Tai parodo, jog Rusijos valdžia ne iki galo supranta pavojus, su kuriais šalis gali susidurti po karo. Šį mėnesį vykusiame susitikime S. Kirijenka gubernatorių pavaduotojams sakė, kad daugelis karių į kariuomenę įstojo norėdami išvengti kalėjimo. Grįžę iš fronto šie kariai ėmė vykdyti tokius pat nusikaltimus, kuriuos vykdė iki karo pradžios.
Skiriasi likimai
S. Kirijenka pranešė, kad Rusijos veteranų iš Ukrainos laukia kitoks likimas nei tų, kurie grįžo iš Sovietų Sąjungos ir Afganistano karo ar Antrojo pasaulinio karo, nes Rusijos visuomenė karą Ukrainoje matė tik per televizorių. Jo teigimu, šalis neturėdama tiesioginės karo patirties, nebuvo pasirengusi „suprasti ir priimti“ veteranų.
Rusijos pareigūnai iš Ukrainos grįžusius karius vadina „naujaisiais afganistaniečiais“, tačiau nerimaujama, kad jie gali nusivilti civiliniu gyvenimu ir susiburti į nusikalstamas grupuotes. Kremlius taip pat baiminasi, jog grįžtantys kariai taps „didžiausiu politinės ir socialinės rizikos veiksniu“, nes visuomenė į veteranus gali žvelgti su baime ar agresija.
Kyla problemos
Per karą Rusija iš įkalinimo kolonijų įdarbino daugiau kaip 100 tūkst. nuteistųjų, kuriems mainais už tarnybą fronte buvo panaikintos bausmės. Tačiau kalinių grįžimas į civilinį gyvenimą Rusijoje sukėlė kitų problemų. Pavyzdžiui, balandį nepriklausomas portalas „Verstka“ pranešė, kad veteranai nužudė mažiausiai 107 žmones ir dar mažiausiai 100 sunkiai sužeidė.
Naujai paskirta Rusijos gynybos ministro pavaduotoja Ana Civileva (Vladimiro Putino giminaitė) birželį sakė, kad kas penktas iš karo grįžęs kareivis turi potrauminio streso sutrikimą, o psichologų trūksta.
JAV Karo studijų institutas teigė, jog tikėtina, kad Kremlius mažai svarstė apie ilgalaikes socialines pasekmes prieš įsiverždamas į Ukrainą.
