Regioniniam dienraščiui „Markische Allgemeine Zeitung“ kancleris sakė, kad iškart po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą, abi šios šalys derėjosi tiesiogiai, bet tos derybos žlugo, nes Kremlius jomis tik pridengė kariuomenės permetimą į Donbasą didelio masto puolimui.
„Tada vyko masinis žudymas Bučoje ir Irpinėje – neįtikėtini nusikaltimai prieš žmogaus teises, kuriuos Rusijos ginkluotosios pajėgos vykdė civilių gyventojų atžvilgiu. Dėl to derybos neteko bet kokio pagrindo“, – sakė O. Scholzas.
Jis priminė, kad karo metu taip pat vyko derybos dėl grūdų eksporto koridoriaus, Zaporižios atominės elektrinės saugumo, apsikeitimo belaisviais.
„Grupė šalių, įskaitant Ukrainą, šiuo metu patarėjų saugumo klausimais lygiu aptarinėja, kaip galėtų atrodyti dalykas, galbūt galintis nuvesti prie taikos proceso, – kalbėjo O. Scholzas. – Tačiau leskite paaiškinti: taika galima bet kuriuo metu. Putinui paprasčiausiai reikia nutraukti savo barbarišką kampaniją ir išvesti pajėgas.“
Komentuodamas raketų „Taurus“ tiekimo Ukrainai klausimą, kancleris pažymėjo, kad kaip vyriausybės vadovas turi prisiimti atsakomybę už karo ir taikos klausimus, už saugumą Europoje.
„Be ryžtingos paramos Ukrainai, man lieka svarbu viena: padarysime visa, kas įmanoma, kad nebūtų karo eskalacijos, tai yra, karo tarp Rusijos ir NATO. Taip pat nesiųsime į Ukrainą savo karių. O su kiekvienu ginklų pristatymu atidžiai aiškinamės, ką tai reiškia esamomis sąlygomis. Štai kodėl nusprendžiau taip, kaip nusprendžiau“, – paaiškino kancleris.
