Kelionė Beslaną, kur prieš beveik 20 metų buvo įvykdytas teroro išpuolis, kelia klausimų, kodėl būtent dabar V. Putinui reikėjo atlikti taip ilgai atidėliotą kelionę.
Anksčiau V. Putinas yra pasirodęs regione, lankėsi kapinėse, tačiau pačioje teroro išpuolio vietoje – mokykloje – jis pasirodė pirmąsyk. Visus tuos 20 metų žuvusiųjų artimieji beviltiškai bandė pasiekti sąžiningo įkaitų gelbėjimo operacijos tyrimo. Primename, kad tuomet žuvo daugiau nei 300 žmonių, įskaitant 186 vaikus.
„Golos Beslana“: Putinas turėjo atsistatydinti jau tada
„Agentstvo“ kalbinta „Golos Beslana“ komiteto atstovė Ema Tagajeva spėliojo, kad V. Putinas gal panoro atgailauti prieš žuvusius vaikus.
„Šiaip tai jis važinėjo į Beslaną, nors visada slapta. Būdavo, kad išgirsdavome, jog buvo Putinas kapinėse. Tačiau štai tokio oficialaus vizito nebuvo. Dabar visi tik apie tai ir kalba. Gal nusprendė atgailauti, prašyti tų vaikų atleidimo – kapinėse ant kelių klūpėjo. Tačiau nuo to lengviau nėra, mes su šiuo skausmu gyvename ir kenčiame kasdien, prisimindami, kokias kančias patyrė mūsų vaikai ir kaip jie žuvo“, – aiškino ji.
2004-aisiais per įkaitų dramą Beslano mokykloje žuvo 334 žmonės, 186 jų – vaikai. Daugiau kaip 30 islamistų iš Šiaurės Kaukazo tada įkaitais paėmė per 1 100 žmonių, susirinkusių į Rugsėjo 1-osios šventę.
Įkaitų drama truko 52 valandas. Padėtis paaštrėjo rugsėjo 3-ąją, kai mokykloje nugriaudėjo sprogimas ir kilo kelias valandas trukęs pagrobėjų mūšis su spec. pajėgomis.
A. Tagajeva mano, kad per 20 metų nuo teroro akto žuvusiųjų artimieji taip ir nesulaukė valdžios teisingumo. „Na, jie tai leido, neužkirto kelio, netyrė, nenubaudė kaltųjų. Jis atvažiavo susitikti, paminėti dėl jo kaltės žuvusiųjų žmonių, tačiau mes su šiuo skausmu gyvename. Mūsų vaikai žuvo ir mažų mažiausiai, manau, po teroro išpuolio jis turėjo atsistatydinti, o ne 20 metų valdyti šalį. O jeigu jau pasiliko, tuomet rūpintis tais žmonėmis, kurie nukentėjo dėl jo kaltės. O to taip pat nėra“, – aiškino ji.
Moteris paaiškino, kad dauguma nukentėjusiųjų teroro akto metu taip ir nesulaukė pagalbos – elementaraus gydymo ar reabilitacijos.
Kelionės tikslas paaiškėjo vėliau: parodytas reportažas, kuriame Putinas apkaltino dėl visko Vakarus
Vėliau paaiškėjo ir V. Putino apsilankymo Beslane tikslas – Kremlius nusprendė tokiu būdu sugretinti čia vykusį teroro išpuolį bei Ukrainos puolimą Kursko srityje. Anot V. Putino, tai yra tapatūs dalykai.
Buvo pasirinktos ir tam tikslui tinkamos „Beslano moterys“, kurios susitiko su atvykusiu V. Putinu. Tuo metu „Golos Beslana“ atstovės nebuvo pakviestos.
V. Putinas susitikimą išnaudojo propagandai ir aiškino, kad „Vakarai palaikė smogikus, surengusius kruviniausią teroro išpuolį Rusijos istorijoje“.
„Pas tuos žmones (Vakaruose) nėra jokios moralės ir dorovės, yra tik jų interesai“, – pareiškė V. Putinas eilinį sykį pakartojęs, kad „Rusijos priešai ir toliau bando sudrebinti šalies stabilumą“.
„Rusija nugalėjo teroristus Kaukze, nugalės ir neonacius, vykdančius nusikaltimus Donbase ir Kursko srityje“, – pareiškė V. Putinas, tokiu būdu galutinai atskleisdamas propagandinį šios kelionės tikslą.
Kremlius šia V. Putino kelione ir iš jos rodomais reportažais bandys rusams įteigti, kad tiek Beslano išpuolį, tiek ir už karo veiksmus Ukrainoje ar Kursko srityje atsakingi Vakarai, o ne V. Putinas.
Už protestus prieš Putiną – baudos
V. Putinas oficialiai Beslane lankėsi 2004-aisiais, kuomet aplankė ligoninę ir sudarytą operatyvinio štabo vadovų grupę. Anot liudininko, buvusio Šiaurės Osetijos vadovo Taimurazo Mamsurovo, V. Putinas slapta lankėsi Beslano kapinėse 2008-aisiais. Šią informaciją vėliau patvirtino ir V. Putino atstovas D. Peskovas.
„Golos Beslana“ yra viena iš kelių organizacijų (kita ir yra su V. Putinu susitikusios „Beslano motinos“), kurios atstovauja žuvusiųjų teroro išpuolio metu vaikų tėvus. 2008-aisiais jie netgi paskundė V. Putiną prokuratūrai, reikalaudami jo atsakomybės už įkaitų žūtį. 2016-aisiais organizacijos narės buvo sulaikytos ir gavo baudą dėl akcijos, kurios metu vilkėjo marškinėlius „Putinas – Beslano budelis“.
2017-aisiais EŽTT pripažino Rusijos valdžią kalta dėl to, kad neužkirto kelio teroro išpuoliui.
