„The Financial Times“ kalbintas Volodymyras, vienas iš „Stryker“ šarvuoto automobilio ekipažo narių, papasakojo, kad jo dalinys į Rusijos teritoriją įvažiavo vidury dienos, rugpjūčio 6-osios 13 val. Jo nuostabai, Ukrainos 82-oji desantininkų brigada nesulaukė jokio pasipriešinimo. Netrukus ekipažas aptiko rusų karius, kurie „sėdėjo ir gėrė kavą už stalo“: „Mes iš „Stryker“ tiesiai į tą stalą… Ją pirmąją dieną paguldėme daugelį jų. Jie nebuvo pasirengę ir nelaukė mūsų“.
Ant Volodymyro, nenorėdami kartoti savo bendražygių likimo, dešimtys rusų karių sudėjo ginklus ir pasidavė.
Įsiveržę Ukrainos kariai įsikasė ir pradėjo laukti Rusijos ginkluotųjų pajėgų atsakomojo smūgio. Tačiau, jų nuostabai, net ir to nebuvo. Rusų lėktuvai tik mėtė ant jų sklandančias bombas ir pasirodė smogiamieji bepiločiai „Lancet“. Ukrainiečiai patyrė nuostolių – tiek gyvosios jėgos, tiek ir karinės technikos – tačiau toliau užtikrintai judėjo gilyn į Rusijos teritoriją.
Sutrikdytas ryšys
Karinėje operacijoje dalyvauja iki 6 Ukrainos brigadų, skelbiama leidinyje, remianti ukrainiečių karių pateikiama informacija ir duomenimis iš viešai prieinamų šaltinių. Vienoje brigadoje gali būti nuo 1 iki 8 tūkst. karių.
Ukrainiečiai pasitelkė aviaciją, artileriją ir raketų paleidimo sistemas. Tačiau vos ne pagrindiniu kovos elementu tapo radioelektroninės kovos priemonės (RKP) ir dronai, kurie netgi „išmoko“ numušinėti rusų sraigtasparnius ir atakuoti kitus bepiločius, kad šie netrukdytų Ukrainos kariuomenės judėjimui.
Ukrainos kariuomenės RPK efektyvumą akcentavo ir rusų informaciniai šaltiniai. Jų teigimu, ryšio priemonės buvo blokuojamos aklinai, kilo chaosas daliniams nesulaukiant nurodymų iš vyresnybės.
„Tai, panašu, gana gerai koordinuota ir suplanuota plataus masto karinė operacija, – „The New York Times“ karo analitikas Franzas-Stephanas Gadi iš Tarptautinio strateginių studijų instituto laikraščiui. – Ukrainos kariuomenė turi radioelektroninės kovos įrangos, kurią panaudojo Rusijos dalinių operatyviniam valdymui slopinti. Į Kursko sritį buvo perkeltos oro gynybos sistemos, kad pridengtų puolančias pajėgas. Yra ir labai efektyvių mechanizuotų junginių, kurie gana stabiliai veržiasi pirmyn“.
Panaudojo naujovišką taktiką
„Forbes“ pažymima, kad puolimo metu buvo panaudota gana nauja taktika, neseniai išbandyta Charkivo srityje. Nustatę pasienio teritorijose esančių dalinių ir rusų dronų valdymo dažnius ukrainiečiai tiesiog išjungė jiems ryšį galingais trikdžių generatoriais. Palikę rusus be ryšio ir žvalgybinių dronų, kurie galėtų koreguoti artilerijos ugnį ir suderinti ateinančios pagalbos veiksmus, ukrainiečiai paleido milžinišką kiekį savo dronų, kurie „išvalė kelią“ pėstininkams ir karinei technikai.
Pastarieji jau be didesnių kliūčių judėjo pirmyn ir įsitvirtino naujose pozicijose, o tuomet RPK priemonės ir vėl buvo perkeltos į naujas priešakines zonas, kur schema buvo pakartota iš naujo.
„The Economist“, remiantis šaltiniais Ukrainos kariuomenėje, skelbiama, kad įsitvirtinusius Rusijos teritorijoje dalinius pakeičia pailsėję rezervai. Ši puolimo taktika buvo tokia efektyvi, kad Ukrainos kariuomenė per savaitę sugebėjo užimti 40 gyvenviečių, apie 1 tūkst. kv. kilometrų, anot Ukrainos šaltinių.
Rusijos Kursko srities gubernatoriaus pareigas einantis Aleksejus Smirnovas, kalbėdamas Saugumo tarybos susitikime pareiškė, kad Ukrainos kariuomenei pavyko perimti 28 gyvenviečių ir 480 kv. km. teritorijos kontrolę.
„Rusai buvo visiškai sutrikę, – sako Karališkojo jungtinio gynybos studijų instituto karinių reikalų direktorius Matthew Saville’as. – Tačiau išlaikyti bet kokio dydžio pajėgas Rusijoje ir apsisaugoti nuo kontratakų bus sunku, turint omenyje ribotus Ukrainos rezervus.“
