Karas Ukrainoje

Laikinai užimtame Mariupolyje kilo gaisras prie Metalurhivo prospekte esančios karinės bazės. Tai pranešė Mariupolio mero tremtyje patarėjas Petro Andriuščenka, kuris šią žinią paskelbė per „Telegram“, praneša „Ukrinform“. „Rusijos kariuomenė vėl degina nendres netoli bazės prie tilto per Kalčiką Metalurhivo prospekte. O gal bazę padegė ne kariškiai“, – rašoma pranešime. „Bet kuriuo atveju dega tikrai gražiai ir tikrai arti bazės“, – pridūrė patarėjas.

Šeštadienį okupantai rusai iš artilerijos smogė Charkivo srities Čuhujivo rajono Vovčanski Chutorų kaimui. Per apšaudymą žuvo vienas žmogus. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Charkivo srities karine administracija. „Dėl priešo artilerijos apšaudymo Čuhujivo rajone žuvo 72 metų amžiaus vyras“, – parašė „Telegram“ kanale pareigūnai. Pasak Charkivo srities prokuratūros atstovų, Vovčanski Chutorų kaime nukentėjo gyvenamieji namai.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (VŽV) programišiai vienu metu atakavo kelis svarbius Rusijos valdžios institucijų serverius. Atakos šiuo metu tęsiamos. Tai šeštadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis šaltiniu specialiosiose tarnybose. „Kovo 23 d. buvo surengtos kibernetinės atakos prieš valstybės agresorės valdžios institucijų serverius“, – pareiškė šaltinis. Be kita ko, užblokuoti tinklalapiai www.avard.gov.

Keturi iš dalies okupuoti Ukrainos regionai, kuriuos Vladimiras Putinas 2022 m. paskelbė Rusijos teritorija, turėjo ypatingą vaidmenį rinkimuose. Deportacijos, vietos lyderių sulaikymas bei priverstiniai įkalinimai, tėra šių regionų kasdienybė, kurioje gyvena šimtai ukrainiečių. Okupuotose Ukrainos teritorijose, Rusijos prezidento rinkimuose kareiviai su balsadėžėmis ėjo nuo namo prie namo.

Pastarieji Ukrainos bepiločių orlaivių smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms išvedė iš rikiuotės dideles naftos įmones, o tai atsiliepė Rusijos ekonomikai, tačiau vargu ar pati Rusija galės apsiginti nuo tolesnių atakų. Kaip rašo „Ukrinform“, tai socialiniame tinkle X pranešė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis. Pasak žinybos atstovų, pastarosios atakos prieš naftos perdirbimo gamyklas galėjo išvesti iš rikiuotės mažiausiai 10 proc.

Kyjivas šeštadienį pareiškė atmetantis Rusijos teiginius dėl Ukrainos sąsajų su vienoje Maskvos koncertų salėje penktadienį įvykdytu išpuoliu, per kurį žuvo daugiau kaip 100 žmonių. „Rusijos specialiųjų tarnybų versijos dėl Ukrainos yra visiškai nepagrįstos ir absurdiškos“, – po to, kai rusų saugumo tarnyba FSB šeštadienį pranešė, kad sulaikė į Ukrainą bandžiusius pabėgti ginkluotus užpuolikus, socialiniame tinkle „X“ parašė prezidento padėjėjas Mychaila Podoliakas.

Praėjusią parą Sumų srityje per rusų apšaudymą sužeistas vienas žmogus. Tai šeštadienį feisbuke pranešė Sumų srities policija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Praėjusią parą Rusijos kariškiai apšaudė srities teritoriją. Iš viso užfiksuoti 257 smūgiai. Dėl to buvo sužeistas civilis, apgadinta 12 privačių gyvenamųjų namų, iš kurių vienas yra daugiabutis, 3 automobiliai, 3 parduotuvės, taip pat nukentėjo civilinė infrastruktūra“, – rašoma pranešime.

Likviduojant bepiločio orlaivio atakos prieš Charkivo komunalinę įmonę padarinius, rusai smogė dar kartą – buvo sužeisti du Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos darbuotojai ir vienas Nacionalinės policijos pareigūnas. Kaip rašo „Ukrinform“, Charkivo srities prokuratūra tai pranešė „Telegram“ kanale.

Europos Sąjungos (ES) įšaldytas Rusijos turtas turėtų būti konfiskuotas ir panaudotas šiai šaliai atgrasyti, o ne tik įšaldytas, sako Maskvos invazijai besipriešinančios Ukrainos Aukščiausiosios Rados Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Oleksandras Merežka. Pasak jo, konfiskuotas Rusijos turtas galėtų būti naudojamas Ukrainos atstatymui po karo metu padarytos žalos. „Įšaldyti Rusijos pinigų nepakanka. (...) Šie pinigai turėtų būti konfiskuoti.

2022 m. pavasarį Rusijos pajėgos deportavo Ukrainiečių paauglį Bohdaną Jermochiną iš okupuoto Ukrainos Mariupolio miesto, nuskraidino jį į Maskvą ir apgyvendino globėjų šeimoje. Jis buvo išsiųstas į patriotinę stovyklą netoli sostinės, kur Rusijos vėliavomis mojuojantys darbuotojai gyrė prezidentą Vladimirą Putiną ir bandė jį išmokyti nacionalistinių dainų. Ir šis vaikinas – tik vienas iš daugelio, prievarta įpainiotų į rusų propagandos voratinklį.

Ukraina savarankiškai priims sprendimus dėl teisėtų karinių objektų naikinimo Rusijos Federacijos teritorijoje. Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas, tai per Kyjivo saugumo forumą pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

Ukrainos gynybos ministerijos vyriausiasis žvalgybos direktoratas penktadienį apkaltino Rusijos slaptąsias tarnybas suplanavus mirtiną išpuolį koncertų salėje netoli Maskvos. „Teroristinis išpuolis Maskvoje buvo suplanuota ir apgalvota provokacija, kurią (Vladimiro) Putino įsakymu įvykdė Rusijos specialiosios tarnybos“, – platformoje „Telegram“ parašė direktoratas ir pridūrė, kad tokiais veiksmais siekiama „toliau eskaluoti ir plėsti karą“ su Ukraina.

Ukrainos pusėje kovojanti Rusijos piliečių grupė penktadienį neigė bet kokią atsakomybę už išpuolį koncertų salėje netoli Maskvos. „Rusijos laisvės“ legionas, kurio kovotojai priklauso Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, pareiškime pabrėžė, kad „legionas nekariauja su taikiais rusais“, ir apkaltino Rusijos saugumo pajėgas suplanavus šį išpuolį.

Nuolatinis Rusijos atstovas Jungtinėse Tautose (JT) Vasilijus Nebenzia pareiškė, kad Kremlius neva įgyvendino vieną iš plataus masto invazijos į Ukrainą „tikslų“. JT Saugumo Tarybos posėdyje Rusijos diplomatas tvirtino, kad šaliai agresorei beveik pavyko demilitarizuoti Ukrainą. „Specialiosios operacijos tikslas demilitarizuoti Ukrainą beveik pasiektas – jie jau seniai nekovoja savo ginklais, o išgyvena iš NATO tiekiamų ginklų“, – citavo jį Rusijos propagandistai.

Ukraina „neturi nieko bendra“ su vienoje koncertų salėje prie Maskvos penktadienį įvykdytu išpuoliu, platformoje „Telegram“ pareiškė prezidento tarnybos patarėjas Mychaila Podoliakas. „Kalbant apie įvykius „Crocus City“ [koncertų salėje] Rusijos [Maskvos] priemiestyje, kur šiandien įvyko tam tikri įvykiai, kažkoks šaudymas, kažkokie nenustatytų asmenų teroristiniai veiksmai, pasakysime aiškiai, Ukraina visiškai nesusijusi su šiais įvykiais“, – pabrėžė jis.

Prancūzijos ir Vokietijos ginklų gamybos grupė KNDS, daugiausia gaminanti tankus, Ukrainoje gamins karinę įrangą ir amuniciją, penktadienį Berlyne pranešė abiejų šalių gynybos ministrai. „Ketiname dirbti kartu, kad gamintume ginklus ir amuniciją Ukrainoje“, – per spaudos konferenciją su Prancūzijos kolega Sebastienu Lecornu sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas.

Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte pareiškė, kad, realizuojant Čekijos iniciatyvą, artimiausiu metu į Ukrainą bus išsiųsta daug šaudmenų. Kaip praneša „Ukrinform“, Nyderlandų premjeras tai parašė socialiniame tinkle X. „Buvo malonu šiandien pasikalbėti su Čekijos ministru pirmininku Petru Fiala ir Danijos premjere Mette Frederiksen apie šaudmenų tiekimą Ukrainai. Realizuojant Čekijos iniciatyvą, artimiausiu metu į Ukrainą bus išsiųsta daug amunicijos.

Ukraina netrukus gali pašalinti iš interneto tarptautinių karo rėmėjų sąrašą, į kurį įtrauktos kompanijos, tęsiančios verslą Rusijoje, dėl tokių šalių kaip Kinija ir Prancūzija neigiamos reakcijos.  Kaip rašo UNIAN, tai pranešė „Reuters“, remdamasi savo šaltiniais.

Vakarai privalo būti pasirengę galimam konfliktui su Rusija, pareiškė NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris, penktadienį atvykęs į Kyjivą, praneša „The Moscow Times“.  „Apie tai [galimą karą su Rusija] pradėjome galvoti po 2014 m. įvykdytos Krymo aneksijos“, – Kyjive kalbėjo R. Baueris.

Baltieji rūmai penktadienį pasmerkė didžiulę Rusijos atakų bangą Ukrainoje ir pareiškė, kad Kongreso respublikonai turi nutraukti, Vašingtono teigimu, nepateisinamą karinės pagalbos Kyjivui blokavimą. „Smerkiame brutalius Rusijos naktinius smūgius Ukrainos miestams ir civilinei infrastruktūrai“, – sakoma Nacionalinės saugumo tarybos atstovės spaudai Adrienne Watson pareiškime.

NATO šalys gali ir turi daugiau daryti, kad paremtų Ukrainą, nes po 2-3 metų bus pernelyg vėlu. Tai XVI Kyjivo saugumo forume pareiškė Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas, praneša „Ukrinform“. „Kodėl aš šiandien čia? Kad pabendraučiau su Ukrainos žmonėmis ir pareikščiau, jog mes būsime čia tiek, kiek reikės“, – sakė jis. Ministras pabrėžė, kad NATO šalys turi dirbti ilgalaikei perspektyvai, nes Rusijos agresija atsiliepia ne tik Ukrainai. „Rusija nesustos ir eis toliau.

Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų gynybos štabo viršininkas generolas Thierry Burkhardas pareiškė, kad Vakarų parama Ukrainai gali neapsiriboti vien tik ginklų pristatymu. Jis tai pasakė Paryžiuje, priimdamas kolegą iš Švedijos generolą Micaelį Bydeną, pranešė „Ukrinform“. „Prezidento ketinimas yra priversti Vladimirą Putiną suprasti, kad mes žinome, kas vyksta Ukrainoje“, – sakė Th.

Rusijos valdžia planuoja artimiausiu metu mobilizuoti mažiausiai 300 tūkst. žmonių, kad pradėtų antro pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo apsuptį, „Verskta“ teigė keturi šaltiniai. „Kitas pagal planą – Charkivas su miesto išsaugojimu. O tai įmanoma tik jį apsupus. Neužtenka 300 tūkst. snukių. Todėl viskas jau parengta mobilizacijai 2.0“, – paaiškino rusų tiriamosios žiniasklaidos portalui „Verstka“ šaltiniai Kremliuje.

Žuvusių žmonių skaičius per praėjusią naktį Rusijos surengtą masinę ataką Ukrainoje išaugo iki penkių, penktadienį pranešė pareigūnai.  „Per priešo raketų ataką Zaporižioje žuvusių žmonių skaičius išaugo iki trijų“, – platformoje „Telegram“ pranešė srities gubernatorius Ivanas Fiodorovas, pridūręs, kad iš viso šalyje žuvo penki žmonės.

Ukrainoje sulaikytas buvęs aukštas Gynybos ministerijos pareigūnas, įtariamas vykstant karui pasisavinęs daugiau kaip milijoną eurų. Buvęs Kariuomenės aprūpinimo maistu skyriaus vadovas bei jo kontroliuojamos  įmonės per praėjusius dvejus įsigijo turto už 58 mln. grivinų (beveik 1,4 mln. eurų), o tai visiškai neproporcinga vyro atlyginimui, ketvirtadienį pareiškė korupcijos atvejus aukščiausiu lygiu tirianti valstybinė institucijas DBR. Buvusiam pareigūnui gresia iki 10 metų kalėjimo.

JAV paragino Ukrainą nutraukti išpuolius prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą ir įspėjo, kad dėl bepiločių lėktuvų smūgių gali pakilti pasaulinės naftos kainos ir išprovokuoti atsakomuosius veiksmus. Taip teigė trys su šiuo klausimu susiję asmenys.

Po rusų šįryt įvykdyto raketinio antpuolio, elektros nebegamina nei vienas Dnipro hidroelektrinės blokas, o antrojo bloko būklė šiuo metu yra kritinė, kalbėdamas per Laisvosios Europos radiją / Laisvės radiją pasakė operatoriaus „Ukrhydroenergo“ generalinis direktorius Ihoris Syrota. „Buvo pataikyta ir į antrąjį, ir į pirmąjį bloką“, – nurodė I. Syrota. Jis sakė kol kas negalįs įvertinti visų išpuolio padarinių antrajam blokui, tačiau pavojaus, kad užtvanka gali griūti, nėra.

Kremlius pareiškė, kad Rusija Ukrainoje yra karo padėtyje, ir tai žymi reikšmingą oficialių valdžios kalbų apie šį konfliktą pokytį. „Esame karo padėtyje. Taip, ji prasidėjo kaip specialioji karinė operacija, bet kai tik ten susidarė ta banda, kai kolektyviniai Vakarai tapo dalyviais Ukrainos pusėje, mums tai jau tapo karu“, – penktadienį paskelbtame interviu prokremliškam laikraščiui sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Rusija, panaudodama beveik 90 raketų ir daugiau kaip 60 Irano gamybos dronų, praėjusią naktį surengė didžiulę mirtinų išpuolių prieš Ukrainą bangą. Tai vienas didžiausių pastarojo meto puolimų. „Per naktį buvo paleista daugiau kaip 60 dronų „Shahed“ ir beveik 90 įvairių tipų raketų“, – sakė jis.

Zaporižios atominėje elektrinėje atjungta Dniprovskos aukštos įtampos linija – elektrinė atsidūrė ant elektros energijos tiekimo nutraukimo ribos, pranešė UNIAN, remdamasi Ukrainos operatoriumi „Enerhoatom“. Visi Zaporižios atominės elektrinės blokai sustabdyti, penki iš jų yra „šaltojo išjungimo“ būsenos, vienas –  „karštojo išjungimo“ būsenos. Aukštos įtampos linijos „Dniprovska“ atjungimas įvyko kovo 22 d. rytą.

Vakarai privalo būti pasirengę galimam karui su Rusija, pareiškė NATO admirolas Robas Baueris. Anot jo, karinių veiksmų už Ukrainos ribų grėsmė aktuali ne tik rytiniame flange, pavyzdžiui, Baltijos šalyse, nes rusai yra ne tik ten – „jų yra visur“. „Ar esame pasirengę? Atsakymas – taip! Tai mūsų pagrindinė užduotis – būti pasirengusiems“, – kalbėjo jis.

Ukrainos žiniasklaida praneša, kad rusai masiškai atakuoja Ukrainą raketomis ir dronais, pataikyta į kelis miestus. Kaip skelbia „Unian“, ketvirtadienį vakare Rusijos smogiamieji bepiločiai orlaiviai „Shahed“ buvo aptikti pietų Ukrainoje, vėliau dronų judėjimas išplito į kelis regionus ir juose buvo paskelbtas oro pavojus. Kaip pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos, bepiločiai orlaiviai skraido ir daugelyje Ukrainos regionų. Ukraina atakas fiksuoja visą naktį.

Kiekvienas Rusijos išpuolis Ukrainoje įrodo, kad sankcijos Rusijai yra nepakankamai veiksmingos. Kiekvienoje raketoje, kuria okupantai puola Ukrainą, yra komponentų, pagamintų kitų šalių – ne Rusijos – bendrovių, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo ketvirtadienį kreipdamasis į ukrainiečius, rašo „Obozrevatel“. Anot jo raketose X-101 rasta mažiausiai 53 rūšių tokių dalių, o raketose „Daggers“ – 49 rūšių dalių.

Kai kurios šalys susidomėjo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono idėja prireikus siųsti karius į Ukrainą. Tai Kyjivo saugumo forume pareiškė Prancūzijos ambasadorius Ukrainoje Gaelis Veyeris, rašo „Ukrinform“. „Galime pasakyti, kad tai neatmetama. Mums tai yra labai stiprus signalas, kad stipriname savo paramą Ukrainai. Mes savęs nevaržysime jokiomis ribomis“, – cituojamas jis. Ambasadorius pridūrė, kad Prancūzija neketina pulti Rusijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Europos Sąjungos šalių vadovams pareiškė, kad labai svarbu Kyjivui suteikti kuo daugiau amunicijos.  „Deja, mūsų karių artilerijos naudojimas fronte žemina Europą ta prasme, kad Europa gali duoti daugiau, ir dabar būtina tai įrodyti“, – teigė V. Zelenskis  nuotoliniu būdu kreipdamasis į ES lyderius.

Ukrainos karinės žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas pareiškė, kad į Rusijos okupantų laikinai užimtą Krymą tiesiamas geležinkelis yra rimtas ir svarbus Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų tikslas, rašo UNIAN. „Tai rimtas iššūkis, rimta grėsmė. Ir atitinkamai Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgoms tai yra rimtas ir reikšmingas tikslas. Yra planų, o planai ne visada tampa realybe. Rusijos atveju – žinoma, tas pats“, – komentuoja jis.

Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka perspėjo, kad dėl nepakankamos karinės paramos Ukrainai ant NATO žemės gali žengti rusų batai, rašo „Sky news“. Anot jo, Rusija turi 12–15 kartų daugiau artilerijos sviedinių nei Ukraina. Jis palankiai įvertino Čekijos vadovaujamą iniciatyvą aprūpinti Kyjivą 1 mln. sviedinių iš ne Europos šalių, tačiau sakė, kad reikia daugiau pagalbos ir karinę paramą reikia paspartinti.

Galutinis Rusijos savanorių korpuso (RSK) tikslas – nuversti Kremliaus režimą. Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją naujienų agentūroje „Ukrinform“ pareiškė RSK vadas ir įkūrėjas Denisas (White Rex). Pasak jo, pirmučiausias rusų savanorių tikslas – padėti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms iškovoti pergalę kare. „Tikslas Nr.2 – tęsti mūsų išvadavimo žygį, iškelti RSK vėliavą virš Kremliaus sienos ir vienareikšmiškai nuversti režimą, smaugiantį mūsų tėvynę jau ne vieną dešimtmetį.

Beveik visos kovo 21 d. į Ukrainos sostinę paleistos Rusijos raketos buvo nukreiptos į Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (HUR) objektus, „Ukrinform“ sakė gerai informuotas šaltinis Ukrainos žvalgyboje. „Dauguma kovo 21 d. prieš Kyjivą panaudotų raketų buvo nukreiptos į HUR objektus. Jos nepasiekė taikinių, visos buvo numuštos“, – sakė šaltinis.

Vašingtonas ir toliau skeptiškai vertina Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlytą karių siuntimo į Ukrainą idėją, sako Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadorė NATO Julianne Smith. Vis dėlto, pažymi ji, Baltieji rūmai palankiai vertina E. Macrono rodomą iniciatyvą, ieškant būdų, kaip padėti prieš Rusiją kariaujančiai Ukrainai. „JAV atsakymas dėl kai kurių Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono siūlymų yra labai aiškus.

Jungtinės Karalystės parlamento narys apkaltino Vakarus, kad jie „gėdingai nedaro pakankamai“, kad pasipriešintų „Rusijos karo mašinai“ Ukrainoje, rašo „Sky news“. Jeremy Quinas pareiškė, kad šalys turėtų „kolektyviai daryti daugiau ne tik remdamos Ukrainą, bet ir transformuodamos mūsų pačių tiekimo linijas“. Anot jo, reikia daryti daugiau, kad Vakarai būtų pasirengę atgrasyti Rusiją nuo platesnio konflikto.

Po daugelio Ukrainos sėkmingai suduotų smūgių, Juodojoje jūroje sunaikinusių ir nuskandinusių Rusijos karo laivus, Rusijos karinis jūrų laivynas perkelia dalį Juodosios jūros laivyno iš laikinai okupuoto Krymo į Novorosijską. „Perdislokavimas į Novorosijską tęsiasi, nors jie negali visiškai palikti laikinai okupuoto Krymo be karinių jūrų pajėgų, nes tai reikštų pabėgimą.

NATO karinio komiteto vadovas admirolas Robas Baueris ketvirtadienį apsilankė Kyjive ir tai pirmas Aljanso karinės delegacijos vizitas Ukrainos sostinėje nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į savo kaimynę. Apie tai skelbia ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. Sakė kalbą R. Baueris pasakė kalbą Kyjivo saugumo forume. Pasak jo, šis vizitas liudija, kad NATO ir Ukraina yra artimesnės nei bet kada anksčiau.

Rusijos pajėgų veržimasis Rytų Ukrainoje, britų žvalgybos vertinimu, praėjusiomis savaitėmis sulėtėjo. Iš dalies tai gali būti susiję su dideliais nuostoliais per mūšius dėl Avdijivkos, ketvirtadienį rašė Gynybos ministerija Londone. Tačiau padėtis esą lieka nestabili, nes ukrainiečiai dėl personalo ir amunicijos stygiaus susiduria su problemomis išlaikyti savo pozicijas. Rusijos pajėgos ir toliau koncentruojasi į Donecko sritį ir daro nedidelę pažangą, tinkle X teigia britai.

Ukraina gavo iš Kanados 2 mlrd. Kanados dolerių (1,5 mlrd. JAV dolerių) paskolą, pranešė Ukrainos finansų ministerija. Anot pranešimo, lėšos gautos pagal trečią papildomą susitarimą prie dokumento, pasirašyto 2022-ųjų rugpjūtį. Paskola suteikta 10 metų už 1,5 proc. metų palūkanų, su 4,5 metų lengvatiniu laikotarpiu. Skelbiama, jog bendra Kanados finansinė parama nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios pasiekė beveik 7 mlrd. Kanados dolerių (daugiau nei 5 mlrd.

Maskva ketvirtadienį pranešė, kad jos pajėgos perėmė dar vieno kaimo, esančio Rytų Ukrainoje maždaug už 10 km į vakarus nuo Avdijivkos, kontrolę.  „Rusijos ginkluotosios pajėgos išvadavo Tonenkės kaimą“, – nurodė Rusijos gynybos ministerija savo kasdieniame pranešime. Tai jau antras kaimas į vakarus nuo Avdijivkos, kurį Maskva teigia užėmusi šią savaitę. Tonenkė yra nedidelis kelių gatvių kaimas palei upę.

Rusija desperatiškai bando sukurti galingos valstybės įvaizdį, tačiau to, kad į Rusiją iš Ukrainos kariai grįžta karstuose, jokia propaganda nenuslėpsi, kalbėjo Kyjivo saugumo forume dalyvavęs NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris. „Rusijoje... pasirinkimo nėra, yra tik jėga. O teisinė valstybė – viso labo fasadas.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime svarstys, kaip suteikti daugiau ginklų Ukrainos pajėgoms ir kartu geriau apginkluoti savo šalis, kad jos galėtų pasipriešinti agresyviai nusiteikusiam, dar vieną kadenciją užsitikrinusiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.  Jau daugiau nei dvejus metus Maskvai kariaujant su kaimynine šalimi, Kyjivo pajėgos stengiasi sulaikyti Rusijos kariuomenę, nepaisydamos nepakankamos Vakarų šalių paramos.

Nesant tolimojo atstumo radiolokacijos orlaivių „A-50“, Rusija naudoja daugiau žvalgybinių dronų, kalbėdama per Ukrainos televiziją sakė Ukrainos pietų operatyvinės vadavietės atstovė spaudai Natalika Humeniuk. „Nepilotuojamų priešo žvalgybinių aparatų aktyvumas mūsų atsakomybės zonoje pasiekė 147 vienetus per dieną. Štai tokiais būdais jie mėgina kompensuoti tai, kad padangėje nesirodo lėktuvai „A-50“, – pasakė N. Humeniuk.