Rusijos kariuomenės generolas–pulkininkas Aleksandras Lapinas 2024-ųjų pavasarį paleido Kursko srities gynybą kuravusią tarybą. Tai leido Ukrainos karinėms pajėgos surengti žaibišką puolimą šiame regione ir suduoti netikėtą smūgį Rusijos kariuomenei, rašoma „The Wall Street Journal“ (WSJ).
Anot kalbintų Rusijos saugumiečių, prieš panaikindamas tarybą A. Lapinas pareiškė, kad tik kariuomenė turi pakankamai pajėgų ir resursų saugoti Rusijos sieną. Tačiau šis jo sprendimas tik dar labiau sujaukė ir taip silpną Rusijos sienos gynybą.
Be centralizuoto valdymo centro, atsakingo už Rusijos reagavimą, Maskvos bandymai išstumti Ukrainos pajėgas buvo chaotiškos ir neefektyvios. Tai nulėmė, kad Rusijos jėgos struktūros, tokios kaip Vidaus reikalų ministerija, FSB ir Gynybos ministerija pavieniui bando užlopyti sienoje atsivėrusią skylę.
WSJ pažymima, kad A. Lapino klaida yra būdinga aukščiausiajai Rusijos kariuomenės vadovybei, kuri dažnai yra labai nutolusi nuo realios situacijos mūšio lauke.
„Tai neleido Kremliui blaiviai planuoti, o kai šie planai žlugo, neleido Rusijos pajėgoms improvizuoti ir reaguoti į greitai besikeičiančius įvykius“, – rašoma straipsnyje.
Žmonių ir technikos trūkumas
Leningrado karinei apygardai pernai paskirtas vadovauti A. Lapinas susidūrė ir su katastrofišku gyvosios jėgos trūkumu. Rusijos karinė vadovybė visus savo karinius dalinius siuntė į „mėsos šturmus“ Ukrainos rytinėje dalyje, naudojo Charkivo srities puolimui, o pasienį saugoti buvo palikti daugiausiai neapmokyti šauktiniai.
Anot rusų šaltinių, likus kelioms dienoms iki Ukrainos puolimo Kursko srityje, A. Lapino štabas siuntė į Maskvą ataskaitas, kuriose perspėjo apie Ukrainos pajėgų koncentraciją palei šią fronto liniją. Tačiau šį triuką abi kariaujančios pusės ir anksčiau ne sykį naudojo siekiant psichologiškai sutrikdyti priešininką, todėl Maskva nusprendė „nepasiduoti provokacijai“.
A. Lapino vadovaujami kariuomenės daliniai šiame regione nesiėmė priemonių stiprinti gynybos liniją, nepaisant žvalgybos perspėjimų. Todėl, kuomet Ukrainos kariai įsiveržė per sieną, jie nesutiko išvis jokio pasipriešinimo, o pačioje Rusijoje nebuvo net teritorinės gynybos pajėgų, kurios galėtų sulėtinti priešo judėjimą.
Maža to, Ukrainos pajėgos panaudojo stiprius ryšio blokatorius, kurie neleido pasienyje dislokuotiems neskaitlingiems rusų kariams susisiekti su vadovybe.
Pirmieji į mūšį su Ukrainos pajėgomis stojo rusų 144-osios motorizuotos brigados 488-asis motorizuotų šaulių pulkas. Tai padalinys, kurį sudarė faktiškai vien šauktiniai.
Įprastai toks pulkas turėtų būti aprūpintas apie 120 šarvuotos technikos vienetų, įskaitant tankus bei šarvuočius. Tačiau dėl perkėlimo į frontą karinės technikos vienetų jie teturėjo 10-20.
Prastai ginkluoti rusai buvo užklupti staiga ir išsklaidyti miške. Kai kurie jų dar pabandė suorganizuoti lokalų pasipriešinimą, tačiau šimtai rusų karių paprasčiausiai pasidavė.
Ne pirmoji Lapino klaida
WSJ duomenimis, gynybos planavimas Kursko srityje buvo iš esmės toks pats katastrofiškas, kaip ir pats Rusijos puolimas 2022-ųjų vasarį, kuomet rusai rėmėsi netiksliais bei pasenusiais žvalgybos duomenimis ir tikėjo, kad Ukrainos kariai pasiduos per kelias dienas.
2022-ųjų rugsėjį Ukrainos pajėgos surengė netikėta puolimą Ukrainos šiaurės rytuose. Rusams nespėjus sustiprinti savo plačiai išsidėsčiusių pozicijų ukrainiečiai tiesiog prasiveržė pro juos ir fronto linija subyrėjo. Ukrainai pavyko atsikovoti tūkstančius kvadratinių kilometrų prieš tai rusų okupuotos teritorijos.
Tuomet Kremliui teko peržiūrėti savo karinės vadovybė kandidatūras, o vos po mėnesio – skelbti mobilizaciją.
Tuomet čečėnų vadas Ramzanas Kadyrovas ir dabar jau miręs samdinių vadas Jevgenijus Prigožinas aršiai kritikavo Rusijos karinę vadovybę, reikalavo A. Lapino atstatydinimo.
Netrukus generolas iš tiesų buvo atstatydintas, tačiau netrukus ir vėl paskirtas į naujas pareigas, bet labiau kariuomenės puolimo Ukrainoje užnugaryje.
