Karas Ukrainoje

 Rusijos kariuomenė trečiadienį pranešė, kad po praėjusį mėnesį įvykdyto mirtino teroro išpuolio Maskvos koncertų salėje padaugėjo besiregistruojančių kariauti Ukrainoje. Atsakomybę už išpuolį, per kurį žuvo daugiau kaip 140 žmonių, prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“ (IS), ir tai buvo didžiausias toks išpuolis Rusijoje per daugelį metų. Tačiau prezidentas Vladimiras Putinas nuo tada visą laiką nepateikdamas įrodymų teigė, kad prie išpuolio rengimo prisidėjo Ukraina.

Hagoje vykusios konferencijos dėl teisingumo atkūrimo ir žalos atlyginimo Ukrainai politinę deklaraciją pasirašė 44 valstybės; joje išreiškiama parama specialaus tribunolo dėl agresijos nusikaltimo įsteigimui ir iniciatyvoms panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainos naudai.  Pasak ukrainiečių leidinio „Jevropejska pravda“, tarp deklaraciją pasirašiusiųjų yra Jungtinė Karalystė, JAV, Nyderlandai, taip pat Baltijos šalys.

Ukraina jau turi patirties atakuojant ir apgadinant okupuotą Krymą su žemynine Rusija jungiantį Kerčės tiltą. Tačiau Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdyba patikino, kad trečiasis smūgis tiltui – neišvengiamas. Karo žvalgai ketina jį sunaikinti dar šiemet. Apie tai, remdamasis neįvardintais šaltiniais Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdyboje, skelbia „The Guardian“. Tiltą nori sunaikinti dar šiemet Bepiločiai orlaiviai reguliariai smogia taikiniams Rusijoje.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pasiūlė sukurti 100 mlrd. eurų vertės penkerių metų fondą Ukrainai, siekdamas, kad Aljansas aktyviau dalyvautų siunčiant ginklus Kyjivui, antradienį pranešė pareigūnai. NATO šalių užsienio reikalų ministrai, siekiantys iki liepą Vašingtone įvyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo parengti paramos Ukrainai paketą, trečiadienį Briuselyje surengs preliminarias derybas dėl šio plano.

Dėl Rusijos agresijos Ukrainoje Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai reikalauja dar labiau stiprinti ginklavimąsi Europoje. „Turime išnaudoti visą mūsų žemyno pramoninį potencialą, kad pagerintume savo karinius pajėgumus“, – straipsnyje žinių portale „Politico“ rašė Annalena Baerbock, Stéphane‘as Séjourné ir Radoslawas Sikorskis.

Ukrainos oro pajėgos trečiadienį paskelbė praėjusią naktį sunaikinusios keturis rusų dronus. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai naktį į trečiadienį paleido į Ukrainą keturis atakos dronus „Shahed“ ir tris zenitines valdomas raketas S-300. Visi keturi dronai buvo sunaikinti virš Chmelnyckio, Žytomyro, Kirovohrado ir Čerkasų sričių.

Ukraina antradienį paskelbė, kad per Rusijos raketų smūgį Dnipre buvo sužeista mažiausiai 18 žmonių, o prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nukentėjus mokymo įstaigai ir vaikų darželiui vykdomi gelbėjimo darbai. Dnipras – miestas centrinėje Ukrainoje prie to paties pavadinimo upės. Jis buvo mirtinų Rusijos išpuolių taikinys. „Dnipras. Jau 18 sužeistųjų“, – socialiniame tinkle pranešė Dnipropetrovsko gubernatorius Serhijus Lysakas, pridūręs, kad tarp jų yra penki vaikai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad delsimas suteikti JAV pagalbą Ukrainai turi pasekmių mūšio lauke. Svarbiausi įvykiai: 23:59 | Suomijos prezidentas apie smūgius Rusijos objektams: rusai supranta tik jėgą Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, komentuodamas smūgius objektams Rusijos teritorijoje, pareiškė, kad rusai supranta tik jėgą, o karas visada susijęs su papildomais nuostoliais.

Kyjivas pareiškė, kad Rusijos Juodosios jūros laivynas patyrė „blogą mėnesį“ po to, kai Ukrainos pajėgos užpuolė kelis Rusijos laivus, įsikūrusius aplink Rusijos kontroliuojamą Krymo pusiasalį. Kovo pradžioje Ukraina panaudojo savadarbius jūrinius bepiločius orlaivius „Magura V5“, kad nusitaikytų į patrulinį laivą „Sergejų Kotovą“ netoli Kerčės sąsiaurio rytinėje Krymo dalyje. Atakos apgadino laivagalį, dešinįjį ir kairįjį šonus prieš laivui nuskęstant, pranešė Ukraina.

Oro gynybos priemonė yra gyvybės apsauga, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo antradienį kreipdamasis į ukrainiečius, rašo „Obozrevatel“. Po rusų smūgio – Zelenskio žinutė partneriams Antradienį rusai smogė Dniprui, buvo sužeista 18 žmonių. Po išpuolio V. Zelenskis paragino partnerius aprūpinti Ukrainą oro gynybos sistemomis. „Jos negali tik kaupti dulkes kažkur bazėse, kai gali išgelbėti tūkstančius gyvybių nuo Rusijos teroro“, – kalbėjo jis.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas siūlo sukurti 100 mlrd. eurų penkerių metų fondą Ukrainai, kad Aljansas labiau įsitrauktų į ginklų siuntimą Kyjivui, antradienį pranešė pareigūnai. Trečiadienį NATO užsienio reikalų ministrai Briuselyje surengs preliminarias derybas dėl šio plano, siekdami sukurti paramos Ukrainai paketą iki liepos mėnesį Vašingtone vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.

Šiuo metu nėra grėsmės, kad prasidės karas tarp NATO ir Rusijos, pareiškė JAV ambasadorė NATO Julianne Smith, rašo „Ukrinform“. Vis dėlto į tai žiūrima rimtai. „Mūsų draugams Baltijos šalyse sakau, kad nematome jokios tiesioginės grėsmės NATO teritorijai – nei Baltijos regione, nei kur nors kitur. Mes labai rimtai žiūrime į saugumą Baltijos šalyse ir imamės aktyvių veiksmų, kad padidintume savo buvimą jose, rengtume daugiau pratybų, daugiau mokymų, kad būtume pasirengę bet kokiems pokyčiams.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymo projektą, kuriuo numatoma sumažinti šaukimo į karinę tarnybą amžių nuo 27 iki 25 metų, skelbiama Ukrainos parlamento interneto svetainėje, rašo „Sky news“. Įstatymas buvo pateiktas praėjusių metų pabaigoje, kai Ukrainos prezidentas pareiškė, kad kariuomenė pasiūlė mobilizuoti iki 500 000 ukrainiečių. Įstatymo projektui dar vasarį pritarė Ukrainos parlamentas.

Ukrainiečiai antžeminiu robotu „Ratel S“ susprogdino tiltą Ivanovskojės kaime Bachmuto kryptimi, rašo UNIAN. „Veikia antžeminis robotas-kamikadzė „Ratel S“. Gynėjai šiuo robotu susprogdino tiltą Ivanovskojės kaime Donecko srityje, o tai gerokai apsunkino rusų logistiką“, – cituojamas Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Michailas Fiodorovas. Anot jo, tokius robotus ukrainiečiai naudoja prieštankinėms minoms gabenti.

Vokietija prisidės prie Čekijos vadovaujamos iniciatyvos nupirkti šaudmenų Ukrainai iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių ir tam skirs 576 mln. eurų, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė Gynybos ministerijos atstovas. Suma sudarys 40 proc. visų projektui skirtų lėšų, jos pakaks nupirkti apie 180 tūkst. artilerijos sviedinių iš atsargų, esančių ne ES šalyse, sakė atstovas. Rusijos kariuomenę atremiančios Ukrainos pajėgos jau kelis mėnesius patiria amunicijos stygių.

Ukrainai sėkmingai atakuojant Rusijos karinius objektus, Maskva priversta griebtis maskavimo ir apgaulės metodų, kad paslėptų savo lėktuvus, o aerodromuose piešiami tariamų naikintuvų siluetai. Kaip rašo „Ukrinform“, Didžiosios Britanijos gynybos ministerija tai pranešė socialiniame tinkle X. Pažymima, kad Kirovskės aerodrome laikinai okupuotame Kryme ant betono nupiešti tariami Rusijos naikintuvai. Panašių vaizdų užfiksuota dar mažiausiai dvylikoje Rusijos aviacijos bazių.

Balandžio 2-osios naktį Ukraina atakavo elektrinę Sevastopolyje, laikinai okupuotame Kryme. „Po galingo sprogimo elektrinė nustojo veikti“, – sakė apie operaciją žinantis šaltinis Ukrainos žvalgyboje. Krymo „Telegram“ kanalai pranešė apie sprogimus Sevastopolyje ir dėl jų viename miesto rajone nutrūkusį elektros energijos tiekimą. Anksčiau pranešta apie naktinį drono smūgį į naftos perdirbimo gamyklą Tatarstane, Rusijoje.

Ukrainoje kovojantis amerikiečių veteranas sako, kad kariams beviltiškai trūksta artilerijos ir šaudmenų. Jis pridūrė, kad dabar jam nerūpi gauti brangesnės įrangos, pavyzdžiui, tankų, nes ne to jiems labiausiai reikia. Jonathanas Poquette‘as leidiniui „Business Insider“ sakė, kad dėl amunicijos trūkumo Ukrainos kariai turi daug atidžiau rinktis, į kuriuos taikinius smogti, kartais net nesiimti smūgių į besiartinančių rusų grupes, į kurias jie būtų smogę anksčiau Rusijos invazijos metu.

Ukrainiečiai gali pateikti ieškinius atlyginti žalą, padarytą jų turtui dėl Rusijos invazijos, naudodamiesi antradienį pradėjusiu veikti nauju mechanizmu; pareigūnai mano, kad iš viso gali būti pateikta iki 10 mln. ieškinių. Ukrainai padarytos žalos registras oficialiai atidarytas Hagoje per konferenciją, kurioje dalyvavo Ukrainos, Nyderlandų ir Europos institucijų aukšto rango ministrai bei pareigūnai.

Per visą Rusijos istoriją jos carai ieškojo būdų, kaip dominuoti vadinamajame „artimajame užsienyje“, kurį jie vadino savo išsiplėtusios imperijos dalimi. Šiuolaikiniame pasaulyje karas Ukrainoje vyksta pagal šį strateginį principą, rašo „Bloomberg“ rašo JAV laivyno atsargos admirolas Jamesas Stavridis, anksčiau vadovavęs NATO pajėgoms Europoje.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį surengs derybas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu dėl paramos Ukrainai ir Izraelio karo su „Hamas“ Gazos Ruože.  Prancūzija yra viena iš pagrindinių karinės pagalbos tiekėjų Ukrainai, kuriai labai trūksta ginklų ir karių, stengiantis atremti rusų atakas.  Jungtinės Valstijos yra pagrindinės Ukrainos karinės rėmėjos, tačiau Kongresas vis dar blokuoja 60 mlrd. dolerių (55,34 mlrd.

Jungtinėms Valstijoms toliau susirūpinimą kelia Maskvos ir Pekino bendradarbiavimas ir jos pasisako prieš bet kokius Kinijos veiksmus, skirtus padėti Rusijai kariauti Ukrainoje, pirmadienį Vašingtone įvykusioje spaudos konferencijoje sakė JAV valstybės departamento atstovas Matthew Milleris.

Ukrainos pajėgos smogė Rusijos užnugariui – dronų gamyklai Tatarstane – už tūkstančio kilometrų nuo fronto linijos. UNIAN pranešama, kad taikiniu tapo iranietiškų „šachedų“ surinkimo cechai. Rusija antradienį pranešė apie dronų atakas prieš gamyklas Tatarstane, esančiame už daugiau kaip 1 100 km nuo Ukrainos, ir nurodė, kad per šiuos smūgius buvo nesunkiai sužeisti keli žmonės.

JAV gynybos departamento manymu, Šiaurės Korėjos režimas toliau neteisėtai aprūpina Rusiją ginklais, kuriuos ši naudoja kare Ukrainoje, pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje pasakė Pentagono spaudos sekretoriaus pavaduotoja Sabrina Singh. „Mūsų nuomone, ši partnerystė toliau klesti, o Šiaurės Korėja tikrai toliau teikia (karinę) pagalbą Rusijai“, – kalbėjo ji.

Karui Ukrainoje trunkant jau trečius metus, Rusijos agresijai galo nematyti. Moldovoje prasidėjo tarptautinės karinės pratybos, kuriose dalyvauja JAV ir Rumunija, pranešė šalies Gynybos ministerija.

Praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo Rusijos invazijos, dronų gamyba, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, tampa vis svarbesnė Ukrainai. Ypač koviniai bepiločiai parodė „puikių rezultatų naikinant Rusijos karinį potencialą užnugaryje“, sakė V. Zelenskis pirmadienio vakarą savo tradiciniame kreipimesi. Todėl jis vėl susitikęs su vyriausybės ir kariuomenės atstovais. „Mūsų gynybos pramonė turi gaminti būtent tai, ko reikia karui, – kalbėjo prezidentas.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas mano, kad Ukrainai turėtų būti suteikta absoliučiai viskas, ko jai reikia gynybai, nes karas jau pasiekė kritinį tašką. Svarbiausi įvykiai: 23:37 | Po rusų smūgio – Zelenskio žinutė partneriams: ginkluotė negali tik kaupti dulkes kažkur bazėse Oro gynybos priemonės yra gyvybės apsauga, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pradžios, antradienį Hagoje Europos ministrai ir tarptautiniai tyrėjai aptars karo nusikaltimų baudžiamojo persekiojimo eigą. Ukraina, jos sąjungininkės ir Europos Komisija nori užtikrinti, kad įtariami karo nusikaltėliai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taip pat bus keliamas klausimas, kaip Rusija gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn už agresijos nusikaltimą.

Teroristinis išpuolis Maskvos koncertų salėje atskleidė subliuškusį Vladimiro Putino, kaip „didžiojo šalies gynėjo“ vaizdą. Panašu, kad Rusijos režimo lyderis pamažu praranda kontrolę Kremliuje, o žmones nebenori juo tikėti. Rogeris Boyesas, parašęs knygų apie tai, kaip Adolfas Hitleris iškilo į valdžią ir ją išlaikė, savo straipsnį Londono leidinyje „The Times of London“ pradėjo klausimu, ar diktatoriai savo piliečius išlaiko saugesnius nei demokratinės valstybės.

Švedijos vyriausybė Ukrainai skyrė apie 40 mln. Švedijos kronų (3,7 mln. dolerių) humanitarinę pagalbą. Apie tai pranešė Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerijos spaudos tarnyba, praneša „Ukrinform“. Reintegracijos ministerija pažymėjo, kad pagalba teikiama per Jungtinių Tautų (JT) Pasaulio maisto programą. Anksčiau Švedija Ukrainai skyrė 1,4 mlrd. Švedijos kronų sumą, kuria, be kita ko, buvo siekiama paremti šalies gyventojus žiemos metu.

Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje Ukrainos rytiniame Luhansko regione pirmadienį, sprogus automobilyje padėtai bombai, žuvo Maskvos paskirtas vyriausybės pareigūnas, pranešė vietos valdžios institucijos.

Kyjivo regione jau atstatyta 130 mokyklų ir 70 vaikų darželių, kurie buvo sugriauti arba apgadinti per Rusijos invaziją. Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Oleksijus Kuleba apie tai pranešė „Telegrame“. „Kyjivo regionas yra vienas iš labiausiai nukentėjusių Ukrainos regionų. Agresoriai čia sunaikino daugiau kaip 29 000 objektų. Dabar 17 000 iš jų atstatyta. Dauguma jų – gyvenamieji pastatai.

Rusijos vadovybė savo prognozuojamą 2024 metų pavasario pabaigos/vasaros puolimo operaciją gali sutelkti į vakarinę Donecko sritį ir dėl pajėgų trūkumo greičiausiai apsiribos viena operacijos kryptimi. Taip teigia Vašingtone įsikūręs Karo tyrimų institutas (ISW). Pasak ataskaitos, Ukrainos pareigūnai neseniai perspėjo, kad Rusija telkia pajėgas Charkivo ir Luhansko ašyje, netoli Bachmuto, prie Avdijivkos ir vakarinėje Zaporižios srityje.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne po susitikimų su kolega iš Kinijos pirmadienį pareiškė, kad Paryžius tikisi, jog Pekinas pasiųs aiškią žinią Rusijai dėl jos karo Ukrainoje.  Prancūzija ir Kinija pastaruoju metu stengiasi stiprinti ryšius. Vasario mėnesį lankydamasis Paryžiuje Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi prezidentui Emmanueliui Macronui pareiškė, kad Pekinas vertina nepriklausomą Prancūzijos poziciją.

Okupuotos Luhansko srities Lysyčiansko ir Sievierodonecko gyventojams siūloma 100 tūkst. Rusijos rublių, kad jie liudytų prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. „Rusų sunaikintų Lysyčiansko ir Sievierodonecko gyventojams už rašytinius parodymus apie karo nusikaltimus, tariamai padarytus ukrainiečių, siūloma iki 100 tūkst. rublių“, – sakoma Luhansko srities karinės administracijos vadovo Artiomo Lysohoro „Telegram“ kanale paskelbtame įraše.

Rusijos karas prieš Ukrainą yra pasaulinės reikšmės ir niekas pasaulyje negali likti šios kovos nuošalyje, teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis sekmadienį rašė socialiniame tinkle „Facebook“, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“. „Šis karas – pasaulinės reikšmės. Tai karas už mūsų valstybės teisę egzistuoti, taip pat už kiekvieno žmogaus teisę gyventi. Už mūsų ir kiekvienos tautos orumą, kurios siekia kurti savo pačių likimą.

Paryžius suteiks Rusijos puolimą atremiančiai Ukrainai naują pagalbos paketą, jame bus „šimtai“ šarvuočių ir priešlėktuvinių raketų, sakė Prancūzijos gynybos ministras. „Norint išlaikyti tokią plačią fronto liniją, Ukrainos kariuomenei reikia, pavyzdžiui, mūsų šarvuotų transporto priemonių – tai būtina kariuomenės mobilumui“, – vėlai šeštadienį laikraščiui „La Tribune“ sakė Sebastienas Lecornu.

Sekmadienį Maskvoje buvo paskelbtas prezidento Vladimiro Putino pasirašytas įsakas, pagal kurį, kaip ir kasmet, per pavasario šaukimą į Rusijos kariuomenę bus pašaukta 150 tūkst. šauktinių. Karo prievolininkai kasmet balandžio 1 d. šaukiami atlikti 12 mėnesių tarnybą. Panašus šaukimas vyksta ir rudenį. Gynybos ministerija anksčiau patikino, kad šauktiniai nebus siunčiami į frontą Ukrainoje. Pagal dekretą iki liepos 15 d. turi būti pašaukta 150 tūkst. šauktinių nuo 18 iki 30 metų.

Naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 18 oro taikinių: devynias sparnuotąsias raketas Kh-101/Kh-555 ir devynis nepilotuojamus orlaivius „Shahed-136/131“, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadas Mykola Oleščiukas.

Prasidėjus plataus masto invazijai į Ukrainą Rusijai pavyko okupuoti trečdalį Ukrainos teritorijų. Ten yra įvesta nauja tvarka mokyklose – ukrainiečių vaikai verčiami mokytis rusų kalbos, jiems diegiama prorusiška ideologija. Tačiau mokytojai vykdo slaptas pamokas ukrainietiškai tam, kad vaikai neprarastų ukrainietiškų vertybių. Tiesa, tai gali kainuoti gyvybę ne vien vaikams, bet ir mokytojams.

Kovo 31-osios rytą Rusijos kariuomenė raketomis puolė svarbų infrastruktūros objektą Lvivo srityje, žuvo vienas žmogus. Po griuvėsiais gali būti daugiau žmonių, feisbuke pranešė Lvivo srities karinės administracijos vadovas Maksymas Kozyckis. Pasak jo, per priešo puolimą buvo sugriautas administracinis pastatas. Kilo gaisras, ugniagesiai jį greitai užgesino. „Per išpuolį žuvo vienas žmogus. (...) Gelbėtojai dabar šalina griuvėsius.

Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasario 24 dieną iki 2024 metų kovo 30 dienos šioje šalyje jau neteko maždaug 441 520 karių, įskaitant dar 730 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąją parą. Tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 6 951 Rusijos tanką (+29 per pastarąsias 24 val.

Kovo 29 dieną Chersono srityje per rusų apšaudymą vienas civilis žuvo, o dar vienas buvo sužeistas. Tai tinkle „Telegram“ pranešė šio Ukrainos regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas. „Dėl Rusijos agresijos vienas žmogus žuvo, o dar vienas buvo sužeistas“, – nurodė O. Prokudinas. Pasak jo, per pastarąją parą okupantai apšaudė Bilozerką, Veletenskę, Kizomisą, Sadovę, Beryslavą, Zolota Balką, Novooleksandrivką, Šliachovę, Novovoroncovką, Osokorivką, Tiahyncus ir Chersoną.

Ukrainos kariuomenė netrukus galėtų būti priversta dar labiau atsitraukti, jei JAV karinė pagalba ir toliau vėluos, penktadienį paskelbtame interviu JAV laikraščiui „The Washington Post“ sakė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Jei tu nesiimi žingsnių [...] pasirengti kitam kontrpuolimui, juos žengs Rusija. Štai ką išmokome šiame kare: jei tu to nedarysi, padarys Rusija“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį atleido vieną ilgametį padėjėją ir kelis patarėjus, tęsdamas šalies vadovybės pertvarkymą. Serhijus Šefiras atleistas iš pirmojo padėjėjo posto, kuriame dirbo nuo 2019 metų. V. Zelenskis taip pat atleido tris patarėjus ir du savo atstovus, prižiūrėjusius savanorišką veiklą bei karių teisių klausimus. Kol kas nepateikta jokio paaiškinimo, kodėl buvo padaryti šie pakeitimai. Didelis personalo pertvarkymas vyksta kelis pastaruosius mėnesius.

Kovo 30-osios naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 9 iš 12 Rusijos paleistų kovinių dronų. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas. „2024 metų kovo 30 dienos naktį priešas iš Čaudos kyšulio (Krymas) atakavo Donecko regioną keturiomis valdomomis priešlėktuvinėmis raketomis S-300/S-400 ir dronais.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė buvusį Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorių Oleksijų Danilovą Ukrainos ambasadoriumi Moldovoje. Apie tai valstybės vadovas pranešė vakariniame vaizdo kreipimesi. „Oleksijus Danilovas toliau dirbs diplomatiniame sektoriuje, o konkrečiai – pritariau jo kandidatūrai į naujojo mūsų valstybės ambasadoriaus Moldovos Respublikoje pareigas“, – sakė V. Zelenskis.

Odesoje penktadienį nukritusių raketų nuolaužos apgadino vieną iš miesto socialinių įstaigų ir sužeidė penkis žmones. Apie tai „Telegrame“ pranešė Odesos miesto taryba. „Buvo apgadinta viena iš miesto socialinių įstaigų. Klientai ir darbuotojai buvo slėptuvėje. Buvo išdaužti keli langai“, – rašoma pranešime. Merija pranešė, kad per ataką buvo sužeisti penki žmonės, tarp jų 15 metų paauglys, kuris tuo metu buvo lauke. Paauglys buvo paguldytas į vaikų ligoninę.