Karas Ukrainoje

Aukšto rango JAV pareigūnas trečiadienį sakė, jog Vašingtonas negali numatyti, kada Kongresas patvirtins Ukrainai itin svarbų 60 mlrd. dolerių (54,9 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos paketą, ukrainiečių prezidentui Volodymyrui Zelenskiui paraginus perduoti Vakarų oro gynybos priemonių. Karui įžengus į trečiuosius metus smūgiai intensyvėja – trečiadienį per abiejų pusių bombardavimus iš oro vėl nusinešė civilių gyvybių.

Nyderlandai skirs Ukrainai 150 mln. eurų vertės amunicijos. Tai trečiadienio vakarą Hagoje pranešė Gynybos ministerija. Kalbama apie bombas naikintuvams F-15, kurie bus perduoti Kyjivui. Nyderlandai priklauso koalicijai šalių, kurios skiria Ukrainai F-16 naikintuvų. Ukrainiečių pilotai šiuo metu Rumunijoje apmokomi pilotuoti orlaivius. Kada mokymai bus baigti ir kada naikintuvai bus pradėti naudoti, kol kas neaišku.

Ukrainos karinės oro pajėgos tinkle „Telegram“ praneša naktį į ketvirtadienį numušusios visas Rusijos paleistas raketas. Anot duomenų, 11 rusų bombonešių paleido dvi balistines ir 29 sparnuotąsias raketas. Atremiant oro smūgius dalyvavo oro gynybos daliniai ir mobilieji ugnies daliniai, sakoma pranešime. Pagrindinis atakų taikinys buvo Kyjivas. Mero Vitalijaus Klyčko duomenimis, raketų nuolaužos nukrito įvairiose miesto dalyse.

Per Rusijos raketų smūgį Kyjivui ketvirtadienio rytą buvo sužeista mažiausiai 10 žmonių, įskaitant vaiką. Yra apgadintų namų ir infrastruktūros. Tai buvo pirma didesnė ataka prieš Kyjivą per kelias savaites. Pastarąjį kartą Ukrainos sostinė atakuota sausio pabaigoje. Dešimtys sprogimų ir oro gynybos pajėgų ugnies garsai buvo girdimi nuo 5.00 val. ryto vietos laiku (3.00 val.

JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas per vizitą Kyjive ragino pasitikėti Jungtinių Valstijų parama, kurią šiuo metu stabdo vidaus politiniai nesutarimai. J. Sullivanas trečiadienį kalbėjo su Ukrainos prezidento administracijos vadovu Andrijumi Jermaku ir kitais aukštais pareigūnais. Per pokalbius Joe Bideno patarėjas akcentavo daugybę įvairių pagalbos programų Rusijos brutaliai užpultai šaliai, Vašingtone pranešė Nacionalinė saugumo taryba.

Moldova yra didžiulėje rizikos zonoje, interviu „Kanal 24“ metu perspėjo Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas. Anot jo, Rusija suinteresuota, kad Kišiniove būtų nuversta Maia Sandu vyriausybė ir grįžtų prorusiški politikai. Svarbiausi įvykiai: 23:51 | Zelenskis: kiekvienoje rusų raketoje, skrendančioje į Ukrainą, yra daugybė dalių iš laisvojo pasaulio Kiekvienas Rusijos išpuolis Ukrainoje įrodo, kad sankcijos Rusijai yra nepakankamai veiksmingos.

Rusija kankina ir savavališkai sulaiko žmones okupuotoje Ukrainoje, kuria „baimės atmosferą“ ir slopina ukrainiečių tapatumą, sakoma trečiadienį paskelbtoje Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje. 2022 m. vasarį įsiveržusi Maskva užgrobė didelius pietų ir rytų Ukrainos plotus.

Ispanijos tarpžinybinė gynybos įrangos ir dvejopos paskirties technologijų prekybos ir kontrolės taryba leido perduoti Ukrainai 20 pagrindinių kovinių tankų „Leopard 2A4“. Tai trečiadienį pranešė portalas „Infodefensa“, kuriuo remiasi UNIAN. Žinybos duomenimis, šiuo metu tankai yra užkonservuoti, todėl dar prireiks laiko, kol jie bus suremontuoti ir perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino pareiškimas apie geležinkelio tiesimą į okupuotą Krymą per Donbasą rodo, kad rusai nebepasitiki Kerčės tiltu, sako Ukrainos Pietų pajėgų atstovė Natalija Humeniuk, rašo „Ukrinform“. Anot jos, šis geležinkelis bus teisėtas Ukrainos pajėgų taikinys. „Jei kalbame apie tai, kad jie bando nutiesti alternatyvų kelią, aišku, kad taip, mes tai matome, mes tai stebime, juolab kad diktatorius tai deklaruoja atvirai, atvirai ir tuo giriasi“, – sako ji.

Ukraina galėtų pagaminti du milijonus dronų per metus – dvigubai daugiau nei dabar – su papildoma finansine JAV, Vakarų šalių vyriausybių ir privačių piliečių parama. Kaip praneša „Ukrinform“, tai interviu leidiniui „The Guardian“ pareiškė Ukrainos premjero pavaduotojas inovacijoms, švietimo, mokslo ir technologijų plėtrai – skaitmeninės transformacijos ministras Mychailo Fiodorovas.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas įsakė rusų saugumo tarnyboms susekti Rusijos piliečius, kovojančius Ukrainos kariuomenėje, rašo „Sky news“. Kalbėdamas Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) valdybos posėdyje V. Putinas pareiškė, kad tie rusai, kurie kovoja už Ukrainą, yra „išdavikai“ ir jiems nebus „jokio pasigailėjimo“. „Prašau, kaip visada buvo mūsų istorijoje, nepamiršti, kas jie tokie, įvardyti juos vardais ir pavardėmis.

Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis trečiadienį Briuselyje įvykusiame susitikime Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen pateikė Ukrainos reformų planą, parengtą pagal susitarimą, kuriuo Kyjivas užsitikrino ES paramą. Apie tai skelbia ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. „Tai svarbus žingsnis įgyvendinant reformas ir užtikrinant finansinį stabilumą Ukrainos kelyje į ES (Europos Sąjungą), – socialiniame tinkle „X“ rašė D. Šmyhalis.

Rusai jau beveik baigė statyti uostą okupuotame Sakartvelo mieste Očamčiroje, kur jie planuoja laikyti savo karinius laivus. Taip Rusija gali atidaryti antrąjį frontą, nes uostas taps teisėtu taikiniu Ukrainos dronams, praneša portalas „TV Pirveli“, kuriuo remiasi UNIAN. Darbus uoste pavyko užfiksuoti iš oro. Filmuotoje medžiagoje matyti intensyvus statybinės technikos judėjimas. Taip pat pranešama, kad naujasis Rusijos karinis uostas gali pradėti savo veiklą jau šįmet.

Rusijos karinėje doktrinoje didelis dėmesys skiriamas kamufliažo ir apgaulės metodų (maskavimo) naudojimui, siekiant išsaugoti Rusijos pajėgas ir nuslėpti jų operatyvinius ketinimus, sakoma Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos atnaujintoje suvestinėje, paskelbtoje socialiniame tinkle X, pranešė „Ukrinform“. „Veiksmingo maskavimo stoka buvo viena svarbiausių Rusijos operatyvinių nesėkmių ankstyvosiose invazijos į Ukrainą stadijose“, – teigia britų žvalgyba.

Europos Komisija trečiadienį, kaip ir žadėjo, pervedė Ukrainai 4,5 mlrd. eurų – pirmąją makrofinaninės pagalbos išmoką ir vadinamojo „Ukrainos fondo“, kurį sudaro 50 mlrd. eurų, pranešė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Praėjusį mėnesį ES patvirtino ketverių metų trukmės Ukrainos finansavimo paketą, apimantį 33 mlrd. eurų dydžio pasklolas ir 17 mlrd. eurų sumos dotacijas. „Šiandien atlikome pirmąjį 4,5 mlrd. eurų mokėjimą iš Ukrainos fondo – mūsų 50 mlrd.

Rusijos pasienio regione Belgorode, kuris jau kurį laiką apšaudomas iš Ukrainos pusės, padėtis toliau aštrėja. Gubernatorius Viačeslavas Gladkovas trečiadienį pareiškė, kad to paties pavadinimo sostinėje ir pasienyje esančiuose rajonuose anksčiau laiko prasidės moksleivių atostogos. Dalis pamokų vyks nuotoliu. Septyniuose rajonuose, kaip karo teritorijose, įrenginėjami patikros postai, kur saugumo pajėgos reguliuos patekimą į vietoves.

Europos Sąjungos valstybės narės ir teisės aktų leidėjai trečiadienį pasiekė susitarimą apriboti neapmuitintą Ukrainos grūdų importą, kurį buvo leista vykdyti prasidėjus Rusijos invazijai ir kuris sulaukia aršios bloko šalių ūkininkų kritikos. Susitarimu vieniems metams pratęsiamas 2022 metais suteiktas atleidimas nuo tarifų, tačiau grūdai, taip pat kiaušiniai, paukštiena ir cukrus įtraukiami į produktų, kuriems taikomos importo apsaugos priemonės, kad pigus importas neužplūstų rinkos, sąrašą.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis parėmė Ukrainos reikalavimą dėl „Taurus“ sparnuotųjų raketų tiekimo ir apkaltino Vokietiją neryžtingumu perduodant naujas ginklų sistemas karo užpultai šaliai. 500 km galinčių skrieti raketų pristatymas turėtų „didelį poveikį Ukrainos gebėjimui gintis“, – sakė R. Sikorskis interviu agentūrai dpa.

Rusija mėto aviacines bombas ant kaimų Belgorodo srityje, kur įsiveržė Rusijos savanorių korpuso kovotojai. Atitinkamus vaizdo įrašus, darytus iš dronų, skelbia net Rusijos Z kanalai, praneša UNIAN. Svarbūs įvykiai: 23:27 | Bideno patarėjas nurodė, kaip įsivaizduoja Ukrainos pergalę JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas paaiškino, kaip JAV vertina Ukrainos pergalę Rusijos pradėtame kare, rašo UNIAN.

Antradienio vakarą, Kursko ir Belgorodo sritys buvo apšaudytos, rašo UNIAN. Vietos gyventojai paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose girdėti sprogimai. Abejuose regionuose apie 21:10  buvo praneša apie raketų grėsmę. Netrukus pasirodė pranešimai apie sprogimus. Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas pranešė, kad virš regiono veikia priešlėktuvinė gynyba. Netrukus buvo pranešta apie laikinus elektros energijos tiekimo sutrikimus Kurske.

Po nesėkmių Juodoje jūroje Rusija pakeitė savo karinio jūrų laivyno vadą Nikolajų Jevmenovą, rašo „Sky news“. Anot leidinio, tai patvirtino valstybinė Rusijos žiniasklaida. N. Jevmenovą pakeitė Aleksandras Moisejevas, dabartinis Rusijos Šiaurės laivyno vadovas. N. Jevmenovas pareigas ėjo nuo 2019 m. gegužės mėn. Ukrainos karinė  žvalgyba „Kyiv Post“ nurodė, kad sprendimas keisti karinio laivyno vadą buvo ruošiamas jau kurį laiką.

Ukrainos kariškiai suorganizuos „sanitarinę zoną“ Rusijos teritorijoje. Ji gali nusidriekti per Maskvą ar netgi toliau. Tai antradienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, praneša portalas „rbc.ua“. „Žinoma, „sanitarinę zoną“ sukurs, bet tikrai ne Putinas, o Ukrainos kariuomenė. Ir ne tik Ukrainos kariuomenė. Esu daugiau negu įsitikinęs, kad prie to prisidės ir kitos šalys.

Ukrainos išlikimui gresia pavojus ir jos sąjungininkai „turi imtis veiksmų“, perspėjo JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, rašo „Sky news“. Jis pabrėžė, kad JAV lieka įsipareigojusios Kyjivui, nors Vašingtonas iš esmės nebeturi lėšų toliau ginkluoti Ukrainą. 60 mlrd. dolerių pagalbos paketas JAV Atstovų rūmuose įstrigęs jau ne vieną mėnesį, nes respublikonai įstatymų leidėjai reikalauja, kad naujos lėšos būtų susietos su aktyvesniais veiksmais prieš nelegalią imigraciją.

Antradienį Ukraina pareiškė esanti šokiruota, kad Jungtinės Amerikos Valstijos dar nepatvirtino naujo karo pagalbos paketo, kai šalis jau trečius metus atremia Rusijos invaziją ir patiria ginklų stygių mūšio lauke. 60 mlrd. dolerių pagalbos paketas JAV Atstovų rūmuose įstrigęs jau ne vieną mėnesį, nes respublikonai įstatymų leidėjai reikalauja, kad naujos lėšos būtų susietos su aktyvesniais veiksmais prieš nelegalią imigraciją.

Rusija perspėjo, kad Prancūzijos padaliniai Ukrainoje būtų „prioritetinis“ taikinys, rašo „Sky news“. „Tai (Prancūzijos kariai – red. past.) taps prioritetiniu ir teisėtu Rusijos ginkluotųjų pajėgų atakų taikiniu“, – pareiškė Rusijos žvalgybos vadovas Sergejus Naryškinas. „Tai reiškia, kad jų lauktų visų prancūzų, kada nors su kardu atvykusių į Rusijos teritoriją, likimas“, – priduria jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą kreipėsi į sąjungininkus, prašydamas suteikti daugiau priešlėktuvinės gynybos priemonių, rašo „Sky news“. V. Zelenskis perspėjo, kad vien šį mėnesį Rusija paleido 130 raketų, daugiau kaip 320 dronų ir beveik 900 bombų. „Mums reikia daugiau apsaugos, konkrečiai visiškai realaus oro gynybos sistemų, kurias turi mūsų partneriai, skaičiaus“, – pabrėžia jis.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų įgaliotinis Josepas Borrellis siūlo, kad Bendrija 90 proc. įšaldytų Rusijos lėšų skirtų ginklams Ukrainai pirkti. Likę 10 proc. būtų pervesti į ES biudžetą ir skirti Ukrainos ginklų pramonei remti, praneša agentūra „Reuters“. J. Borrelis žiniasklaidos atstovams Briuselyje sakė, kad savo pasiūlymą ketina pristatyti trečiadienį – prieš savaitės pabaigoje numatytą ES viršūnių susitikimą.

Antradienį Vladimiras Putinas paragino Federalinę saugumo tarnybą (FST) identifikuoti ir nubausti proukrainietiškus Rusijos kovotojus, dalyvavusius rengiant vis daugiau mirtinų išpuolių Rusijos pasienio regionuose. „Apie šiuos išdavikus (...) mes neturime pamiršti, kas jie yra, turime visus juos identifikuoti vardais ir pavardėmis. Mes juos bausime be senaties, kad ir kur jie būtų“, – sakė V. Putinas, „niekšais“ pavadinęs rusus, kovojančius su jo režimu.

Estijos užsienio reikalų ministerija antradienį įteikė Rusijos ambasados reikalų patikėtiniui diplomatinę notą dėl to, kad vienas diplomatinį statusą turintis rusas paskelbtas nepageidaujamu asmeniu. Notoje teigiama, kad Estija neketina toleruoti Rusijos veiksmų, nukreiptų prieš jos nepriklausomybę ir suverenitetą. Ministerija pareiškė, kad Rusijos specialiųjų tarnybų koordinuojamos hibridinės operacijos prieš Estijos saugumą turi būti nutrauktos.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pažadėjo Ukrainai tolesnę Jungtinių Valstijų paramą. „JAV neleis Ukrainai pralaimėti, – sakė jis vadinamosios Ukrainos kontaktinės grupės susitikime JAV Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje. – Ši koalicija neleis Ukrainai pralaimėti. Laisvasis pasaulis neleis Ukrainai pralaimėti“. Esą būtina daryti viską, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino „imperiniai planai“ nebūtų sėkmingi.

Kovo 26 dieną Varšuva ir Berlynas įkurs „šarvuočių koaliciją“ Ukrainos ginkluotųjų pajėgų reikmėms. Apie tai Lenkijos vicepremjeras ir nacionalinės gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pranešė per dvišalį susitikimą Varšuvoje su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu. „Kovo 26 dieną mes, kaip bendri lyderiai – Lenkija ir Vokietija – aktyvuosime šarvuočių koaliciją Ukrainai paremti. Tai bus viena iš svarbiausių koalicijų“, – sakė W. Kosiniakas-Kamyszas.

Duodamas interviu televizijos kanalui „Fox News“, buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasakė, jog tikisi, kad jam nereikės rinktis tarp to, ar siųsti ginklų į Ukrainą, ar leisti Vladimirui Putinui užgrobti šią šalį. Paklaustas, ar jis toliau padėtų Ukrainai apsirūpinti ginklais, ar leistų V. Putinui okupuoti Ukrainą ar jos dalį, jei būtų perrinktas prezidentu, jis pareiškė viltį, kad to neprireiks.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mėgina pasinaudoti, kaip teigiama, rekordiniu rinkėjų aktyvumu ir jo kandidatūrai į prezidentus parodyta parama, kad sukurtų neformalias sąlygas užtęsti karą Ukrainoje, praneša Karo tyrimų institutas (ISW). Kovo 18 d. Rusijos centrinė rinkimų komisija (CRK) paskelbė, kad prezidento „rinkimus“ laimėjo V. Putinas, už kurį balsavo 87,28 procentų rinkėjų.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, telefonu kalbėdamas su Vladimiru Putinu sakė, kad Turkija yra pasirengusi atlikti bet kokį tarpininko vaidmenį, kad tik Ukraina ir Rusija vėl sugrįžtų prie derybų stalo. Apie tai Turkijos prezidentūros komunikacijos direkcija pranešė socialiniame tinkle „X“. „Turkija yra pasirengusi padėti (Rusijai) grįžti prie derybų stalo su Ukraina“, – rašoma pranešime.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda interviu JAV transliuotojui gynė savo pasiūlymą padidinti NATO šalių karines išlaidas nuo 2 iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto ir sakė, kad Vladimiras Putinas gali užpulti NATO jau 2026 ar 2027 metais. Svarbiausi įvykiai: 23:48 | Kurske ir Belgorode nugriaudėjo sprogimai, pranešta apie elektros tiekimo sutrikimus Antradienio vakarą, Kursko ir Belgorodo sritys buvo apšaudytos, rašo UNIAN.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, būdamas nepriklausomos valstijos vadovu, turi visas teises svarstyti galimybę į Ukrainą siųsti savo karių, pirmadienį, kovo 18 d. surengtoje spaudos konferencijoje sakė JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas. „Negaliu kalbėti už prezidentą E. Macroną.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad dronų naudojimo plėtra šiuo metu yra Ukrainos pajėgų prioritetas, rašo UNIAN. „Technologijos ir pagaminimo galimybės yra raktas į mūsų pranašumą prieš priešą. Bepilotės sistemos čia užima svarbią vietą. Todėl bepiločių sistemų naudojimo plėtra yra mano prioritetas. Ukrainos ginkluotosiose pajėgose už šią kryptį atsakingas mano pavaduotojas, Ukrainos didvyris pulkininkas Vadimas Sucharevskis“, – cituojamas jis.

Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, jog kai tik Vladimiro Putino padėtis pradeda blogėti, tuomet ima garsiau skambėti Rusijos pareiškimai apie pasirengimą panaudoti branduolinį ginklą.

Vis mažiau ukrainiečių planuoja grįžti į tėvynę: prieš pusantrų metų tokį ketinimą išsakė apie 50 proc. pabėgėlių, o dabar šis rodiklis sudaro 26 proc. Tokius apklausos duomenis pirmadienį per spaudos konferenciją pateikė Ekonominės strategijos centro vykdomasis direktorius Hlebas Vyšlinskis, praneša „Ukrinform“. „Mes atlikome jau tris tyrimo apie Ukrainos pabėgėlių būklę ir nuotaikas bei jų negrįžimo poveikį Ukrainos ekonomikai etapus.

Ukraina, norėdama kompensuoti artilerijos sviedinių trūkumą ir susilpninti Rusijos karinius pajėgumus, stengiasi masiškai naudotis dronais, tačiau ekspertai įspėja, kad to nepakanka.  Mūšio lauke pradeda dominuoti tiek už šimtų kilometrų smogti galintys dronai, tiek komerciniai dronai. Visų pirma, vadinamieji FPV (angl.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį per susitikimą su Jungtinių Valstijų senatoriumi Lindsey Grahamu (Lindsiu Grejemu) pareiškė, kad greitas JAV Kongreso sprendimas dėl milijardinės karinės pagalbos Ukrainai yra nepaprastai svarbus.

Per dvi savaites Ukrainos „Dronų armija“ sunaikino 88 rusų tankus, rašo „Ukrinform“. „Ukrainos bepiločiai orlaiviai fronte sėkmingai tęsė Rusijos kariuomenės nuginklavimą. Per šį laiką jiems pavyko sunaikinti 88 tankus, 174 šarvuotas kovos mašinas, 180 sunkvežimių ir 133 patrankas“, – cituojamas Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Mychailas Fiodorovas. Anot jo, „fronte bus daugiau dronų ir technologijų.

Šiaurės Korėja nuo praėjusių metų išsiuntė į Rusiją apie 7000 konteinerių, pripildytų amunicijos ir kitos karinės technikos, kad paremtų ją kare prieš Ukrainą. Kaip rašo „The Times“, tai pareiškė Pietų Korėjos gynybos ministras Shin Won-sikas. Anksčiau JAV ir Pietų Korėjos pareigūnai apkaltino Šiaurės Korėją tiekiant Rusijai artilerijos sviedinius, raketas ir kitą įrangą. Maskva ir Pchenjanas neigia sudarę susitarimą dėl ginklų tiekimo.

Rusijos gynybos ministerija rodo ženklų, jog ketinama apsaugoti Rusijos Juodosios jūros flotilę (JJF) nuo ukrainiečių antpuolių ir tuo tikslu galimai pakeitė JJF vadą, pranešė Vašingtone įsikūręs Karo tyrimų institutas (ISW). ISW analitikų manymu, Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pozicija dėl JJF apsaugojimo leistų jam prisiimti visus nuopelnus sau, jeigu JJF sugebėtų geriau apsiginti nuo ukrainiečių antpuolių, o nesėkmės atveju dėl visko apkaltinti kitus kariuomenės vadus.

Rusijos pasienio regione Belgorode, netoli to paties pavadinimo miesto esančiame kaime pirmadienį per Ukrainos apšaudymą žuvo du žmonės ir keturi buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. „Belgorodo srityje, oro gynybai atrėmus Ukrainos kariuomenės ataką, Nikolskojės kaime žuvo du žmonės, o keturi buvo sužeisti“, – sakė V. Gladkovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė iš esmės esąs atviras pasiūlymui dėl paliaubų per vasaros olimpines žaidynes Paryžiuje. Tačiau jis kol kas negirdėjo apie atitinkamą Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlymą, sakė V. Putinas sekmadienio vakarą po savo perrinkimo surengtoje spaudos konferencijoje. „Bet kokiu atveju visuomet atsižvelgsime į Rusijos interesus ir padėtį mūšio lauke“, –kalbėjo jis.

Ukraina naudoja didelį skaičių bepiločių orlaivių, kad kompensuotų artilerijos sviedinių trūkumą ir nusilpnintų rusų karinius pajėgumus, tačiau ekspertai perspėja, kad jėgų pusiausvyros ši priemonė pakeisti negali. Mūšio lauke įsivyrauja tiek taikinius už šimtų kilometrų pasiekti gebantys, tiek komerciniai dronai. Vadinamieji pirmojo asmens vaizdo (angl.

Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis pareiškė remiąs kanclerio Olafo Scholzo poziciją neperduoti Ukrainai „Taurus“ raketų ir nesiųsti sausumo dalinių į Rusijos užpultą šalį. „Manau, kad Olafas Scholzas daro tai, ko šiuo metu tikėčiausi iš Vokietijos federalinio kanclerio“, – sakė jis agentūrai dpa. Kartu G Schröderis pareikalavo Vokietijos ir Prancūzijos iniciatyvos dėl derybų konfliktui Ukrainoje sureguliuoti.

Sekmadienio vakarą keliuose Ukrainos regionuose nuaidėjo apie oro antskrydžius įspėjančios sirenos, kai žvalgyba aptiko kelis Rusijos kariuomenės paleistų vadinamųjų kamikadzių spiečius, pranešė Ukrainos žiniasklaida. Oro pavojaus signalas taikomas Charkivo, Poltavos, Sumų ir Dnipro regionams šalies rytuose. Anksčiau Ukrainos kariuomenė buvo surengusi bepiločių orlaivių atakas Rusijos pietuose. Krasnodare bepiločio lėktuvo ataka sukėlė gaisrą naftos perdirbimo gamykloje.