Socialiniuose tinkluose paskelbti vaizdo įrašai, kai vyriausiasis Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis nurodė, kad Kyjivas kontroliuoja maždaug 1000 kvadratinių kilometrų Kursko srities teritoriją.
The Ukrainian military has published a video in which they remove the Russian flag from the "administrative building" in Daryin in Kursk Region - earlier it was reported that the AFU had occupied this settlement
— NEXTA (@nexta_tv) August 12, 2024
The video was published by the fighters from the 225th Separate… pic.twitter.com/vi6Wdzpj21
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau sakė, kad aukščiausio lygio pareigūnų susitikime buvo nurodyta parengti „humanitarinį planą“ šiai sričiai.
Kaip Ukrainos įsiveržimas į Kursko sritį paveiks karo eigą?
Netikėtas ukrainiečių karių įsiveržimas į Rusijos Kursko regioną, didžiausias Kyjivo pajėgų puolimas Rusijoje per beveik pustrečių metų trunkantį karą, atskleidė Rusijos pažeidžiamumą ir sudavė skaudų smūgį Kremliui.
Iš regiono, turinčio 245 km ilgio sieną su Ukraina, dėl netikėto ukrainiečių antpuolio pabėgo dešimtys tūkstančių civilių gyventojų, o Rusijos kariuomenei sunkiai sekasi atremti ataką.
Ukrainai tai pakėlė dvasią – to šaliai labai reikia, kai karių ir ginklų stokojančioms ukrainiečių pajėgoms tenka atlaikyti nepaliaujamas Rusijos atakas palei daugiau kaip 1 tūkst. km fronto liniją.
Naujienų agentūra AP pateikia Ukrainos puolimo ir jo galimų pasekmių apžvalgą.
Kaip plėtojosi antpuolis?
Praėjusią savaitę, anksti antradienį, Kyjivo pajėgos į Kursko sritį plūstelėjo keliomis kryptimis ir greitai kirto kelis patikros postus bei lauko įtvirtinimus, kuriuose budėjo lengvai apginkluoti pasieniečiai ir pėstininkų daliniai.
Skirtingai nuo ankstesnių įsiveržimų, kuriuos vykdė nedidelės rusų savanorių grupės, kovojančios kartu su Ukrainos pajėgomis, įsiveržime į Kursko sritį, kaip pranešama, dalyvavo kelių mūšiuose užgrūdintų Ukrainos kariuomenės brigadų daliniai.
Rusijos kariniai tinklaraštininkai pranešė, kad ukrainiečių mobilios kelių šarvuočių grupės greitai įvažiavo į Rusijos teritoriją dešimtis kilometrų, aplenkdamos rusų įtvirtinimus ir sukeldamos paniką visame regione.
Vašingtone įsikūręs nepriklausomas Karo studijų institutas (ISW) teigė, kad Ukrainos pajėgoms pavyko prasiveržti iki 35 km į Kursko sritį. „Atrodo, kad Ukrainos pajėgos gali naudoti šias mažas šarvuotąsias grupes puolimams vykdyti už mūšio linijos – dėl mažo Rusijos karių tankumo pasienio teritorijose“, – sakoma puolimo analizėje.
Ukrainos pajėgos plačiai naudoja dronus prieš Rusijos karines transporto priemones ir dislokuoja elektronines karo priemones Maskvos dronams slopinti bei rusų kariškių ryšiams trikdyti.
Nors nedidelės ukrainiečių mobilios grupės važinėjo po regioną nesistengdamos įtvirtinti kontrolės, kiti kariai, kaip pranešama, stengėsi įsitvirtinti vakarinėje Sudžos miesto dalyje ir kai kuriose kitose vietovėse.
Sudža yra už maždaug už 10 km nuo Ukrainos sienos.
Kaip sureagavo Rusijos kariuomenė?
Užklupti netikėtai, Rusijos kariai nesugebėjo greitai sureaguoti į įsiveržimą. Didžiajai kariuomenės daliai dalyvaujant puolime Ukrainos rytiniame Donecko regione, Kurskui apsaugoti liko nedaug karių. Pasienyje esančius Rusijos dalinius daugiausia sudarė prastai apmokyti šauktiniai, kuriuos lengvai įveikė patyrę ukrainiečių daliniai. Kai kurie šauktiniai pateko į nelaisvę.
Dėl karių trūkumo Rusijos karinė vadovybė, bandydama sustabdyti Ukrainos puolimą, iš pradžių rėmėsi naikintuvais ir kovos sraigtasparniais. Pasak Rusijos karinių tinklaraščių autorių, ukrainiečiai bent vieną rusų sraigtasparnį numušė, o dar vieną apgadino.
Vėliau į Kursko sritį pradėjo vykti rusų pastiprinimas, įskaitant elitinius specialiųjų pajėgų dalinius ir samdomų kovotojų grupuotės „Wagner“ veteranus, tačiau jiems kol kas nepavyko išstumti ukrainiečių iš Sudžos ir kitų netoli sienos esančių vietovių.
Kai kuriems atvykusiems kariams trūko kovinių įgūdžių, todėl būta nuostolių. Pavyzdžiui, vienu atveju karinių sunkvežimių kolona sustojo pakelėje netoli mūšio zonos ir buvo apšaudyta ukrainiečių.
Rusijos gynybos ministerija penktadienį paskelbė, kad per keturias kovų dienas Ukraina neteko 945 karių. Šio teiginio negalima nepriklausomai patikrinti. Ministerija nepateikė jokių duomenų apie Rusijos nuostolius.
Ką apie įsiveržimą sakė Ukrainos valdžios institucijos?
Kyjivo pareigūnai susilaikė nuo komentarų apie pasienio išpuolį, tačiau prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino ginkluotąsias pajėgas už jų „veiksmus išstumiant karą į agresoriaus teritoriją“.
„Ukraina įrodo, kad ji tikrai gali užtikrinti teisingumą ir garantuoti būtent tokį spaudimą, kokio reikia – spaudimą agresoriui“, – sakė jis vakariniame vaizdo kreipimesi.
V. Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas ketvirtadienį sakė, jog dėl pasienio išpuolių Rusija „pradės suvokti, kad karas pamažu skverbiasi į Rusijos teritoriją“. Jis taip pat teigė, kad tokia operacija gali pagerinti Kyjivo pozicijas bet kokiose būsimose derybose su Maskva.
„Kada bus galima vykdyti derybų procesą taip, kad galėtume juos paspausti ar ką nors iš jų gauti? Tik tada, kai karas vyks ne pagal jų scenarijus“, – sakė M. Podoliakas.
Ką sako Kremlius?
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šį įsiveržimą pavadino plataus masto provokacija, kurios metu buvo „beatodairiškai apšaudomi civiliniai pastatai, gyvenamieji namai ir greitosios pagalbos automobiliai“.
Per ukrainiečių pajėgų įsiveržimą į Rusijos Kursko sritį žuvo 12 civilių, o dar 121 buvo sužeistas, pirmadienį paskelbė šios srities gubernatorius Aleksejus Smirnovas.
Jo teigimu, iš kovų apimtų teritorijų buvo evakuoti ar patys pasitraukė 121 tūkst. žmonių, o dar 59 tūkst. gyventojų reikia išvykti.
Dmitrijus Medvedevas, V. Putino vadovaujamos Saugumo tarybos vadovo pavaduotojas, teigė Ukrainos puolimą parodžius, jog Maskva turi išplėsti savo karo tikslus ir užimti daugiau Ukrainos teritorijos, įskaitant sostinę Kyjivą, Juodosios jūros uostą Odesą ir kitus didžiuosius miestus.
Rusija paskelbė federalinę nepaprastąją padėtį Kursko srityje ir kovos su terorizmu operaciją joje bei kaimyninėse Belgorodo ir Briansko srityse, suteikdama vietos valdžios institucijoms daugiau įgaliojimų greitai koordinuoti atsaką ir stiprinti saugumą.
Rusijos valstybinė propaganda daugiausia dėmesio skyrė Kremliaus pastangoms suteikti pagalbą perkeltiems gyventojams ir menkino tai, kad kariuomenė nebuvo pasirengusi ukrainiečių antpuoliui.
Ko siekia Ukraina ir kaip toliau gali klostytis situacija?
Įsiveržimu Kyjivas gali siekti priversti Kremlių nukreipti išteklius iš Donecko regiono, kur Rusijos pajėgos atkakliai tęsia puolimą keliuose sektoriuose ir lėtai, bet užtikrintai žengia į priekį remdamosi savo kovinės galios pranašumu.
Šis greitas išpuolis, surengtas tuo metu, kai Kyjivo pajėgoms sunkiai sekasi stabdyti Rusijos puolimą rytuose, rodo Ukrainos gebėjimą perimti iniciatyvą. Jis taip pat sudavė smūgį Kremliui, pabrėždamas jo nesugebėjimą apsaugoti šalies teritorijos ir sugriaudamas V. Putino naratyvą, kad karo veiksmai Rusijos iš esmės neveikia.
Tačiau, nepaisant pradinių laimėjimų, įsiveržimas į Rusijos teritoriją gali praretinti kai kurių pajėgiausių Ukrainos dalinių gretas, o ukrainiečių kariai Donecke gali likti be gyvybiškai svarbaus pastiprinimo.
Mėginimas įsitvirtinti Kursko regione gali būti iššūkis Ukrainos pajėgoms, kurių tiekimo linijos nebūtų gerai apsaugotos nuo Rusijos ugnies.
Kariniai analitikai teigia, kad vis dar neaišku, kokie yra Ukrainos operatyviniai tikslai ir kiek karių ji įtraukė į puolimą Kursko srityje.
JAV karo analitikas Michaelas Kofmanas socialiniame tinkle „X“ parašė, jog „nemažai dalykų priklauso nuo to, ką Ukraina turi rezerve ir galėtų mesti šiai operacijai, taip pat nuo to, kaip greitai Rusija (...) organizuos atsakomuosius veiksmus“.
