Daugiau nei savaitę Rusijos Kursko srityje vykstantis Ukrainos pajėgų puolimas, kur buvo prarasta daugiau nei 1 tūkst. kv. kilometrų teritorijos, rusų nepasitenkinimą valdžia iškėlė iki „Prigožino maišto“ lygio, tačiau pats V. Putinas ir šioje situacijoje lieka nepajudinamas.
Rugpjūčio 11 d. „Obščestvenoje mnenije“ fondo apklausos duomenimis, 25 proc. rusų teigė, kad valdžios institucijų veiksmai jiems kelia pasipiktinimą. Nepasitenkinimo lygis tapo rekordiniu nuo 2023 m. liepos, kai „Wagner“ sukilo ir Jevgenijaus Prigožino tankai pajudėjo link Maskvos (26 proc.).
Per savaitę pasipiktinusiųjų valdžios veiksmais dalis išaugo 7 procentiniais punktais. Ir, apklausos rengėjų duomenimis, šis šuolis buvo rekordinis nuo 2022 m. rudens, kai prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė pirmąją masinę mobilizaciją nuo 1940-ųjų. Tuomet „nepatenkintųjų“ valdžios veiksmais dalis per tris savaites išaugo nuo 21 proc. iki 31 proc.
Išaugo nerimaujančių skaičius
Tyrimo duomenimis, dešimčių Kursko srities kaimų kontrolės praradimas, pranešimai apie aukas ir šauktinių karių perkėlimas į regioną smarkiai padidino baimės lygį Rusijos visuomenėje. Apklausos metu 45 proc. rusų – rekordinis skaičius nuo 2023 m. spalio – pranešė, kad tarp pažįstamų ir kolegų vyrauja „nerimo“ nuotaikos. Nerimo šuolis – 12 procentinių punktų per dvi savaites – buvo staigiausias nuo mobilizacijos laikų.
Panašų streso visuomenėje šuolį – 11 procentinių punktų per dvi savaites – sociologai užfiksavo ir 2023 m. gegužę, kai ukrainiečių bepiločiai lėktuvai pirmą kartą atakavo Maskvą ir Kremlių.
Pasitikėjimo Putinu neišjudino net prarastos Rusijos teritorijos
Nepaisant augančio streso, rusų pasitikėjimas prezidentu Vladimiru Putinu Kursko srities įvykių fone netgi išaugo – nuo 78 proc. iki 80 proc., rodo sociologų duomenys. Tačiau valdančiosios partijos „Vieningosios Rusijos“ reitingas smuko nuo 49 % liepos pabaigoje iki 44 %, t. y. pasiekė žemiausią ribą per 10 mėnesių.
Ukrainai toliau žengiant į priekį Kursko srityje, V. Putinas susilaikė nuo dažnų viešų pasirodymų. O per paskutinį susitikimą su kariškiais rugpjūčio 12 d. jis atrodė atvirai „silpnas“, komentavo politikos analitikas Abbasas Galiamovas: stebino prezidento bandymas „išlaikyti gražų veidą esant blogai situacijai“.
Jau kitą dieną, rugpjūčio 13-ąją, V. Putinas Kremliuje kalbėjosi su Mahmudu Abasu ir pažadėjo nepamiršti Palestinos problemų. Tai dar labiau sumenkino jo įvaizdį tiek gyventojų, tiek elito akyse, pažymi A. Galliamovas.
Kremliui artimi aukšto rango valdžios pareigūnai ir verslininkai buvo priblokšti ukrainiečių dalinių proveržio prie Kursko, rašo „The Washington Post“, remdamasis su situacija susipažinusiais šaltiniais.
„Tai labai didelis smūgis Rusijos valdžios, kariuomenės ir V. Putino reputacijai. Dvejus su puse metų Rusijos teritorija, išskyrus okupuotas teritorijas [Ukrainoje], patyrė minimalią žalą. Ji buvo daroma tik bepiločiais orlaiviais“, – leidiniui sakė vienas stambus verslininkas. – O dabar neaišku, kiek buvo aukų, vyksta destrukcija, ir akivaizdu, kad jie [valdžia, kariuomenė] nesugeba greitai to sustabdyti“.
