Karas Ukrainoje

Naujajame Delyje viešintis Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Indiją permąstyti tradiciškai glaudžius savo santykius su Rusija. „Indijos ir Rusijos bendradarbiavimas daugiausia grindžiamas sovietiniu palikimu, – sakė D. Kuleba Didžiosios Britanijos laikraščiui „Financial Times“ (FT), penktadienį būdamas Indijos sostinėje.

Rusijos kariuomenės naikintuvas Su-27 vakar „nukrito“ į jūrą prie aneksuoto Sevastopolio. Bent jau taip skelbė valdžios kontroliuojamos informavimo priemonės. Vėliau paaiškėjo, kad lėktuvą per klaidą numušė patys rusai. Su Rusijos teisėsauga siejamas telegramo kanalas „VČK-OGPU“ skelbia, kad „dėl nežinomų priežasčių“ rusų oro gynybos okupuotame pusiasalyje negavo pranešimų apie savo pačių Su-27 pakilimą į orą.

JAV Karo studijų instituto (ISW) ekspertai patvirtina, kad Rusija pasiekė teritorinių laimėjimų kare Ukrainoje. Rusų ginkluotosios pajėgos nuo puolamųjų operacijų pradžios spalį užėmė 505 kvadratinių kilometrų plotą, pareiškė ISW ketvirtadienį (vietos laiku) paskelbtoje savo analizėje.

Kitą savaitę Rusijoje tarnauti kariuomenėje bus pašaukti tūkstančiai jaunuolių, tokiu būdu siekiant papildyti šalies karines pajėgas ir suformuoti karinį rezervą. Maskvos teigimu, šauktiniai į Ukrainą nebus siunčiami, tačiau dukart per metus vykstantis šaukimas rengiamas tuo metu, kai visuomenėje baiminamasi, kad gali įvykti nauja mobilizacijos kariauti Ukrainoje banga.

Rusija turimais ginklais šešiskart lenkia Ukrainos pajėgas fronto linijose, dėl to prarandami kariai ir pozicijos, penktadienį paskelbtame retame interviu teigė neseniai paskirtas Ukrainos vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis. „Prieš kelias dienas priešo pranašumas pagal iššautą amuniciją buvo maždaug šeši prie vieno“, – naujienų agentūrai „Ukrinform“ sakė O. Syrskis.

Ukraina penktadienį perspėjo, kad dėl Rusijos oro atakų kyla vis didesnė grėsmė elektros tiekimui, praėjus kelioms valandoms po to, kai dėl smūgių buvo apgadintos kelios elektrinės ir žuvo mažiausiai vienas žmogus. Pastarosiomis savaitėmis Maskva suintensyvino Ukrainos bombardavimą iš oro, nukreiptą prieš energetikos infrastruktūrą, atsakydama į mirtinus Ukrainos išpuolius Rusijos pasienio regionuose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido Marką Ševčenką iš šalies ambasadoriaus Moldovoje pareigų. Kaip praneša „Ukrinform“, atitinkamas kovo 29 d. datuojamas įsakas Nr.192/2024 paskelbtas valstybės vadovo tinklalapyje.

Nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija jau įvykdė 575 nusikaltimus žurnalistams ir žiniasklaidai. Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas, tai per forumą „Deokupuotų teritorijų kultūrinė ir informacinė reintegracija“ pareiškė einantis Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministro pareigas Rostislavas Karandejevas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir visa šalis deda pastangas, kad būtų išlaisvinti į Rusijos nelaisvę paimti Ukrainos kariai, pridengę atsitraukimą iš Avdijivkos, interviu „Ukrinform“ sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis. Jis atskleidė, kad per šiuos mūšius rusai paėmė į nelaisvę 25 ukrainiečių karius.

Realizavus repatriacijos priemones, į Ukrainą buvo grąžinti dar 121 žuvusio kario palaikai. Kaip rašo „Ukrinform“, tai penktadienį „Telegram“ kanale pranešė Koordinacinis elgesio su karo belaisviais štabas. 12 iš šių gynėjų žuvo Luhansko srityje, 107 – Donecko srityje, du – Zaporižios srityje.

Per rusų raketų ataką naktį į penktadienį nukentėjo energetikos infrastruktūra Dnipropetrovsko, Vinycios, Ivano Frankivsko, Lvivo, Čerkasų ir Černivcių srityse. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Šiąnakt Rusija tęsė barbariškas atakas prieš Ukrainos energetikos sistemą. Energetikos infrastruktūrai padaryta žalos Dnipropetrovsko, Vinycios, Ivano Frankivsko, Lvivo, Čerkasų ir Černivcių srityse“, – informavo D. Šmyhalis.

Per Rusijos didelio masto raketų ataką prieš Ukrainos miestus penktadienio naktį Dnipropetrovsko srityje buvo sužeisti 6 civiliai, pranešė srities gubernatorius. Serhijus Lysakas platformoje „Telegram“ nurodė, kad tarp sužeistųjų yra penkerių metų mergaitė, ir paskelbė nuotraukų, kuriose matyti atakos padariniai. Ukrainos oro pajėgos „Telegram“ pranešė apie naktines rusų raketų atakas, nurodydamos, kad oro pavojus buvo paskelbtas visoje šalyje.

Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko teigimu, Rusijos invazija į Ukrainą pradėjo naują – karo – erą Europoje. „Žinau, kad tai skamba pribloškiamai, ypač jaunajai kartai, bet turime priprasti prie to, kad prasidėjo nauja era: prieškarinė. Neperdedu, tai darosi kasdien vis aiškiau, – Vokietijos laikraščiui „Die Welt“ ir Europos partnerių žiniasklaidai sakė D. Tuskas. – Nenoriu nieko gąsdinti, bet karas nebėra praeities samprata.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį spaudė JAV Atstovų Rūmų pirmininką Mike'ą Johnsoną padėti suteikti itin svarbią karinę paramą Kyjivui, suintensyvėjus Rusijos atakoms Ukrainoje. Pastaruosius kelis mėnesius Ukraina yra priversta gintis. Jai trūksta šaudmenų ir personalo, o Vašingtonas dėl susiskaldymo JAV Kongrese nuo praėjusių metų vis dar nesuteikia žadėto 60 mlrd. dolerių (55,34 mlrd. eurų) vertės pagalbos paketo.

Nyderlandai priėmė sprendimą šią vasarą Lietuvoje kelioms savaitėms dislokuoti „Patriot“ ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas. Toks sprendimas priimtas po to, kai Ukrainą atakavusi Rusijos raketa pažeidė Lenkijos oro erdvę. „Pažeidimai NATO oro erdvėje rytiniame flange verčia mus būti pasirengusius. Gynyba siunčia „Patriot“ padalinį į Lietuvą kelioms savaitėms pratybų.

Nuo sužeidimų, patirtų per teroro aktą Pamaskvės koncertų salėje „Crocus City Hall“, mirė iš Ukrainos grįžęs Rusijos specialiųjų pajėgų pulkininkas Timūras Miasnikovas, praneša rusų leidinys „Mediazona“. Pasak leidinio, T. Miasnikovas gavo tris šautines žaizdas ir po trijų dienų ligoninėje mirė. Namo grįžo kelios dienos iki teroro akto Specialiųjų pajėgų karininkas T. Miasnikovas „pasižymėjo“ karinėje tarnyboje Kosove, Tadžikistane ir Ukrainoje.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas paragino Europos gyventojus „priprasti gyventi su mintimi apie artėjantį karą“, nes artimiausiu metu negalima atmesti karinio konflikto su Rusija.

Nepaisant daugybės nesėkmių Ukrainoje, Rusijos pajėgos įrodė, kad yra pajėgios tęsti operacijas. Portalas „Newsweek“ skelbia, kad, atrodo, jog šie metai Ukrainai bus sunkūs išgyvenimo metai. Neabejojama, kad Rusijos puolimai, kuriais pirmiausia siekiama užkariauti visą rytinį Donbaso regioną, bus tęsiami, nepaisant to, kad jie brangiai kainuoja gyvybėmis ir įranga.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino JAV Atstovų Rūmų pirmininką Mike‘ą Johnsoną padėti suteikti Kyjivui „gyvybiškai svarbią“ karinę pagalbą po pastaruoju metu padažnėjusių Rusijos atakų. 60 mlrd. dolerių paramos paketas nuo praėjusių metų įstrigo JAV Kongrese, dėl to vėluojama pristatyti svarbiausius ginklus ir šaudmenis fronto linijose esantiems Ukrainos kariams.

Virš Rusijos okupuoto Sevastopolio buvo galimai numuštas ir į jūrą šalia kranto nukrito rusų Su-35. Tikslios sunaikinimo priežastys nėra žinomos, manoma, kad suveikė pačių rusų oro gynybos sistema. Rusijos informavimo priemonės patvirtino informaciją apie pamuštą Su-35 ir cituoja okupuoto regiono gubernatorių. Tiesa, TASS skelbiama, kad į jūrą netoli Sevastopolio Su-35 tiesiog „nukrito“, apie numušimą nutylimą.

Rusija, pasak prezidento Vladimiro Putino, rengiasi tam, kad Ukraina netrukus gali panaudoti pirmuosius amerikiečių gamybos naikintuvus F-16. Todėl jis įspėjo dėl scenarijaus, kuris esą net nėra diskutuotinas : jei naikintuvai pultų iš karinių bazių trečiosiose šalyse, šios bazės taptų teisėtais Rusijos kariuomenės taikiniais. Tai V. Putinas pareiškė lankydamasis karinių oro pajėgų mokymų centre Toržoko mieste, esančiame už 260 km nuo Maskvos, pranešė rusų naujienų agentūros.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas interviu Vokietijos spaudai sakė, kad nuolat bandoma tarpininkauti dėl derybų taikos Ukrainoje klausimu, tačiau pabrėžė, kad karas baigsis tada, kai Rusija išves savo kariuomenę iš Ukrainos. Regioniniam dienraščiui „Markische Allgemeine Zeitung“ kancleris sakė, kad iškart po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą, abi šios šalys derėjosi tiesiogiai, bet tos derybos žlugo, nes Kremlius jomis tik pridengė kariuomenės permetimą į Donbasą didelio masto puolimui.

Lenkijos ministras pirmininkas ketvirtadienį priėmė Ukrainos premjerą ilgai lauktose derybose, kuriomis siekiama sumažinti trintį dėl Ukrainos importuojamų žemės ūkio produktų ir lenkų ūkininkų vykdomų pasienio blokadų. Lenkija ištikimai remia Ukrainą, kovojančią su Rusijos invazija, tačiau pastaraisiais mėnesiais santykiai kenkė ekonominiai nesutarimai – ūkininkai skundžiasi, kad importas iš Ukrainos sumažino jų produkcijos kainas.

Maždaug 7–10 Rusijos karių puola vieną Ukrainos gynybos pajėgų karį Časiv Jaro – gyvenvietės, kurią siekia užimti rusai – apylinkėse. Apie tai Ukrainos kanalui „Espreso“ papasakojo Ukrainos Nacionalinės gvardijos 4-osios operatyvinės brigados bepiločių orlaivių „Kara Nebesna“ įgulos vadas Andrijus Očenašas. Jis pažymėjo, kad operatyvinė padėtis išlieka sudėtinga.

Ukrainos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį atvyko į Naująjį Delį dviejų dienų vizito, kurio tikslas – stiprinti dvišalius ryšius ir bendradarbiavimą su Indija, Rusiją patikima sąjungininke laikančia dar nuo Šaltojo karo laikų. Penktadienį Dmytro Kuleba susitiks su savo kolega Subrahmanyamu Jaishankaru, taip pat su patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotoju, pranešė Indijos užsienio reikalų ministerija.

Apklausa, kurią laikraščio „Rzeczpospolita“ užsakymu atliko IBRIS, parodė, kad 74,8 proc. lenkų nenori, jog Lenkijos ar NATO kariai būtų siunčiami į Ukrainą. Kitos nuomonės laikosi 10,2 proc. žmonių, 15 proc. neturėjo nuomonės.

Kelių valstybių patarėjai saugumo klausimais aptaria karo Ukrainoje užbaigimo galimybes, sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. „Kelios šalys, įskaitant Ukrainą, šiuo metu saugumo patarėjų lygiu aptaria, kaip galėtų atrodyti taikos procesas“, – laikraščiui „Märkische Allgemeine Zeitung“ sakė O. Scholzas, rašo nepriklausomas Rusijos leidinys „The Moscow Times“. Jis pabrėžė, kad „taika įmanoma bet kuriuo metu“, tereikia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „nutrauktų savo barbari...

Ukrainos žvalgybos duomenimis, Rusija iš anksto žinojo apie rengiamą teroristinę operaciją Maskvoje, tačiau leido tai daryti arba kovodama dėl įtakos, arba dėl to, kad neįvertino ruošiamo išpuolio masto. Tai trečiadienį pareiškė Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadas generolas Kyryla Budanovas, kalbėdamas Trečiajame tarptautiniame strateginės komunikacijos forume Ukrainoje, rašo „Ukrainska Pravda“. „Bent jau 2024 m. vasario 15 d. Rusijos Federacija žinojo apie pasirengimą.

Per naktinę rusų ataką Zaporižioje sužeistos dvi moterys, „šahedų“ nuolaužos apgadino namus privačiame sektoriuje. Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Per naktinę „šahedų“ ataką Zaporižioje sužeistos dvi moterys. Nuo priešo bepiločių orlaivių nuolaužų užsidegė gyvenamieji namai privačiame sektoriuje. Gelbėtojai operatyviai užgesino liepsnas. Atakos detalės tikslinamos.

Rusijos karas Ukrainoje mokesčių mokėtojams kainuoja po 300 mln. dolerių kiekvieną dieną. Tokia milžiniška suma, kuomet vienos dienos karo išlaidos galėtų padengti 20-ies naujų mokyklų pastatymą ir įrengimą, skaudžiai atsiliepia Rusijos biudžetui. WSJ prognozuoja, kad V. Putinas ruošiasi skelbti ir „mokestinę mobilizaciją“, taip bandant išvengti ekonomikos griūties. Svarbiausi įvykiai: 21:42 | Ką Putinas nutyli: karas Ukrainoje kasdien Rusijai kainuoja beveik 280 mln.

Nuo pat pirmųjų karo dienų nuožmiai atsilaikanti Ukraina neketina sustoti – Kyjivas aktyviai naikina Rusijos Juodosios jūros laivyną. Trys pažeisti vertingojo Juodosios jūros laivyno laivai yra aiškus Ukrainos sėkmės ženklas. Ukrainos kariškiai užsiminė, kad trys Rusijos laivai – du dideli desantiniai laivai ir žvalgybos laivas, į kurį anksčiau taikėsi Ukraina, – galėjo nukentėti nuo Ukrainos raketų smūgių Krymo uostamiestyje Sevastopolyje.

Jungtinės Valstijos Rusijos raketų atakas prieš civilinius energetikos infrastruktūros objektus Ukrainoje laiko Rusijos prezidento Vladimiro Putino raudonų linijų peržengimu, už kurį jis ir jo režimas turės atsakyti.  Apie tai Vašingtone Ukrainos leidiniui „Ukrinform“ kalbėjo JAV valstybės stekretoriaus padėjėjas energetikos ištekliams Geoffrey Pyattas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį pradės dviejų dienų vizitą į Indiją, praneša Naujasis Delis.  Užsienio reikalų ministerijos pranešime teigiama, kad vizito metu D. Kuleba surengs derybas su savo kolega S. Jaishankaru (S. Džaišankaru) ir Indijos patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotoju.

 Latvijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad vieną Rusijos ambasadoje Rygoje dirbusį diplomatą paskelbė nepageidaujamu asmeniu. Trečiadienį URM iškvietė Rusijos reikalų patikėtinį Olegą Zykovą, kad pareikštų protestą dėl, ministerijos teigimu, ilgalaikės nepriimtinos ir provokuojančios ambasados viešos komunikacijos.

Jungtinė Karalystė nebėra Europos Sąjungoje, o Vokietijos vyriausybę slegia susiskaldymas, todėl Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas de facto tapo Europos žemyno užsienio politikos veikėju. Jis ėmėsi iniciatyvos kovojant su Rusijos agresija ir humanitarine nelaime Gazoje.

Rusija trečiadienį atakavo Charkivą, pranešama apie žuvusius ir sužeistuosius.  Charkivo srities Nacionalinio saugumo tarnybos tyrimų skyriaus vadovas Serhijus Bolvinovas teigia, kad ši ataka – kitokia, nes Rusija pirmą kartą nuo 2022 metų panaudojo aviacines bombas, skelbia „Ukrinform“. „Charkivas anksčiau buvo nukentėjęs nuo aviacinių bombų – [bet dabar nukentėjo] pirmą kartą nuo 2022 metų“, – pranešė S. Bolvinovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė apžiūrėjęs naujai pastatytas gynybos linijas šalies šiaurės rytuose, nes dėl Rusijos pažangos Kyjivo kariuomenė priversta pereiti į gynybą. „Apžiūrėjau apkasus, blindažus, šaudymo, vadovavimo ir stebėjimo postus. Mes stipriname savo gynybą“, – sakė V. Zelenskis, apsilankęs šiaurės rytiniame Sumų regione.

Praėjus kelioms dienoms po Rusijos raketų smūgių energetikos infrastruktūrai, Rytų Ukrainos milijoniniame Charkivo mieste vis dar sutrikęs elektros tiekimas. „Mieste katastrofiškai trūksta elektros energijos“, – trečiadienį tinkle „Telegram“ rašė miesto šilumos tiekėjas. Gyventojai įspėti nenaudoti elektrinių boilerių. Šiltas vanduo esą beveik visur vėl tiekiamas centralizuotai.

Ukrainos saugumo tarnyba SBU trečiadienį pranešė, kad sulaikė du Rusijos žvalgybos agentūros agentus, kurie kaltinami rusų pajėgoms perdavę informacijos apie jautrių karinių objektų vietą. Kyjivas 2022-ųjų vasarį prasidėjus Rusijos invazijai ėmėsi intensyvios kovos su asmenimis, įtariamais bendradarbiavus su Maskva, ir iškėlė tūkstančius baudžiamųjų bylų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas spaudai majoras Ilia Evlašas pareiškė, kad Ukrainos oro gynyba gali numušti Rusijos „Cirkon“ tipo raketas sistemomis SAMP/T ir „Patriot“. Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi leidiniu „ArmijaInform“. Kaip sakė „Laisvės radijui“ I. Evlašas, hipergarsinių raketų greitis viršija 5 machus (1 machas – apie 1 200 km per valandą), tačiau Ukraina turi priemonių joms numušti. „Tai labai greita ginkluotė.

Ukrainos karys prieštankine raketa sugebėjo numušti rusų sraigtasparnį Ka-52, geriau žinoma „Aligatoriaus“ pavadinimu. 36-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados priešlėktuvinių raketų kuopos vadas Jevhenas pats papasakojo apie sėkmingą ataką. Sėkmingas smūgis įvyko birželio mėnesį, nepatikslinama, kurioje vietoje numuštas sraigtasparnis.

Per Rusijos smūgius rytiniame Ukrainos Charkivo regione trečiadienį buvo sužeisti keturi žmonės, pranešė pareigūnai, o Maskva pareiškė, kad numušė ukrainiečių raketų. Charkivo regionas ribojasi su Rusija ir nuo 2022 metų vasario invazijos yra nuolat apšaudomas, o dėl naujausių bombardavimų tūkstančiai žmonių liko be elektros.

Sevastopolyje, laikinai okupuotame Kryme, okupantai bando apsaugoti įlanką nuo Ukrainos gynybos pajėgų smūgių. Tai „Telegram“ kanale pranešė partizaninis judėjimas „Ateš“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Po Ukrainos gynybos pajėgų smūgių sparnuotosiomis raketomis ir jūriniais dronais didiesiems desanto laivams „Jamalas“ ir „Azovas“ Rusijos Juodosios jūros laivyno vadovybė sustabdė katerių judėjimą ir pastatė naujas užtvaras prie įplaukos į įlanką“, – sakoma pranešime.

Didžiosios Britanijos kariuomenė negalėtų kovoti su Rusija ilgiau kaip du mėnesius. Kaip praneša „Ukrinform“, remdamasi leidiniu „The Telegraph“, tai pripažino Jungtinės Karalystės gynybos štabo viršininko pavaduotojas generolas leitenantas Robas Magowanas. „Jungtinė Karalystė negalėtų kariauti su Rusija ilgiau kaip du mėnesius“, – pareiškė jis.

JAV prezidentas Joe Bidenas viešai pavadino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „skerdiku“ ir pareiškė, kad Jungtinės Valstijos galėtų geriau apsaugoti Ukrainą, jei apsvarstytų galimybę padidinti mokesčius milijardieriams. Apie tai praneša „RBK-Ukraina“, remdamasis Baltųjų rūmų pareiškimu. Ukrainai skirtų papildomas lėšas Kalbėdamas Šiaurės Karolinos valstijos rinkėjams, J. Bidenas atkreipė dėmesį į iniciatyvą padidinti pajamų mokestį daug uždirbantiems asmenims nuo 8,2 iki 25 proc.

Ukrainos gynybos pajėgoms fronto linijoje trūksta amunicijos ir žmonių. Tačiau Rusijos ginkluotosios pajėgos nemažina spaudimo ir gali net suintensyvinti puolimą. „The Economist“ įspėja apie „nerimą keliančią galimybę“, kad per artimiausius kelis mėnesius Rusijos ginkluotosios pajėgos pradės naują puolimą, pralauš ukrainiečių gynybą ir žengs tolyn. Užėmę Avdijivką rusų kariai intensyviai spaudžia iš karto keliomis kryptimis.

Rusijos armijos kariškiai iš oro gynybos dalinių baudžiami už sėkmingas Ukrainos bepiločių orlaivių atakas prieš naftos perdirbimo gamyklas. Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasi partizaniniu judėjimu „Ateš“. Judėjimo agentas pažymi, kad Rusijos oro gynybos pajėgos susiduria su dideliais sunkumais kovoje su dronais dėl nepakankamo radiolokacinių stočių efektyvumo atpažįstant tokius objektus – jos jų tiesiog nemato.

Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis pareiškė, kad pagal Čekijos iniciatyvą Ukraina gali gauti 1,5 mln. sviedinių vietoj anksčiau žadėtų 800 tūkst., pranešė „Ukrinform“. „Mes galime padaryti daug daugiau, nei pradžioje paskelbtas kiekis“, – interviu „Bloomberg“ sakė J. Lipavskis, paminėjęs 1,5 mln. sviedinių.

Rusija gali bandyti atverti papildomą puolimo kryptį dar šiais metais, įsitikinęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų majoras Maksimas Žorinas. Pasak jo, Rusija gali suspėti 2024 metais sukaupti pakankamai karių ir technikos, kad galėtų atverti dar vieną puolimo kryptį.