Tačiau ne visi jo sąjungininkai yra įsitikinę, kad jis yra geriausias jų interesų gynėjas, rašo naujienų agentūra „Bloomberg“.
Supykdė sąjungininkus
Pasak su leidiniu kalbėjusio aukšto pareigūno, kuris yra susipažinęs su sąjungininkų diskusijomis, prieštaringai vertinamas jo komentaras apie karius Ukrainoje akimirksniu sulaukė viešų Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo priekaištų ir supykdė JAV pareigūnus, kurie tarpusavyje svarsto, kad toks žingsnis gali netgi sukelti susirėmimą su Maskva.
E. Macrono užuominos buvo paskelbtos tam, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas spėliotų, tačiau leidinio šaltiniai, susipažinę su NATO diskusijomis dėl Ukrainos, teigė, kad tai galėjo turėti priešingą poveikį.
Pasak aukšto JAV pareigūno, priversdamas Berlyną viešai atmesti galimybę išsiųsti karius į Ukrainą, E. Macronas sugebėjo išsklaidyti tvyrančią dviprasmybę dėl sąjungininkų nusibrėžtų raudonų linijų.
Rusijos grėsmė
Europos karinės vienybės reikalas yra dar svarbesnis dabar, kai V. Putiną drąsina pergalė rinkimuose, kuriuos jis surengė per Krymo aneksijos metines, o mėnesius trukusios abejonės dėl ginklų Ukrainai tiekimo dar nėra išsisklaidžiusios.
„Vis labiau aiškėja, kad Rusija mums kelia grėsmę, – antradienį per spaudos konferenciją sakė Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu. – Negalime leisti sau įsivaizduoti Rusijos pergalės“.
Neabejojama, kad kai kurie ES premjerai laukia E. Macrono lyderystės, o daugelis sveikina jo griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu, teigia leidinio šaltinis, kuris yra susipažinęs su diskusijomis paskutiniame susitikime Briuselyje.
Macrono retorika
Kai kurie E. Macrono kritikai teigia, kad jis daugiau kalba, nei daro.
Čekija vadovauja iniciatyvai, pagal kurią artimiausiu metu numatoma įsigyti apie 800 tūkst. artilerijos sviedinių. Nors E. Macronas praėjusį mėnesį pareiškė remiantis Čekijos iniciatyvą, Prancūzija dar prie jos neprisidėjo. Tuo metu Vokietija skyrė 300 milijonų eurų.
Vokiečių mokslo įstaigos mokslininkai įkūrė grupę „Ukraine Support Tracker“, kuri tiria Vakarų šalių pagalbos Ukrainai mastą karo su Rusija metu. Remiantis jų duomenimis, nuo karo pradžios Prancūzija smarkiai atsiliko nuo savo sąjungininkų pagal bendrą Ukrainai siunčiamą pagalbą.
Ji pažadėjo Kyjivui skirti mažiau nei 2 milijardus eurų paramą, o Vokietija – 22 milijardus eurų. Nors skirtumas didelis, tačiau Prancūzijos vyriausybė teigia, kad šie skaičiai neatsižvelgia į jos šiuolaikinių ginklų poveikį mūšio lauke.
