„Ukraina kelyje nuo „holodomoro pasakų“ formalizavimo 2006-aisiais atitinkamu įstatymu iki 2014-aisiais įkurto pirmojo nacistinio bataliono, o vėliau ir pulko bei brigados „Azov“ užtruko mažiau nei 10 metų“, – sau būdingu propagandiniu stiliumi rašė D. Medvedevas.
Jo teigimu, „visa tai vienos grandinės dalis – fašizmo šalyje įsigalėjimas ir bendros neapykantos kūrimas visuomenėje“. Rusijos propagandininko, buvusio ilgamečio premjero ir dabartinio Saugumo tarybos vicepirmininko teigimu, „vyksta žaidimai su istorija“, bei pagrasino valstybei „Ukrainos likimu“.
Primename, kad 2014-aisiais Rusija aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį ir sukėlė neramumus Ukrainos Rytuose, o 2022-ųjų vasarį užpuolė kaimyninę valstybę, kuri sugebėjo, su Vakarų šalių pagalba, atsilaikyti, nepaisant didelių nuostolių ir netekčių.
„Nereiktų su ja (istorija – red. past.) neatsakingai žaisti, kad vėliau neatsidurtum naujame kare! Ar Moldavija iš tiesų nori sekti Ukrainos likimu?“ – atvirai grasino Moldovai Rusijos politikas.
Rusijos grasinimai
Praėjusių metų pabaigoje Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Vakarai ruošia Moldovą tapti „kita auka“ po Ukrainos hibridiniame kare, pradėtame prieš Rusiją. Visų pirma jis apkaltino ES ir NATO „žudant“ derybų formatą dėl Padniestrės konflikto sureguliavimo, pagal kurį Maskva siekia Moldovos federalizavimo ir Moldovos Padniestrės respublikos bei Gagaūzijos įtraukimo į autonomijos statusą.
Analogiškų reikalavimų patvirtinimo Rusija siekė ir Ukrainos atžvilgiu, nuo pat 2014-ųjų reikalaudama iš Kyjivo sutikti su Krymo, Donecko bei Luhansko sričių autonomijomis, kurios galėtų daryti realią įtaką viso šalies likimui, bei, pavyzdžiui, turėtų veto teisę stojimo į ES ar NATO klausimais.
Kartu S. Lavrovas užsiminė, kad Moldova gali būti ne paskutinė „aukų“ sąraše. „Kiekviena šalis, kurioje dabar veikia Vakarų emisarai, fondai ir vadinamosios nevyriausybinės organizacijos, turėtų gerai pagalvoti“, – sakė jis.
Moldova – Maskva kišasi į šalies politinį gyvenimą
Provakarietiška Moldovos valdžia ne sykį kaltino Maskvą siekiu surengti perversmą šalyje. Prezidentė Maia Sandu tvirtino, kad Rusija į Ukrainą įsiveržė tam, kad galėtų užsitikrinti sausumos kelią iki Moldovos. Pasitvirtinus tokiam scenarijui, anot jos, nedelsiant sektų bandymai nuversti teisėtą valdžią Moldovoje ir valstybingumo praradimas.
Moldovos naujojoje nacionalinio saugumo strategijoje Rusija tiesiogiai įvardijama grėsme. Dokumente taip pat nurodyta strateginė partnerystė su NATO valstybėmis. Maža to, birželį Moldova pradėjo derybas dėl stojimo į ES.
