiau D. Trumpo sąjungininkai Kiniją laiko pagrindine grėsme JAV saugumui, o ne Rusiją. Todėl Ukrainą mato kaip šalį, į kurią nukreipiami ištekliai, kurių gali prireikti konfrontuoti su Kinija ir apginti Taivaną.
D. Trumpas anksčiau gyrėsi galįs užbaigti Ukrainos karą per 24 valandas. Tačiau po neseniai įvykusio pokalbio su V. Zelenskiu jis pripažino, kad „abi pusės galės susitikti ir susitarti dėl taikos, o tai užbaigs smurtą ir atvers tiesų kelią į klestėjimą“.
Tačiau didelį susirūpinimą kelia tai, kad D. Trumpo taikos idėja gali tiesiog reikšti, kad Rusija pasiliks dabar laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas. Neseniai jis savo kandidatu į viceprezidentus paskyrė Jamesą Davidą Vance’ą, vyrą, kuris sakė, kad jam nelabai rūpi, kas atsitiks su Ukraina.
Panašiai mąsto ir galimas D. Trumpo kandidatas į valstybės sekretorius Richardas Grenellas, kuris pasisakė už taikos susitarimą, kuris išsaugotų Ukrainos teritoriją, bet leistų sukurti „autonomines zonas“.
NATO ir Ukrainos Trumpo laimėjimo atveju lauktų nelengvas pasirinkimas
Atsižvelgiant į visa tai, jei D. Trumpas grįžtų į Baltuosius rūmus, JK ir kitos Europos NATO narės galėtų susidurti su sunkiu pasirinkimu: arba sutikti su Rusijai palankiu priverstiniu susitarimu, arba paremti V. Zelenskį, atmetus tokį susitarimą, ir toliau priešintis rusams.
Visgi pagal pastarąjį scenarijų D. Trumpas gali atgrasyti sąjungininkus nuo nesutarimų, atšaukdamas JAV gynybos garantijas šalims, kurias laikė „eskaluojančias“ karą tiekiant ginklus Ukrainai.
Tokia krizė suskaldytų ir susilpnintų NATO – tiek, kad kai kurios sąjungininkės galėtų atsitraukti nuo konfrontacijos su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir atšaukti paramą Ukrainai.
Kyla klausimas, ar Jungtinė Karalystė būtų viena iš tų šalių, ar ji prisijungtų prie Europos NATO sąjungininkų koalicijos, remiančios Ukrainą? K. Starmeriui, nepaisant Trumpo, JK ir JAV „ypatingi santykiai“ greičiausiai taps lūžio tašku. Pavyzdžiui, kadangi dalis „ypatingų santykių“ yra JAV valdomas bendras JAV ir JK „D5 Trident“ raketų fondas, D. Trumpas, jei norėtų, galėtų lengvai daryti spaudimą K. Starmeriui.
Galbūt yra tikimybė, kad to būtų galima išvengti, jei Europos NATO narės pradėtų kalbėtis su potencialiais D. Trumpo patarėjais apie galimą susitarimą, kuris leistų joms toliau tiekti ginklus Ukrainai. Bet net ir tai nėra labai paprasta.
Galimi scenarijai
Tiesa ta, kad net jei Demokratų partijos kandidatas laimės prezidento rinkimus lapkritį, Kinijos grėsmė vis tiek gali sumažinti tolesnę JAV pagalbą Ukrainai. Ir tokiu atveju V. Zelenskis turėtų pasikliauti Europos sąjungininkais ir G–7 paskolomis, paremtomis įšaldytu Rusijos turtu, kad galėtų finansuoti tolesnį pasipriešinimą Rusijai.
Tačiau jei lapkritį laimės D. Trumpas, jo patarėjai greičiausiai laikysis nuomonės, kad Ukrainos karas tiesiog turi baigtis, kad JAV nebūtų Rusijos akiratyje, jei ji sumanytų imtis atsakomųjų priemonių prieš Ukrainos sąjungininkes. Ir kadangi V. Zelenskis ir toliau spaudžia sąjungininkus, kad jie leistų panaudoti jų tiekiamus tolimojo nuotolio ginklus taikiniams Rusijos viduje – ši rizika turi logikos.
Faktas lieka faktu, kad branduolinį ginklą turinčio V. Putino grasinimų akivaizdoje Europos sąjungininkai jaustųsi saugūs aprūpindami Ukrainą tik tuo atveju, jei D. Trumpas išlaikytų JAV įsipareigojimą NATO.
Tačiau tai atveda mus prie kitos problemos: D. Trumpas mano, kad Europos šalys turėtų labiau rūpintis savo gynyba ir grasina neginti tų, kurie nemoka sąžiningos dalies Aljansui. Todėl D. Trumpui einant pareigas, sąjungininkų pažadai padidinti išlaidas gynybai turėtų būti susitarimo dalis, kad būtų galima išlaikyti paramą Ukrainai. Ir nors potencialūs D. Trumpo patarėjai iš principo gali būti palankūs tokiems argumentams, abejotina, ar NATO narės realiai galėtų įgyvendinti tai, ko tikėtųsi D. Trumpo kabinetas.
Visgi Europos NATO narių išlaidos gynybai auga. Pavyzdžiui, vis labiau gynyba raumeninga Lenkija 2025 m. sieks 5 procentus BVP. Todėl gali būti, kad sąjungininkai gali sugalvoti formulę, kuri įtikintų D. Trumpo kabinetą neversti Ukrainos sudaryti taikos sutarties, o palikti karinę paramą Europos sąjungininkams su tam tikromis sąlygomis.
Tos sąlygos, žinoma, V. Zelenskiui nepatiktų. Bet bent jau nepalankus susitarimas su D. Trumpu gali padėti atidėti dar nepalankesnį susitarimą su V. Putinu.
