Rusija

Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų liepos 22 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje sudarė 567 760 karių, įskaitant dar 1 050 žuvusiųjų ir sužeistųjų per pastarąją parą. Taip teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pranešė, kad Ukraina sustiprino savo oro gynybą nuo Rusijos atakų dar viena vokiška sistema „Patriot“. „Vokiečių „Patriot“ atvyko“, – sakė V. Zelenskis savo naktiniame vaizdo kreipimesi. Jo komentarai nuskambėjo tuo pat metu, kai pasirodė pranešimų apie Rusijos kariuomenės pastiprinimą šiaurės rytų Ukrainoje, Maskvai toliau stumiantis į rytinius regionus.

JAV pareigūnai teigia, kad artimiausiais mėnesiais Rusija greičiausiai nepasieks didelių teritorinių laimėjimų Ukrainoje, nes jos prastai apmokytos pajėgos stengiasi pralaužti Ukrainos gynybą, kuri dabar sustiprinta vakarietiška amunicija, skelbia „The New York Times“. Rusijos problemos labai keičia karo dinamiką, kuri pastaraisiais mėnesiais buvo palankesnė Maskvai. Rusijos pajėgos ir toliau kelia daug žalos, tačiau jų laipsnišką pažangą sulėtino sustiprėjusios ukrainiečių linijos.

 Vokietijoje trijų partijų koalicija diskutuoja apie planus šalyje dislokuoti JAV raketas, kurios gali gabenti branduolinį ginklą. Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pritaria ilgojo nuotolio raketų dislokavimui tam, kad būtų atgrasyta Rusija, praneša dpa. Ministrė pabrėžia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuolat didina ginklų arsenalą, kuriais grasina laisvei Europoje.

Rusijos gynybos ministerija sekmadienį paskelbė pakėlusi naikintuvus, kad JAV strateginiai bombonešiai neįskristų į Rusijos oro erdvę, praneša „Newsweek“. Gynybos ministerija socialinėje žiniasklaidoje rašė, kad Rusijos naikintuvai MiG-29 ir MiG-31 identifikavo du JAV karinių oro pajėgų bombonešius B-52H, kurie buvo užfiksuoti virš Barenco jūros ir artėjo prie Rusijos sienos. Barenco jūra yra į šiaurę nuo Suomijos, Švedijos ir Norvegijos, bei prie šiaurės vakarinės Rusijos dalies.

Pasak aukšto rango NATO pareigūno, Rusija jau daugiau nei pusmetį vykdo sabotažo operaciją visose Aljanso narėse. Šis sabotažas yra nukreiptas prieš Ukrainai skirtų ginklų tiekimo linijas ir sprendimus priimančius asmenis. Už šių aktų slypi sandėlių padegimai, grafičiai ant ministrų automobilių bei nepavykęs planas susprogdinti.

Vienas prokremliškas atlikėjas, pasipiktinęs dėl jo paskyrų Vakarų socialiniuose tinkluose užblokavimo, penktadienį surengė protestą prie JAV ambasados Maskvoje. Europos Sąjunga (ES) šiam Šamanu pasivadinusiam dainininkui, kuris atlieka nacionalistines dainas, tokias kaip „Aš esu rusas“ ar „Mano mūšis“, praėjusį mėnesį paskelbė sankcijas už tai, kad jis palaiko Rusijos plataus masto karinį puolimą Ukrainoje.

Rusijos karo meto ekonomika vis dar auga, tačiau, kaip prognozuoja vienas populiariausių Maskvos analitinių centrų, antrąjį šių metų pusmetį ji gali susidurti su problemomis. Didelės Vyriausybės išlaidos kariuomenei, kurios sudaro 29 proc. visų šių metų išlaidų, sutapo su dviem ekonomikos perkaitimo rodikliais – infliacija ir darbuotojų trūkumu, kurį dar labiau didina protų nutekėjimas, mobilizacija ir didelis žuvusiųjų mūšio lauke skaičius.

Praėjus daugiau nei dvejiems metams po Rusijos invazijos į Ukrainą, rusų, pritariančių taikos deryboms dėl karo užbaigimo, skaičius smarkiai išaugo. Tam pritaria net 58 proc. šalies gyventojų.

Rusijos opozicijos veikėja Julija Navalnaja pasmerkė penktadienį paskelbtą „neteisingą“ nuosprendį JAV žurnalistui Evanui Gershkovichiui, kuris buvo nuteistas 16 metų kalėjimo dėl kaltinimų šnipinėjimu. „Šiandien Evanas Gershkovichius buvo nuteistas 16 metų, – sakoma jos pranešime socialiniame tinkle. – Turime kovoti už kiekvieną žmogų, atliekantį neteisingą bausmę Putino kalėjime, ir reikalauti, kad jie būtų nedelsiant paleisti.

Rusijos teismas procesas šnipinėjimu apkaltintam JAV reporteriui Evanui Gershkovichui penktadienį skyrė 16 metų kalėjimo, pranešė vietos žiniasklaida. Leidinio „The Wall Street Journal“ 32 metų korespondentas E. Gershkovichas yra pirmasis nuo sovietinių laikų Vakarų žurnalistas, Rusijoje apkaltintas šnipinėjimu. Jo bylą Vašingtonas vadina suklastota.

Rusijos pietuose ir okupuotoje Krymo teritorijoje trečią dieną tęsiasi elektros atjunginėjimai pagal grafiką. Priežastis – sutrikdyta Rostovo atominės elektrinės veikla. „Rosenergoatom“ anksčiau skelbė, kad saugumo sumetimais sustabdytas pirmasis energijos blokas vėl buvo paleistas, tačiau elektros tiekimo ribojimai ir toliau taikomi.

Rusijos prokurorai pareikalavo 18 metų įkalinimo bausmės JAV žurnalistui Evanui Gershkovichiui, penktadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax“. „Prokuratūra paprašė 18 metų įkalinimo griežto režimo pataisos darbų kolonijoje“, – žurnalistams sakė teismo Uralo Jekaterinburgo mieste atstovė. „The Wall Street Journal“ žurnalisto teismas vyko už uždarų durų.   Tikimasi, kad teismas paskelbs neabejotinai apkaltinamąjį nuosprendį penktadienį 17 val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku.

Jakutijoje ieškoma sraigtasparnio „Robinson R44II“, kuris dingo šio Rusijos regiono Aldano rajone, kai suveikė jo avarinis švyturys. Apie tai informavo Rytų Sibiro transporto prokuratūra. Pasak leidinio „SakhaDay“ šaltinio, orlaiviu skrido pilotas ir trys FSB pareigūnai, praneša „Laisvės radijas“. „Liepos 19-osios naktį už 80 kilometrų nuo Čiagdos gyvenvietės suveikė sraigtasparnio „Robinson“ avarinis švyturys „Ekospas“. Sraigtasparnio skrydis Aldano rajone buvo neregistruotas.

 Teismui pradėjus nagrinėti baigiamąsias kalbas, Rusijoje kalinamo ir šnipinėjimu kaltinamo „The Wall Street Journal“ žurnalisto Evano Gershkovichiaus teismo procesas penktadienį įžengė į paskutinę fazę. Prokuratūra teigia, kad kaltinimai, pareikšti per Jekaterinburge birželio 26 d. prasidėjusį procesą už uždarų durų, yra neabejotinai įrodyti. Rusijos žiniasklaida pranešė, kad 32 metų E. Gershkovichiui gresia iki 20 metų kalėjimo, jei bus pripažintas kaltas.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas priėmė Rusijos karinę delegaciją, vadovaujamą gynybos viceministro Aleksejaus Krivoručko, per susitikimą aptarta dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje „svarba ir būtinybė“, penktadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Ketvirtadienio susitikimas Pchenjane įvyko praėjus maždaug mėnesiui po Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizito Šiaurės Korėjos sostinėje, per jį abi šalys pasirašė abipusės gynybos susitarimą.

Dėl intensyvaus lietaus Baltarusijos sostinės gatvės pavirto upėmis. 13 val. vietos laiku gelbėtojai užfiksavo 38 užtvindytų važiuojamųjų dalių atvejus. Taip pat nukentėjo namai, požeminės perėjo ir automobilių stovėjimo aikštelės. Minską užgriuvo stipri audra su gūsingu vėju. „Zerkalo“ skelbiama, kad lietus su kruša skandino gatves, o vėjas vietomis siekė 20 m/s greitį.

 Buvęs JAV desantininkas ir roko muzikantas, kuris dėl su narkotikais susijusių kaltinimų buvo prieš metus sulaikytas Rusijoje, ketvirtadienį nuteistas kalėti 13 metų, pranešė Maskvos teismų tarnyba. Miesto Chamovničesko teismas už prekybą uždraustomis narkotinėmis medžiagomis skyrė Michaelui Travisui Leake‘ui „13 metų kalėjimo, bausmę atliekant griežtojo režimo kolonijoje“, platformoje „Telegram“ pranešė teismų tarnyba.

Praėjus kelioms dienoms po to, kai tyrimas atskleidė Rusijos karo aukų skaičių, šalis įslaptino dalį savo mirtingumo duomenų, teigia Rusijos demografas Aleksejus Rakša. Demografas, anksčiau dirbęs Rusijos federalinėje valstybinėje statistikos tarnyboje („Rosstat“), antradienį nustatė, kad „Rosstat“ ištrynė dalį duomenų, kuriuose buvo pateikta išsami informacija apie mirčių skaičių ir mirtingumą dėl išorinių priežasčių.

Ketvirtadienį Rusijoje atsinaujino JAV žurnalisto Evano Gershkovichiaus teismo už uždarų durų procesas. 32 metų žurnalistas teisiamas už šnipinėjimą, jo darbdavys ir Baltieji rūmai kaltinimus vadina suklastotais. Antrasis birželio 26 d. prasidėjusio teismo posėdis surengtas vėlų rytą Uralo mieste Jekaterinburge, naujienų agentūrai AFP sakė teismo atstovas, bet jokios kitos informacijos nesuteikė.

Rusijos valstybinė žiniasklaida taip suredagavo Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo komentarus, kad skambėtų, jog jis pasakė, kad Ukrainos valstybės neliks iki 2034 m. Pasak JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikų, taip Rusijos žiniasklaida ruošia šalies visuomenę ilgalaikiam karui Ukrainoje, žadėdami, kad Rusija savo tikslą – sunaikinti Ukrainos valstybingumą – įgyvendins per dešimt metų.

Rusijos vidaus reikalų ministerija įtraukė į ieškomų asmenų sąrašą Ukrainos sausumos pajėgų štabo viršininko pirmąjį pavaduotoją Ihorį Fiodorovą, pranešė „Current Time“. Duomenų bazėje sakoma, kad jis „ieškomas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį“, informacijos apie pareikštus kaltinimus nėra. Prieš metus, pernai birželį, Rusijos tyrimų komitetas už akių pareiškė I. Fodorovui baudžiamuosius kaltinimus, tačiau taip pat plačiau nekomentavo.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas nesuderino su RF  nuolatiniu atstovu Jungtinėse Tautose Vasilijumi Nebenzia propagandinių naratyvų apie vaikų ligoninės „Ochmatdyt“ Kyjive apšaudymą, todėl jie paskelbė skirtingas versijas, kurios prieštarauja viena kitai. Tai „Ukrinform“ korespondentui pareiškė Ukrainos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Serhijus Kyslycia.

Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Charkivo mieste, kurį beveik kasdien apšaudo Rusijos pajėgos, bus įrengtos kelios požeminės mokyklos, trečiadienį pranešė miesto pareigūnai. Antras pagal dydį Ukrainos miestas yra vos už kelių dešimčių kilometrų nuo sienos su Rusija, kurios pajėgos nuo invazijos pradžios 2022 metų vasarį Charkivą nuolat apšaudo artilerija.

Pietų Rusijoje tvyrant karščiams ir laikinai sustojus vienam branduoliniam reaktoriui, sutriko elektros tiekimas. Rostovo regiono gubernatorius Vasilijus Golubevas platformoje „Telegram“ pranešė, kad vartotojams bus periodiškai kelioms valandoms išjungiama elektra.

Laikinai okupuotame Kryme tiesiog miesto paplūdimiuose palei krantą užfiksuota daugybė ugnies pozicijų. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė partizaninis judėjimas „ATEŠ“. „ATEŠ“ agentai pranešė apie daugybę ugnies pozicijų, išdėstytų palei visą krantą tiesiog miesto paplūdimiuose“, – rašoma pranešime.

Rusija ir Ukraina apsikeitė dešimtimis karo belaisvių, trečiadienį pranešė Maskva ir Kyjivas. Rusijos gynybos ministerijos pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad po derybų namo grįžo 95 į nelaisvę paimti rusų kariai. Paleista tiek pat belaisvių ukrainiečių. Netrukus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino šią žinią. „Mes ir toliau grąžiname savo žmones namo. Iš Rusijos nelaisvės paleisti dar 95 gynėjai.

Rusijos užpultoje Ukrainoje, Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu apie 42 000 žmonių laikomi dingusiais be žinios. Tai yra ir kariai, ir civiliai. Prieš kurį laiką buvo skelbta, kad dingusiųjų yra 51 000. Šis skaičius sumažėjo, kai buvo rasta apie 4 000 žuvusių karių kūnų ir jie identifikuoti. Be to, nustatyta, kad maždaug 3 000 dingusiais laikytų asmenų yra gyvi, agentūrai „Ukrinform“ Kyjive sakė ministerijos pareigūnas Dmytro Bohatjukas.

Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas pareiškė, kad jam vadovaujant „mums niekada negrėstų karas“ ir jis neleistų Kremliaus vadovui Vladimirui Putinui pradėti karo prieš Ukrainą. Tai jis pareiškė interviu agentūrai „Bloomberg“. D. Trumpas jame dar kartą pasigyrė gerais santykiais su V. Putinu. „Mes su Putinu labai gerai sutarėme, mūsų santykiai labai geri. Mums niekada negrėsė karo pavojus. Jis niekada nebūtų įsiveržęs į Ukrainą.

Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas svarsto galimybę sušvelninti sankcijas Rusijai, nes tai yra jo plano užbaigti karą Ukrainoje dalis. Tai jis pareiškė interviu agentūrai „Bloomberg“. „Taikydami sankcijas, mes visus atstumiame. Taigi man nepatinka sankcijos. Man jos buvo labai naudingos Irano atveju, bet net ir Irano atveju jos nebuvo tokios reikalingos“, – aiškino D. Trumpas.

Ukrainos bepiločių orlaivių smūgiai giliai į Rusijos teritoriją ir toliau daro spaudimą Rusijos priešlėktuvinės gynybos tinklui ir verčia Rusijos karinę vadovybę teikti pirmenybę ribotų priešlėktuvinės gynybos priemonių paskirstymui svarbiems taikiniams dengti. Vienas jų – Vladimiro Putino rezidencija. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje rašo JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai.

Baltarusiją valdantis Aliaksandras Lukašenka pareiškė esąs pasirengęs „sureguliuoti santykius su Lenkija ir Lietuva, tačiau kol kas nematąs abipusiškumo“, todėl Baltarusija „turi išlikti budri ir pasirengusi gintis šiaurės vakarų ir vakarų kryptimis“. A. Lukašenka tai sakė antradienį Minske per susitikimą su karo akademijų absolventais.

Antradienį keliuose Rusijos regionuose bei laikinai okupuotame Kryme be elektros liko šimtai tūkstančių vartotojų, rašo UNIAN. Kai kuriuose regionuose griaudėjo sprogimai. Rusijoje tūkstančiai liko be elektros „Telegram“ kanalas „Astra“ skelbia, kad Rusijos Buriatijoje išsijungė du iš trijų elektrinės blokų, todėl elektros energijos tiekimas nutrūko bent 115 tūkst. vartotojų.

Rusija antradienį pareikalavo, kad „Google“ platformoje „YouTube“ atkurtų prieigą prie daugiau nei 200 rusiškų kanalų, kuriuos ši JAV bendrovė užblokavo, nes jie skleidė Kremliaus propagandą – įskaitant ir apie konfliktą Ukrainoje. Oficialūs Rusijos asmenys ir politikai ne kartą grasino blokuoti šią vaizdo įrašų platformą, tačiau kol kas nesiėmė to daryti.

Ukraina ir dešimtys kitų šalių antradienį apkaltino Rusiją veidmainyste, kai ši pirmininkavo Jungtinių Tautų susitikimui tema, kaip šalys galėtų bendradarbiauti, kad pasaulis taptų teisingesnis. Rusija, 2022 metų vasarį įsiveržusi į Ukrainą ir kariaudama su savo provakarietiška kaimyne, nuolat atakuodama jos civilius taikinius, liepos mėnesį rotacijos tvarka pirmininkauja JT Saugumo Tarybai.

Kremlius siekia užkirsti kelią potencialiems šauktiniams išvykti iš Rusijos, teigiama antradienį britų Gynybos ministerijos paskelbtoje žvalgybos ataskaitoje apie karą Ukrainoje. Ši ataskaita remiasi nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos organizacijos „Meduza“ informacija. Rusijos gynybos ministerija esą su Federaline saugumo tarnyba (FST) kuria sistemą dėl keitimosi informacija apie potencialius šauktinius. Tikimasi, kad sistema pradės veikti dar prieš rudeninį šaukimą.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, anot žiniasklaidos, į užsienį persikėlė mažiausiai 650 000 rusų. Daugiausiai jų emigravo į Armėniją (110 000), Kazachstaną ir Izraelį (po 80 000), pranešė nepriklausomas portalas „The Bell“. Į šias šalis vizos rusams nereikia. Oficialios Maskvos informacijos apie išvykusiųjų skaičių nėra. „The Bell“ nurodo skaičiavimus atlikęs remdamasis migracijos tarnybų duomenimis. Iš viso esą buvo gauti duomenys iš daugiau kaip 70 šalių.

Buvęs Ukrainos saugumo tarnybos darbuotojas Ivanas Stupakas papasakojo, kaip saugomas Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas, rašo UNIAN. Anot jo, V. Putino apsauga dirba labai kruopščiai. Putino apsauga Saugomos visos V. Putino rezidencijos, jis nuolat stebimas apsaugos. Apsaugos darbuotojai yra tikrinami, visi jie yra ginkluoti. V. Putino kortežą lydi atskiras mikroautobusas, kuriame yra profesionalių šaulių, taip pat yra taktinės paramos grupė.

Rusų kariniai dronai ir vėl perskrido virš Ukrainos ir nulėkė į Maskvos sąjungininkės Baltarusijos teritoriją, antradienį pranešė Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos. Nuo birželio 11 d. jos užfiksavo jau ketvirtą tokį incidentą.

Rusijos režimas ir jo aukščiausioji vadovybė neišvengs atsakomybės už savo nusikaltimus Ukrainoje ir kitose šalyse, nors tokia perspektyva šiuo metu ir atrodo itin miglota. Taip video laidai „Elta kampas“ tvirtino JAV Valstybės departamento specialioji ambasadorė tarptautiniam baudžiamajam teisingumui Beth Van Schaack, kuri neseniai lankėsi Lietuvoje.

JAV kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas, pasak Vengrijos premjero Viktoro Orbano, pergalės rinkimuose atveju pasirengęs iš karto pradėti tarpininkavimą dėl taikos tarp Rusijos ir Ukrainos.

Rusijos teismas antradienį pranešė, kad JAV žurnalisto Evano Gershkovicho teismo procesas dėl kaltinimų šnipinėjimu bus pratęstas ketvirtadienį.  Jekaterinburgo miesto apygardos teismas savo interneto svetainėje pranešė, kad kitas uždaras posėdis leidinio „The Wall Street Journal“ žurnalisto byloje prasidės ketvirtadienį 11 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku.  Anksčiau buvo skelbta, kad šis posėdis vyks rugpjūčio 13 dieną.

Prieš priimdama bet kokius kvietimus derėtis, Rusija pirmiausia turi išsiaiškinti, ką Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turi omenyje sakydamas „viršūnių susitikimas dėl taikos“, antradienį pareiškė Kremlius. „Pirmasis viršūnių susitikimas dėl taikos visiškai nebuvo viršūnių susitikimas dėl taikos. Todėl galbūt pirmiausia reikia išsiaiškinti, ką jis turi omenyje“, – stočiai „Zvezda“ sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai išanalizavo Ukrainos ir Rusijos reikalavimus dėl karo nutraukimo ir konstatavo, kad Ukrainos reikalavimai yra pagrįsti, o Rusijos pažeidžia tarptautinę teisę.

Rusijos kibernetinio saugumo bendrovė „Kaspersky Labs“ informavo „BBC News“, kad palieka JAV. Įmonė tokį žingsnį žengė po to, kai JAV prezidento Joe Bideno administracija uždraudė prekiauti bendrovės programine įranga ir ją platinti.

Savaitgalį Baltarusijos teritorijoje praūžusi audra ne tik pridarė nuostolių, bet ir pražudė net 6 žmones, iš kurių 2 buvo nepilnamečiai. Vietos gelbėjimo tarnybų atstovo teigimu, dėl stipraus vėjo ir lietaus nukentėjo 330 gyvenviečių, užfiksuota daugiau nei 1,2 tūkst. medžių nuvirtimo atvejų, pažeista daugiau nei 700 namų. Dar 15 žmonių, be 6 žuvusiųjų, buvo sužeista. Vaikų stovykloje – skaudi nelaimė Rečicos rajone dėl krentančių medžių buvo sužeisti 7 vaikai. Vienas iš jų mirė.

Antradienio naktį Rusijos Kursko srityje įvykdyta bepiločio orlaivio ataka. Dėl to vienoje iš Korenevo kaime esančių įmonių kilo didelis gaisras, „Telegram“ pranešė laikinai gubernatoriaus pareigas einantis Aleksejus Smirnovas. Pasak jo, įtariama, kad įmonę atakavęs dronas buvo ukrainietiškas. Gaisras sparčiai išplito „Šiąnakt ukrainiečių dronas numetė sprogstamąjį užtaisą Korenevo žemos įtampos įrenginių gamyklos teritorijoje. Nė vienas iš darbuotojų nenukentėjo.

Maskvos teismas pirmadienį nurodė skirti namų areštą generolui, kaltinamam korupcija. Tas pats teismas vos prieš kelias savaites buvo nurodęs nepaleisti generolo iš įkalinimo įstaigos.  Generolui majorui Ivanui Popovui 235-osios įgulos karinis teismas skyrė namų areštą mažiausiai iki spalio 11 dienos.

Latvija ir Vokietija susitarė dėl bendro dronų Ukrainai pirkimo, naujienų agentūrai LETA pranešė latvių Gynybos ministerijos spaudos tarnyba.  Praėjusią savaitę Vašingtone vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Latvija ir Vokietija susitarė glaudžiau bendradarbiauti dronų koalicijoje, siekdamos pristatyti Ukrainai daugiau bepiločių orlaivių.