Rusija

Socialiniai tinklai įsiskverbė į visus šiuolaikinio gyvenimo aspektus, įskaitant karybą. Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje netoli fronto esantys kariai vis dažniau pradėjo kelti turinį į „TikTok“ platformą.

Lygiai prieš metus Rusijoje sudužo Jevgenijaus Prigožino lėktuvas. Nepaisant formaliai atlikto tyrimo rezultatų, kurie buvo įslaptinti, taip ir nėra tiksliai aišku, ar prieš V. Putiną maištą sukėlęs samdinių vadas iš tiesų žuvo, o jeigu žuvo, tai kokiomis aplinkybėmis. 2023 m. rugpjūčio 23-ąją Tvėrės srityje sudužo J. Prigožinui priklausęs lėktuvas „Embraer Legacy 600“. Tuomet į įvykio vietą buvo leidžiama patekti tik „valstybinei“ privačiai karinei bendrovei „Redut“ ir FSB agentams.

Privačioje karinėje bendrovėje „Wagner“ šiuo metu yra apie 5 000 narių, t. y. dešimt kartų mažiau nei 2023 metais, kai jų skaičius buvo didžiausias. Apie tai Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė atnaujintoje žvalgybinėje informacijoje, paskelbtoje socialiniame tinkle „X“. „Daug „Wagner“ veteranų pasekė buvusiais grupuotės vadais ir perėjo į kitas organizacijas.

Vienoje Rusijos kolonijoje darbuotojus įkaitais penktadienį paėmę kaliniai nužudė mažiausiai tris kalėjimo prižiūrėtojus, pranešė pareigūnai ir nurodė, kad įkaitų pagrobėjai aiškiai buvo susiję su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė" (IS). Rusijos specialiosios pajėgos šturmavo Rusijos pietinėje Volgogrado srityje esančią koloniją ir po kelias valandas trukusios priešpriešos nušovė visus keturis pagrobėjus.

Rusijos kalėjime IK-19 Volgogrado srityje kilo kalinių maištas, skelbiama „Meduza“. Paviešintuose vaizdo įrašuose matyti nužudyti prižiūrėtojai ir peiliu ginkluotas vienas iš kalinių. Skelbiama, kad dalis nuteistųjų užgrobė įkaitais kolonijos pareigūnus. Mažiausiai vienas iš darbuotojų yra nužudytas, dar kelių būklė, sprendžiant iš vaizdo įrašo, neaiški. Jie gali būti sunkiai sužeisti arba mirę. Užpuolikai vaizdo įraše priskyrė save teroristų organizacijai ISIS.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova interviu laikraščiui „Komsomolskaja pravda“ pareiškė, kad NATO šalių piliečiai „tūkstančiais“ prašo leidimų gyventi Rusijoje.

Nuo tada, kai prieš dvi savaites Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo operaciją Kursko srityje, pablogėjo rusų požiūris į Vladimirą Putiną. Tai rodo socialinių tinklų ir kitų pranešimų internete analizė, skelbia „The New York Times“. Remdamasis bendrovės „FilterLabs AI“ analize, leidinys rašo, kad daugelyje interneto publikacijų teigiama, jog ukrainiečių operacija yra Rusijos valdžios, ypač Rusijos diktatoriaus V. Putino, nesėkmė.

Rusijoje nuo pat rugpjūčio 18-ąją įvykdyto ukrainiečių puolimo dronais–kamikadzėmis liepsnoja šalies rezervo degalų bazė. Gaisro nepavyksta užgesinti net ir gausioms gelbėtojų pajėgoms, ugnis plinta į greta esančias cisternas su degalais. „The Wall Street Journal“ skelbiama, kad bendra 47 cisternų kuro vertė gali siekti apie 180 mln. eurų. Šiuo metu ugnis išplitusi į kelias dešimtis talpų. Tai yra itin slaptas objektas: registruose nėra nurodyti jo savininkai ir direktorius.

Rusijos pareigūnai informavo, kad „Kaukazo“ uoste Krasnodaro krašte buvo smogta geležinkelio keltui su cisternomis, jame kilo gaisras. Tai pranešė „Telegram“ kanalas „Baza“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Gautomis žiniomis, nukentėjo laivas „Conroe Trader“. Vietoje dirba gelbėjimo tarnybos. Informacija apie nukentėjusiuosius tikslinama. „Baza“ taip pat praneša, kad Kerčės tiltas uždarytas. „Kaukazo“ uostas yra Krasnodaro krašto teritorijoje, Čiuškos nerijoje.

Rusijos teismas pripažino negaliojančiu šios šalies Gynybos ministerijos kontraktą su Danijos piliečiu, kuris „jam pačiam netikėtai“ buvo išsiųstas kariauti į Ukrainą. Pasirodo, kad jis į Rusiją atvyko nesutikdamas su Europos vertybėmis, o tarnauti kariuomenėje tikėjosi „pasieniečiu Sibire“. Niklasui Hoffgardui yra 33 metai, Danijoje jis buvo muzikantu.

Sekmadienį per bepiločių orlaivių ataką kilusio gaisro naftos bazėje Rostovo srities Proletarsko mieste nepavyksta užgesinti jau keturias paras, nors kovai su ugnimi pasitelkta Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos aviacija, specialieji traukiniai ir daugiau nei 500 gelbėtojų, taip pat ir iš kaimyninių regionų.

Rusijos Kursko srityje, kur Ukrainos pajėgos jau trečią savaitę tęsia puolimą, įrenginėjamos betoninės slėptuvės nuo oro smūgių, ketvirtadienį pranešė regiono gubernatorius. Tai daroma tuo metu, kai su Ukraina besiribojančiuose Rusijos rajonuose dėl ukrainiečių karių įsiveržimo ir intensyvaus apšaudymo paskelbta nepaprastoji padėtis ir tūkstančiai žmonių priversti evakuotis iš pasienio teritorijų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį apkaltino Ukrainą bandymu atakuoti Kursko atominę elektrinę. Visgi Kremliaus šeimininkas nepateikė jokių įrodymų šiam teiginiui pagrįsti. „Priešas bandė naktį smogti atominei elektrinei, apie tai informuota Tarptautinė atominės energijos agentūra“, – per televiziją transliuotame vyriausybės posėdyje sakė V. Putinas.

Rusijos saugumo tarnyba FSB ketvirtadienį pranešė, kad iškėlė baudžiamąsias bylas žurnalistams, įskaitant CNN korespondentą, rengusiems reportažus iš Ukrainos kontroliuojamų Kursko srities vietovių, dėl „neteisėto“ sienos kirtimo. FSB teigė, kad iškėlė bylas dėl neteisėto valstybės sienos kirtimo, už kurį gresia iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, CNN, Italijos RAI bei dviem Ukrainos žurnalistams ir netrukus juos įtrauks į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą.

Ketvirtadienis – jau penktoji diena, kaip Rusijos naftos bazėje netoli Rostovo liepsnoja naftos bazė. Žinoma, kad dėl nevaldomo gaisro sprogo dar vienas degalų talpa. Vietos gyventojai teigia, kad degėsių kvapas jaučiamas net apgyvendintose vietovėse, esančiose 100–200 km spinduliu nuo gaisro vietos, „Telegram“ rašo Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka. „Net Rusijos stačiatikių bažnyčios šventikų maldos nepadėjo pažaboti siautulingos ugnies“, – pridūrė jis.

Buvęs britų kariuomenės vadas pareiškė, kad Vakarai pernelyg įsijautė į „Putino neprovokavimo“ baimių ratą ir paragino suteikti Ukrainai „reikalus sprendžiančią“ ginkluotę, reikalingą norinti nugalėti Rusiją.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį įvykusiame susitikime su Kinijos ministru pirmininku Li Qiangu, iki kurio šalys pasirašė keletą dvišalių sutarčių energetikos srityje, akcentavo glaudžius Maskvos ir Pekino santykius. „Mūsų šalys parengė bendrų ilgalaikių planų tiek ekonomikos, tiek humanitarinėje srityje“, – V. Putino žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra TASS. „Mūsų prekybos ryšiai klostosi sėkmingai, – anot agentūros „Interfax“ kalbėjo V. Putinas.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos puolimas Kursko srityje sudavė „skaudų smūgį“ Vladimiro Putino karo naratyvui, ir paragino panaikinti apribojimus Kyjivui naudoti Vakarų ginklus Rusijos teritorijoje.

...

Rusija rengia Europos šalyse naujas propagandines operacijas, kurios yra nukreiptos pirmiausia prieš pabėgėlius ukrainiečius. Tai per projekto „Naujoji šalis“ diskusiją „Teisingumas kaip vienas pagrindinių valstybės plėtros įrankių“ pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Vadymas Skibickis, praneša „Ukrinform“. Pasak pareigūno, naujų propagandinių operacijų tikslas – įtikinti žmones, kurie paliko Ukrainą dėl karo, negrįžti į tėvynę.

Rusijos generolo Aleksandro Lapino klaidos 2022-2024 m. leido Ukrainai pasiekti skambiausių pergalių karo metu, skelbiama „The Wall Street Journal“. Jis ne tik vadovavo Rusijos pajėgoms 2022-ųjų ukrainiečių sėkmingo kontrpuolimo Charkivo kryptimi metu, bet ir priėmė sprendimų, kurie padėjo Ukrainai surengti sėkmingą puolimą Kursko srityje. Rusijos kariuomenės generolas–pulkininkas Aleksandras Lapinas 2024-ųjų pavasarį paleido Kursko srities gynybą kuravusią tarybą.

 Rusijos stačiatikių bažnyčios Volgodonsko vyskupija surengė pamaldas Rostovo srities Proletarsko mieste, netoli naftos bazės, kuri užsiliepsnojo sekmadienį per bepiločių orlaivių ataką. Tai trečiadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi vyskupijos „Telegram“ kanalu. Rusijos stačiatikių bažnyčios Volgodonsko vyskupijos paskelbtoje rugpjūčio 20 d. nuotraukoje du dvasininkai stovi lauke su Dievo Motinos ikona naftos saugyklos gaisro dūmų fone.

Rusijos rinkimų komisija trečiadienį per „Telegram“ pranešė, kad atideda vietos rinkimus septyniose Kursko srities savivaldybėse, kur Ukrainos kariuomenė prieš daugiau nei dvi savaites pradėjo puolimą. Komisija teigė, kad balsavimas ten vyks, kai bus „visiškai užtikrintas rinkėjų saugumas“, tačiau pridūrė, kad kitą savaitę prasidedantys srities gubernatoriaus rinkimai likusioje regiono dalyje vyks kaip planuota.

Proletarske (Rusija, Rostovo sritis) liepsnoja Rusijos rezervo degalų atsargos. Gaisro užgesinti nepavyksta jau keturias dienas, kasdien vis sprogsta ir užsiliepsnoja nauja, viena iš daugiau nei 40-ies ten esančių, talpa. Stabilizuoti situacijos nepavyksta, pasimelsti atvyko net vietos bažnyčios tarnai. Šiuo metu oficialiais duomenimis gaisrą gesina virš 600 gaisrininkų, keturi lėktuvai ir kita gelbėtojų technika. Tačiau suvaldyti daugiau nei 10 tūkst. kv.

Trečiadienio rytą Berezinsko rajone nuo greitkelio į griovį nuvažiavo keleivinis autobusas, gabenęs 19 keleivių iš Vilniaus į Baltarusijos miestą Mogiliavą. Sužeisti penki žmonės, skelbia baltarusių portalas „Zerkalo“. Avarija įvyko trečiadienio rytą apie 04.30 val. greitkelyje M4 Minskas-Mogiliavas, Berezinsko rajone. Pirminiais duomenimis, autobuso vairuotojas užmigo prie vairo ir nuvažiavo į griovį. Salone buvo 19 keleivių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį nuvyko iš anksto neskelbto vizito į Čečėniją, daugiausia musulmonišką respubliką, ir tai buvo pirmasis jo vizitas per beveik 13 metų. V. Putiną pasveikino Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas, o po to jiedu apsilankė specialiųjų pajėgų akademijoje ir pasikalbėjo su savanoriais kovotojais, kurie ten treniruojasi prieš išsiunčiami kariauti Ukrainoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kalbėdamas renginyje, skirtame prieš 20 metų įvykusios įkaitų dramos aukoms paminėti, pareiškė rimtų kaltinimų užsienio šalims. „Mes puikiai žinome, kad užsienio šalys ne tik mėgino pateisinti šį siaubingą nusikaltimą, bet ir teikė teroristams visokeriopą – moralinę, politinę, informacinę ir finansinę – pagalbą“, – lankydamasis Beslano miestelyje Rusijai priklausančiame Šiaurės Kaukaze pasakė V. Putinas.

Į atsargą išėjęs NATO pulkininkas Hamishas de Brettonas-Gordonas teigia, kad dėl ukrainiečių įsiveržimo į Kurską Vladimirui Putinui gresia nunuodijimas nuo jo „bičiulių gangsterių“, skelbia „Newsweek“. Cheminių ginklų ekspertas ir į atsargą išėjęs pulkininkas teigė, kad netikėtas Ukrainos įsiveržimas į Kurską V. Putinui sukėlė paranoją dėl artimiausių jo sąjungininkų. Reikia viską sutvarkyti Atsargos pulkininkas teigė, kad vis daugiau žmonių ima suprasti, kas vyksta.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį apsilankė Beslano tragedijos vietoje, kur 2004-aisiais per įkaitų dramą mokykloje buvo nužudyta daugiau kaip 330 žmonių, daugiausia vaikų. Kremliaus paskelbtose nuotraukose matyti, kaip V. Putinas lankosi prie memorialų, įskaitant kapines, ir sugriautos mokyklos, kurioje čečėnų kovotojai įkaitais paėmė daugiau kaip 1 tūkst. žmonių, vietą.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas antradienį pirmą sykį nuo teroro išpuolio apsilankė pačioje Beslano mokykloje. Ši kelionė, kaip ir jo apsilankymas Azerbaidžane, atrodo keistai Ukrainos kariuomenės sėkmingo įsitvirtinimo Kursko srityje kontekste. Maža to, Beslano aukų artimieji taip pat nesuprato V. Putino kelionės tikslo ir priminė, jog 20 metų jais niekas nesirūpino.

Minsko oro uoste praėjusį savaitgalį nusileido iškart keturi lėktuvai „Airbus“, priklausantys oro linijoms „Magic Air“ iš Gambijos. Apie šią bendrovę faktiškai nėra jokios informacijos, manoma, kad lėktuvai ilgainiui pateks į Rusiją, kurios oro linijoms yra taikomos Vakarų sankcijos.

Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnybos („Rospotrebnadzor“) vadovė Ana Popova pareiškė, kad nuo beždžionių raupų epidemijos rusus apsaugos „tradicinės vertybės“. „Per visą praėjusį periodą mes turėjome tris įvežtinių raupų atvejus, kuriuos laiku aptikome ir jokių išplitimų neleidome. Atsižvelgiant į beždžionių raupų plitimo ypatybes, aš absoliučiai tikra, kad Rusijoje, su jos tradicinėmis vertybėmis, šios ligos nėra ko bijoti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nustojo daryti viešus pareiškimus apie padėtį Kursko srityje, kur Ukrainos kariuomenė užėmė apie 80 gyvenviečių ir perėmė mažiausiai 800 kvadratinių kilometrų teritorijos kontrolę. Nuo rugpjūčio 12 d., kai V. Putinas surengė susitikimą su kariškiais ir gubernatoriais, jis nustojo komentuoti pirmosios nuo Antrojo pasaulinio karo laikų užsienio kariuomenės įsiveržimą į Rusijos teritoriją.

Sekmadienio rytą ukrainiečių dronai smogė Rusijos degalų bazei netoli Rostovo – pirmąją parą degė du rezervuarai, dabar jau išdegė vienuolika. Gaisrininkai niekaip negali pasiekti gaisro židinio, todėl ugnis persimeta ant gretimų talpų. Skelbiama, kad nukentėjo jau 41 gelbėtojas, penki iš jų atsidūrė reanimacijoje. Apie 5 val. ryto sekmadienį dronai kelis sykius smogė degalų bazei Proletarsko rajone, Rostovo srityje.

Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas davė nurodymą atidėti mokesčių ir draudimo įmokų mokėjimą Kursko srities verslininkams. Finansų ministerija sprendimo projektą turi parengti per 10 dienų. Tai pirmadienį pranešė Rusijos naujienų agentūra TASS, remdamasi Rusijos vyriausybės spaudos tarnyba.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį lankydamasis Baku pareiškė, kad, nepaisant karo prieš Ukrainą, Maskva vis dar yra įsipareigojusi atlikti savo istorinį tarpininkės vaidmenį taikos derybose tarp Azerbaidžano ir Armėnijos. V. Putinas į Azerbaidžaną atvyko su dviejų dienų vizitu. Tai pirmoji jo viešnagė šioje šalyje nuo tada, kai 2022 metais Rusija įsiveržė į Ukrainą, o Baku per 2023 metų rugsėjo mėnesį surengtą puolimą susigrąžino Kalnų Karabacho anklavo kontrolę.

Kaliningrado teismas areštavo, manoma, Lietuvos pilietį dėl šnipinėjimo. Bylos eiga yra įslaptinta, tačiau Rusijos „Mediazona“ išsiaiškino, kad „Kaliningrado gyventojas“ Aleksandras Poliačkovas galėjo būti gimęs Klaipėdoje ir turėjo Lietuvos pilietybę. Maža to, vyras teisiamas pagal Rusijos baudžiamojo kodekso 276-ąjį straipsnį, tai yra dėl šnipinėjimo, o ne valstybės išdavystės. „Šnipinėjimo straipsnis“ paprastai yra taikomas tik užsienio šalių piliečiams, o bylos eiga yra įslaptinta.

Čečėnų spec. pajėgų vadas Apti Alaudinovas, dėl savo nuolatinių komentarų tapęs neoficialiu Rusijos gynybos Kursko srityje veidu, išjuokė rusų šauktinių tėvus, kurie skundžiasi, kad jų vaikus vadovybė siunčia į frontą. Kovoti yra visų pareiga, o žuvę pateks į rojų, paaiškino jis. „Nemirs niekas, kam nelemta mirti. Tačiau, jeigu tu ir numirsi gindamas tėvynę, savo tikėjimą ir Dievą, tai pateksi į rojų. O kas gali būti geriau žmogui negu rojus Visagalio kelyje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį pareiškė, esą Maskvai yra aišku, jog Jungtinės Valstijos nurodė surengti 2022 metų atakas prieš dujotiekius „Nord Stream“. „Akivaizdu, kad įvykdyti tokį teroristinį išpuolį buvo įsakymas iš pačių viršūnių, o, kaip sakoma, pačios viršūnės Vakarams, žinoma, yra Vašingtonas“, – sakė S. Lavrovas interviu rusų leidiniui „Izvestija“. 2022 metų rugsėjo pabaigoje dviejuose „Nord Stream“ vamzdynuose prie Danijos Bornholmo salos buvo aptikt...

Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas savaitgalį paskelbė, kad iš „gerbiamo Elono Musko“ gavo prabangų elektromobilį „Tesla Cybertruck“. Kremliaus statytinis patikino, kad mašiną panaudos karui Ukrainoje.

Rusijoje, Rostovo srityje jau antra para neužgesinamas gaisras naftos bazėje, po ukrainiečių dronų atakos. Pirmadienio rytą sprogimas nugriaudėjo ir Baškirijoje esančioje gamykloje, kur techninių darbų metu išsihermetino dujotiekis. Sterlitamake (Baškirija, Rusija) nugriaudėjo sprogimas naftos produktų perdirbimo gamykloje, kilo didelis gaisras. Vietos administracijos teigimu, gaisras kilo atliekant techninį dujotiekio patikrinimą, nukentėjo 3 žmonės.

Kinijos premjeras Li Qiangas šią savaitę lankysis Rusijoje ir Baltarusijoje, pirmadienį pranešė Pekino užsienio reikalų ministerija. „Rugpjūčio 20–23 dienomis Valstybės tarybos premjeras Li Qiangas vyks į Rusiją pirmininkauti 29-ajam eiliniam Kinijos ir Rusijos vyriausybių vadovų susitikimui ir lankysis Rusijoje bei Baltarusijoje“, – sakoma ministerijos išplatintame pranešime.

Kursko srityje Rusijos kariai nusiaubė ir apiplėšė mobiliųjų telefonų parduotuvę „Megafon“. Tai liudija parduotuvės vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotas įrašas. „Telegram“ kanalas „Pepel“ skelbia, kad incidentas užfiksuotas Gluškovo kaime. Įraše matyti, kaip du kariai išdaužia parduotuvės vitrinas. Tada jie pradeda iš patalpų nešti įrangą ir bando išlaužti duris.  Netrukus į parduotuvę įeina dar vienas kareivis ir žiūri tiesiai į kamerą.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó sekmadienį pareiškė, kad specialiosios darbininkų iš Rusijos ir Baltarusijos atvykimui Budapešto taikomos taisyklės jokios rizikos Europos Sąjungai nekelia.

Rusijai priklausančiame Kamčiatkos pusiasalyje vėl nubudo Šivelučo ugnikalnis. Nuo ankstyvo sekmadienio ryto virš ugnikalnio buvo matyti tiršti dūmų ir pelenų kamuoliai, pranešė valstybinė Rusijos naujienų agentūra TASS. Buvo pastebėti ir pirmieji lavos srautai. Pelenų stulpas pasiekė 8 kilometrų virš jūros lygio aukštį. Oro linijoms buvo nurodyta vengti šio regiono. Kadangi Kamčiatka yra retai apgyvendinta, mokslininkai jokių problemų gyventojams nenumato.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį atvyko į Azerbaidžano sostinę Baku dviejų dienų valstybinio vizito, pranešė Rusijos naujienų agentūros. V. Putinas per derybas su savo kolega iš Azerbaidžano Ilhamu Alijevu planuoja daugiausia dėmesio skirti „Azerbaidžano ir Armėnijos (konflikto) sureguliavimo klausimui“, taip pat aptarti dvišalius santykius ir „tarptautines bei regionines problemas“. pranešė Kremlius.

Rusija paneigė leidinio „The Washington Post“ informaciją apie esą planuotas slaptas derybas su Ukraina dėl dalinio ugnies nutraukimo. „Nebuvo ir nėra jokių tiesioginių ar netiesioginių derybų tarp Rusijos ir Kyjivo režimo dėl civilinės kritinės infrastruktūros saugumo“, – pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovė. Amerikiečių laikraštis prieš tai pranešė, kad Ukrainos puolimas Kursko srityje sužlugdė tokių slaptų pokalbių planus.

Ukraina sekmadienį pranešė sunaikinusi tiltą Rusijos Kursko srityje – antrąjį per kelias dienas. Smūgis, panašu, buvo nukreiptas į tiltą netoli Zvanojės kaimo, maždaug už 15 km į šiaurę nuo Ukrainos sienos, per Seimo upę, tekančią šiuo pasienio regionu. „Dar vienu tiltu mažiau!“ – platformoje „Telegram“ teigė Ukrainos oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas. Jis paviešino nufilmuotą iš oro vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip sprogimas perskrodžia tiltą ir palieka didelį plyšį ant kelio.

Ukraina dronais ankstų sekmadienio rytą atakavo naftos saugyklą Rusijos pietinėje Rostovo srityje ir sukėlė didelį degalų gaisrą, pranešė vietos gubernatorius. Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti tiršti juodi dūmai ir liepsnos pliūpsniai, kylantys iš gaisro vietos, kuri, gubernatoriaus teigimu, buvo Proletarsko mieste. „Rostovo srities pietryčiuose oro gynyba atrėmė dronų ataką.